Siekis trumpinti studijų laiką ir jas efektyvinti numatytas Bolonijos proceso dokumente, prie kurio yra prisijungusi ir Lietuva. „Šia linkme turėtume eiti ir mes“, - neabejojo G. Viliūnas. Tačiau jis pabrėžė, kad tai labai rimtas klausimas, susijęs su teikiamo išsilavinimo pobūdžiu ir kokybe. Anot jo, tik trumpinant programas, kažkas iš jų pradės kristi ir kyla grėsmė, kad taip nutiks su bendruoju universitetiniu išsilavinimu.
Ministerijos sekretoriaus teigimu, šią idėją universitetai labai rimtai svarsto. Kartu jis pastebėjo, kad medicinos studijos ir dabar „nesutelpa“ į ketverius metus, tačiau dalį socialinių disciplinų galima išdėstyti per trejus metus.
Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė atmetė žurnalistų būgštavimus, kad sutrumpinus studijų laiką, gali nukentėti studijų kokybė. Ji atkreipė dėmesį, kad bakalauro studijos trejus ar pusketvirtų metų, o magistro studijos vienerius tetrunka Didžiojoje Britanijoje, kur veržiasi studijuoti daug lietuvių.
Ministrė pabrėžė, kad tai turi būti daroma rimtai apsisprendus aukštosioms mokykloms. „Universitetai labiausiai turi būti suinteresuoti būti geriausiais ir užtikrinti pačią geriausią kokybę“, - sakė ji.
Didesnių įmokų nebus, kol nebus sukurta paskolų sistema
R. Žakaitienė taip pat tikino, kad didesnių įmokų už aukštąjį mokslą nebus, kol nebus užtikrinta efektyvi paskolų sistema. „Jokia kita įmoka, kuri egzistuoja šiandien, tikrai neatsiras tol, kol nebus sukurta visiškai garantuojama, visa apimanti lengvatinė paskolų sistema“, - antradienį spaudos konferencijoje teigė R. Žakaitienė.
„Gerai besimokantys studentai už aukštąjį mokslą nemokės“, - sakė R. Žakaitienė. Įmokoms už mokslą padengti bus formuojamas paskolų fondas. Naują bazinio finansavimo modelį papildys pagal valstybės užsakymo principus skirstomos lėšos studijoms ir programoms.
Politinėms partijoms balandį pasirašius principinį susitarimą dėl aukštojo mokslo, Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) sudaryta darbo grupė rengia tai įtvirtinsiančias Aukštojo mokslo įstatymo pataisas.
Ministrė teigė, kad ateinančiais metasi ŠMM rengsis mokslo ir studijų pertvarkai. Anot R. Žakaitienės, pertvarka siekiama gerinti aukštojo mokslo kokybę, kad aukštosios mokyklos užtikrintų kokybišką išsilavinimą, prilygstantį išsilavinimui geriausiose užsienio mokyklose.
Aukštojo mokslo įstatymo pataisose bus numatoma išorinė ir vidinė studijų kokybės priežiūros sistema. G. Viliūnas sakė, kad studijų kokybės priežiūros sistemoje turėtų dalyvauti užsienio ekspertai, patys universitetai turėtų viduje vertinti studijų kokybę, nuolat peržiūrėti studijų programas, poreikius.
Numatoma suteikti daugiau teisių universitetams vykdant studijas, renkantis jų formas, universitetų disponavimui turtu. R.Žakaitienė pabrėžė, kad bus stiprinama aukštųjų mokyklų atskaitomybė visuomenei, vykdant reformą bus tariamasi su studentais, tėvais, moksleiviais.
Ministrė sakė, kad įgyvendinant aukštojo mokslo reformą, dėstytojams ir mokslininkams numatoma didininti darbo užmokestį. Ji taip pat žadėjo skatinti jaunų mokslininkų sugrįžimą į Lietuvą.