Nors stojimo procesas dar nesibaigė – laukia antrasis ir papildomas priėmimo etapai – tam tikros tendencijos, kur priimtųjų skaičiai gerokai smuko, jau matyti.
Norinčių mokėti už mokslą sumažėjo 43 proc.
Labiausiai šiemet nukraujavęs universitetas kol kas – Mykolo Romerio (MRU). Nors į valstybės finansuojamas ir studijų stipendijų (vf+vnf/st) vietas šios mokymo įstaigos atstovams ir pavyko privilioti kone tiek pat studentų (šiemet – 115, pernai –118), norinčių studijuoti savo lėšomis kone dvigubai mažiau.
Praėjusiais metais studijas valstybės nefinansuojamose (vnf) studijų vietose pradėjo 1200, šiemet tokį norą išreiškė vos 683 studentai. Tad pokytis – net 43 proc.
Tiesa, verta paminėti, kad studentų mažėjimas – ne nauja tendencija MRU. Į valstybės finansuojamas studijų vietas užpernai pretendavo net 352 studentai, tad pernai drastiškai sumažėjo studijuojančių savomis lėšomis (iki 118).
Itin prasta situacija – ir jūreivystės mokykloje
Prasčiausiai tarp kolegijų, vertinant procentinę dalį, atrodo Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM). Čia norą studijuoti mokamai šiemet išreiškė 48 proc. mažiau studentų nei pernai (šiemet – 58, pernai – 111).
Tiesa, kalbant apie valstybės finansuojamas ir studijų stipendijų vietas, didelių pokyčių čia nematyti. Šiemet studijuoti nemokamai ketina 219 studentų, pernai tokių buvo 253.
Dar prieš metus, 2014-aisiais, tokių buvo 262.
Studentų mažėja visur, bet ne taip dramatiškai
Studentų skaičiaus mažėjimas justi ir kitose aukštosiose mokyklose. Tai logiška, kadangi vien prašymus laikyti brandos egzaminus šiemet pateikė maždaug 9,58 proc. mažiau asmenų nei pernai – tai didžiausias pokytis per pastaruosius ketverius metus.
Sumažėjo ir prašymų studijuoti užpildžiusių – nuo 33 198 pernai iki 29 766 šiemet. Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti 14 146 asmenys, tai yra 3 proc. mažiau nei pernai (2015 m. – 14 516), į valstybės nefinansuojamas vietas – 14 proc. mažiau – 10 685 stojantieji (2015 m. – 12 443).
Be to, didžioji dalis aukštųjų mokyklų taikė minimalaus balo kartelę. Nepaisant to, kitose aukštosiose mokyklose studentų nemažėjo taip dramatiškai.
Įvardijo nesėkmės priežastis
Paklaustas, kokias studentų skaičiaus mažėjimo priežastis įžvelgia, MRU studijų prorektorius Giedrius Viliūnas vardijo ne tik anksčiau aptartas, bet ir tai, kad jie yra nusprendę nekomplektuoti mažų studentų grupių.
„Laikomės tos nuomonės, kad bakalauro studijos nekokybiškos, jei studentų yra mažiau nei 10-15. Mūsų standartas – apie 20 studentų, išimtys taikomos tik specifinėms specialybėms, tarkime, vertėjams. Tad dalis studentų nebuvo priimti, nes nesusirinko didesnis jų skaičius“, – aiškino universiteto atstovas.
Jis taip pat pripažino, kad iki šiol apie 10-15 proc. MRU studentų būdavo tie, kurių konkursinis balas nesiekdavo šiemet įvestos 2 balų kartelės.
„Gal paminėčiau ir dar viena priežastį – bendrai juntamas negatyvus požiūris į socialinius mokslus. Esą neverta čia studijuoti, neįsidarbinsite. Ir ne tik taip. Tarkime, iš viso šiemet 8 proc. sumažinta valstybės finansuojamų studijų vietų universitetuose, socialiniuose moksluose – dar 10 proc. Nepaisant to, mūsų universitete vf vietų išliko kone toks pat kaip pernai, tad čia mes esame konkurencingi“, – pasidžiaugė G. Viliūnas.
Viltys – į studentus iš užsienio
MRU studijų prorektoriaus teigimu, taip, studentų stoja mažiau ir tai didelis galvos skausmas, tačiau atstovaujamo universiteto mirtininku aiškino tikrai negalintis pavadinti – iš viso jame šiuo metu mokosi apie 12 tūkst. studentų.
Kartu G. Viliūnas pasidalijo pastaba, kad praėjusiais metais jie sulaukė priekaištų, kad valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų priima per daug, o štai šiemet – kad jų sumažėjo.
„Dar vyksta studentų priėmimas iš užsienio, tad tikimės pritraukti papildomai 200-300 žmonių. Tačiau manau, kad studentų skaičiaus mažėjimas yra labai natūralus procesas. Vienu laikotarpiu jis buvo labai išaugęs, apie 2011-2012 m., o dabar grįžo į pradinę poziciją. Daugelį studijų programų, kurios nebepritraukė studentų, uždarysime, tik, žinoma, pradėję studijuoti jas baigs, sumažinsime kviestinių dėstytojų skaičių (antraeilių, praktikų), o universitetas toliau dirbs pagrindinėse savo studijų kryptyse – teisėje, administravime, viešojo saugumo, socialinio darbo, psichologijos“, – tolesnius planus įvardijo prorektorius.
Svarsto pertvarkyti studijas
Jis taip pat aiškino nekantriai laukiantis naujo Mokslo ir studijų įstatymo. Būtent ten žadami pokyčiai reikalingi tam, kad išsipildytų dar vienas MRU planas – platinti programas ir pasiūlyti daugiakryptes studijas.
„Įsivaizduokite ekonomistą, kuris nėra tik ekonomistas, o turi ir rinkodaros žinių, patirties informatikos srityje – bet tai jau kitos studijų kryptys. Šios galimybės labai trūko, įstatymiškai tai jau atsiranda, tačiau reikia poįstatyminių aktų. Jei jie bus paruošti pakankamai greitai, tikimės, jau kitąmet galėsime pasiūlyti ne tik tradicines studijų kryptis, bet ir inovatyvesnes studijų programas, kurios būtų platesnės. Bendrai jų skaičius sumažės, būtų registruojamos naujos studijų programos atsisakant šiuo metu vykdomų, o studentai galės specializuotis paskutiniuose kursuose, rašydami baigiamąjį darbą, magistro studijose“, – vizija dalijosi G. Viliūnas.
Jo teigimu, prioritetas bus teikiamas naujųjų technologijų ir socialinių mokslų kombinacijoms. Svarstoma studijas moksleiviams siūlyti ir bendradarbiaujant su kitais universitetais.
48 proc. pokyčio nesureikšmina
Tuo metu LAJM direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Aida Norvilienė, kurios atstovaujama mokykla šiemet prarado 48 proc. vnf studentų, DELFI sakė padėties nesureikšminanti ir kol kas jokių sprendimų imtis nežadanti.
„Manau, kad tai natūralus stojančiųjų skaičiaus mažėjimo rezultatas. Demografiniai procesai palietė ir mus. Nesu linkusi visko suabsoliutinti, nes dar vyks antrasis priėmimo etapas, papildomas priėmimas. Nemanau, kad jau reiktų daryti išvadas ar kokius drastiškus sprendimus. Kol kas didelių grėsmių nematome.
Be to, mes niekuomet nebuvome ta mokykla, kuri yra priklausoma nuo vnf vietų. Daugiau mūsų studentų studijuoja valstybės finansuojamose studijų vietose“, – aiškino ji.
Jos teigimu, visos siūlytos specialybės šiemet studentų pritraukė – jie buvo pakviesti mokytis. Tik vienur jų daugiau nei pernai, kitur mažiau, pavyzdžiui, uosto ir laivybos įmonių finansuose.
Kai kur studentų skaičius išlieka stabiliai mažas – nepritraukė nė 200 pirmakursių
Vilniaus universitetas į vf ir vnf/st studijų vietas šiemet pritraukė 2426 studentus (pernai 2504), į vnf – 1103 (pernai 1281). Vytauto Didžiojo universitetas – 457 studentus į vf ir vnf/st vietas (pernai 469), 670 – į vnf (pernai 779).
Didelių pokyčių nematyti ir mažesniuose universitetuose. Tiesa, priimtų studentų skaičius čia išlieka stabiliai mažas.
Studentų prarado ir Šiaulių universitetas (į vf ir vnf/st – 73 šiemet ir 89 pernai, į vnf – 130 šiemet ir 154 pernai), Lietuvos sporto universitetas (į vf ir vnf/st – 87 šiemet ir 105 pernai, į vnf – 344 šiemet ir 394 pernai), Lietuvos edukologijos universitetas (į vf ir vnf/st – 191 šiemet ir 262 pernai, į vnf – 286 šiemet ir 309 pernai), Klaipėdos universitetas (į vf ir vnf/st – 160 šiemet ir 187 pernai, į vnf – 435 šiemet ir 468 pernai).
Pritraukė daugiau į nemokamas vietas
Tuo metu Kauno technologijos universitete nemokančių už mokslą studentų šiemet net padaugėjo (1553 šiemet ir 1449 pernai), o pasiruošusių mokėti už mokslą sumažėjo ne itin daug (nuo 448 iki 443).
Toks pat reiškinys – ir Vilniaus Gedimino technikos universitete. Į valstybės finansuojamas ir studijų stipendijos vietas universiteto atstovai šiemet pritraukė 1296 studentus, pernai – 1207. Į nefinansuojamas – 642 šiemet ir 785 pernai.
Taip pat – Aleksandro Stulginskio universitete (vf ir vnf/st – 182 šiemet ir 179 pernai, vnf – 363 šiemet ir 489 pernai)
Mokėti dažniau ryžtasi už menų ir sveikatos sričių studijas
Didesniu ir mokančių, ir nemokančių už mokslą studentų kiekiu gali džiaugtis ir Vilniaus dailės akademija (vf ir vnf/st – 187 šiemet ir 181 pernai, vnf – 91 šiemet ir 81 pernai).
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, pavyzdžiui, prarado dalį valstybės finansuojamų studijų vietų, bet pritraukė daugiau pasiryžusių mokėti už mokslą (į vf ir vnf/st – 412 šiemet ir 437 pernai, į vnf – 762 šiemet ir 741 pernai).
Trimis studentais daugiau už mokslą sutinka mokėti ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (į vf ir vnf/st – 103 šiemet ir 111 pernai, į vnf – 47 šiemet ir 44 pernai).
Kaip sekėsi kolegijoms?
Kolegijų sektoriuje daugiau studentų vf ir vnf/st vietose šiemet nei pernai pritraukė Kauno kolegija, Kauno technikos kolegija, Socialinių mokslų kolegija, Šiaurės Lietuvos kolegija, Šv. Ignaco Lojolos kolegija ir Utenos kolegija.
Daugiau vnf vietų pritraukė Alytaus kolegija, Socialinių mokslų kolegija, Utenos kolegija, Vilniaus kolegija.
Tarp studentų vf ir vnf/st studentų praradusių – Alytaus kolegija, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Klaipėdos valstybinė kolegija, Kolpingo kolegija (pernai – 28 studentai, šiemet – tik vienas), Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Lietuvos verslo kolegija, Marijampolės kolegija, Panevėžio kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija, Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, V. A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla, Vilniaus kolegija, Vilniaus kooperacijos kolegija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Vilniaus verslo kolegija.
Tarp studentų vnf vietų praradusių – Kauno kolegija, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Kauno technikos kolegija, Klaipėdos valstybinė kolegija, Kolpingo kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Lietuvos verslo kolegija, Marijampolės kolegija, Panevėžio kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija, Šiaurės Lietuvos kolegija, Šv. Ignazo Lojolos kolegija, Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, V. A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla, Vilniaus dizaino kolegija, Vilniaus kooperacijos kolegija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Vilniaus verslo kolegija.
Įvardijo pasirinkimus
LAMA BPO duomenimis, 61 proc. studijuoti ketinančių asmenų aukščiausiu prioritetu rinkosi universitetų studijų programas, 39 proc. – kolegijų. Aukštųjų mokyklų nustatytus reikalavimus, taip pat švietimo ir mokslo ministro nustatytus minimalius rodiklius valstybės finansuojamoms vietoms užimti ar studijų stipendijai gauti tenkino 27 757 asmenys (2015 m. – 31 217), iš jų 16 024 – šių metų abiturientai (2015 m. – 19 131).
Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti 14 146 asmenys, tai yra 3 proc. mažiau nei pernai (2015 m. – 14 516), į valstybės nefinansuojamas vietas – 14 proc. mažiau – 10 685 stojantieji (2015 m. – 12 443).
99 proc. pakviestųjų į universitetus konkursinis balas viršija 2 balus, 90 proc. – 3 balus. Kolegijų sektoriuje 2 balus viršija 77 proc. pakviestųjų konkursinis balas, 3 balus – 54 proc. pakviestųjų.