Nors nuo pat istorijos pradžios B. Burgio byla susilaukė didelio visuomenės dėmesio, aršiausios diskusijos, kurią pusę šioje istorijoje reikėtų palaikyti, užvirė paskelbus nuosprendį. Rūkančią ir taip gimnazijos taisykles pažeidusią moksleivę moralu auklėjusiam direktoriui buvo skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant metams.
Į konfliktą įsivėlė ir politikai: negalėjau patikėti
„Čia aš sapnuoju?... „Teismo sprendimu, KTU gimnazijos taisyklės, kurias pažeidus buvo kaltinama mokinė, yra negaliojančios, nes nėra oficialiai patvirtintos – trūksta parašų ar kitų dokumento galiojimą liudijančių atributų. Taisyklės surašytos tiesiog ant balto lapo. Tai buvo vienas pagrindinių nuosprendžio akcentų.“ Visi taisyklę žinojo, tik mokyklos oficialus blankas, tyliai verkiantis apatiniane rašomojo stalo stalčiuje, turbūt nebuvo supažindintas... Galiu tik pasakyti, kad šie suklupimai mums nesutrukdys Vilniuje skatinti, kad mokyklų bendruomenės nusistatytų savo taisykles, jei tik jos neprieštarauja visuotinai priimtoms teisėms, ir galėtų jas užtikrinti. Laikykitės, Bronislovas Burgis. Pagarba, Elijus Burgis (B. Burgio sūnus ir bylos advokatas – DELFI)“, – tokiu įrašu pasidalijo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Jis sulaukė daugiau nei tūkstančio mygtuko „patinka“ paspaudimų, daugybės komentarų.
„Negalėjau patikėti – teisėja išaiškindama nuosprendį pabrėžė, jog gimnazijos taisyklės draudžiančios pamokų metu rūkyti mokiniams negalioja, nes užfiksuotos ant balto popieriaus lapo, o ne formalaus įstaigos blanko. Gal kas turi teisėjos pamokslo įrašą?“, – po B. Burgio sūnaus įrašu apie bylą klausė M. Majauskas.
Išmesti moksleivį – misija neįmanoma
Savo ruožtu pats E. Burgis feisbuke rašė, kad jam „gaila mokytojų, kurie dabar jau nebegalės auklėti vaikų. Man gaila vaikų, kurie nebus išauklėti. Man gaila visų, kurie dar papuls į mūsų teisėsaugos pinkles“.
Pasirodo, B. Burgio atvejis iš tiesų atvėrė skaudulį švietimo srityje. Jau seniai buvo diskutuojama apie tai, kad nepažangų mokinį išmesti iš mokyklos yra praktiškai neįmanoma. Dabar dar paaiškėjo, kad išreiškus tokį norą mokyklos direktoriui dar gali grėsti net kalėjimas.
DELFI kalbinti vienus geriausių rezultatų demonstruojančių gimnazijų direktoriai pripažino, kad problema šioje srityje iš tiesų yra.
Pedagogai – bejėgiai prieš moksleivį
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius atvirai atsakė, kad iš gimnazijos pašalinti nepažangų moksleivį yra beveik neįmanoma.
„Kai moksleivis nesilaiko mokyklos nustatytų taisyklių ir galiojančių normų, iškyla rimtos kolizijos, kurios paprastai būna nepalankios mokyklai, direktoriui ir visai švietimo sistemai. Yra sukurta tokia aplinka, kad mokinys kartais gali sau per daug leisti, o mokykla kaip institucija neturi teisės iki galo priimti tam tikrų sprendimų. Savo ruožtu visos išorinės institucijos daugiau linkusios ginti nei aiškinti“, – sakė jis.
S. Jurkevičius taip pat pastebėjo, kad mokykla kaip institucija pastaruoju metu yra labai nuvertinama.
„50 pedagogų negali nieko pasakyti. Jei jie sako, kad šiai mokiniui iš mokyklos būtų geriau išeiti, jei tai sako ir mokyklos taryba? Tai reiškia ką? Kad nei mokytojai, nei mokyklos taryba nėra kompetentinga priimti tokį sprendimą“, – stebėjosi licėjaus direktorius.
Ramiam gyvenimui atėjo galas? Spėja, kad tėveliai išdrąsės
Jis prasitarė, kad beveik tuo pačiu metu, kai užvirė B. Burgio ir moksleivės istorija, jam taip pat teko patekti į panašią situaciją.
„Tik sprendimai buvo priimti kitaip – ne vienašališki direktoriaus, o instituciniu lygmeniu. Ar moksleivis turi pasitraukti, sprendė mokytojų ir mokyklos tarybos“, – aiškino S. Jurkevičius.
Direktorius taip pat sakė nemažai mąstęs apie tai, kaip bylos sprendimas paveiks mokyklų ateitį. Jo teigimu, visai pagrįsta prognozė, kad gimnazijose besimokančių vaikų tėvai išdrąsės ir apie tokius atvejus išgirsime dažniau.
„Yra tam tikra tendencija, kuri rodo, kad mokykla, mokytojai vis labiau traukiasi į kampą, todėl reikalauti tam tikrų normų laikymosi darosi vis sudėtingiau. Manau, reikėtų rimtai peržiūrėti teisinę bazę ir leisti mokyklos bendruomenei priimti sprendimus be papildomų institucijų įsikišimo. Paprastai tariant – reikėtų sugrąžinti demokratiją į mokyklą“, – sakė S. Jurkevičius.
Mano, kad konfliktą buvo galima spręsti kitaip
Savo ruožtu Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas buvo mažiau kategoriškas. Jis sakė iki šiol nežinantis, kas B. Burgio istorijoje yra teisus, tačiau prasitarė, kad yra labiau linkęs pasikliauti Lietuvos teisine sistema.
„Manau, nereikia gąsdintis, kad dabar tai jau tėvelių teroras įsigalės. Yra tam tikros taisyklės, mokymosi sutartis, joje galima numatyti įvairius saugiklius. Žinoma, tai precendento neturintis atvejis Lietuvoje, kai moksleiviui pažeidus mokyklos taisykles yra teisiamas direktorius. Kita vertus, nėra aišku, gal jis tikrai perlenkė lazdą šantažuodamas tą vaiką. Per ne vienerius darbo metus man taip pat teko patekti į panašias situacijas, tačiau visuomet pavykdavo civilizuotai įrodyti, kad moksleivis nėra vertas gimnazisto vardo“, – patikino R. Dambrauskas.
Tiesa, jis taip pat pripažino gimnazijoje besilaikantis ir tam tikrų savo sukurtų taisyklių, kurios patinka ne visiems. Pavyzdžiui, pirmąjį moksleivio prasižengimą jis linkęs toleruoti, tačiau jam suklydus antrą kartą elgiasi labai griežtai.
„Visko būna. Jei tėveliai yra ambicingesni, griežtesni, ateina ir ieško teisybės, bet jei esame žodžio žmonės, sutarėme, kad jei pažeidimai, nuobaudos kartosis, moksleivis turi pakeisti mokymosi įstaigą. Labai svarbu, kad santykiai tarp moksleivių ir mokinių nesipliekstų iki konflikto teismo salėje. Man tai, atvirai kalbant, nelabai patinka – prestižo švietimo sistemai nepriduoda“, – mano R. Dambrauskas.
Istorija tęsiasi jau beveik metus
DELFI primena, kad precendentų neturinti istorija prasidėjo dar praėjusių metų rugsėjį. Viešai užsirūkiusią ir taip Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos vidines taisykles pažeidusią nepilnametę B. Burgis bandė auklėti kalbomis. Nors jų metu buvo prašyta palikti mokymosi įstaigą, slapta šių pokalbių įrašus padariusi moksleivė juos perdavė tėvams, o šie kreipėsi į teismą.
Kaip paaiškėjo vėliau, ne veltui. Buvo pripažinta jų tiesa.
Pats B. Burgis jau nuo pat pradžių neslėpė, kad tai – susidorojimas. Nors konfliktą jis bandė užbaigti taikiai, nukentėjusiai pusei sumokėjo 30 tūkst. litų, atsiprašė, jie savo kaltinimo neatsiėmė.
Praėjus dienai po teismo sprendimo savo poziciją jis išsakė savo tinklaraštyje.
Savo kaltės neįžvelgia, sakosi papuolęs į banditišką antpuolį
„Nusižengimą (moksleivė – DELFI) padarė rugsėjo pabaigoje. Taikos sutartį pasirašiau spalio 22 dieną. Spalio 29 dieną klinikose man atliko galvos kraujagyslės stentavimo operaciją. Kas tai yra? Na, įstato vamzdelį ten, kur kraujagyslė tiek užsikimšusi, kad kraujas neprateka. Kai ji užsikimšusi 99 proc., iki insulto yra vienas mažas mažas žingsnelis…
Iškart po mano pokalbių su gimnaziste ir jos tėvais, po pokalbių, kurių metu norėjau atvesti juos į protą ir nesužlugdyti tos merginos gyvenimo, nepaversti jos nepakaltinama (ne aš dabar ją tokia paverčiau, ne aš! rektorius pavertė, naujasis direktorius pavertė, teisėsauga ir žiniasklaida pavertė; aš buvau pranašiškai įspėjęs…), iškart po tų pokalbių per dvi dienas mane klastingai, brutaliai, be perspėjimo, bet jokio aiškinimosi su manimi užpuolė keturios valstybės institucijos: KTU, ministerija, Editos Žiobienės tarnyba ir prokuratūra. Apie tą užpuolimą aš dar rašysiu ir rašysiu, bet dabar ne tai svarbiausia. Svarbiausia tai, kad aš tuo metu supratau – neišgyvensiu, jei kas nors bet kokiomis priemonėmis nesustabdys to banditiško antpuolio. Ir advokatas sudarė „taikos sutartį“. Po visų teismų aš ją visą paskelbsiu žiniatinklyje, bet dabar svarbu tik du dalykai: 1) aš neprisipažinau, kad padariau nusikaltimą! Aš tik prisipažinau, kad naudojau psichinę prievartą ir už tai atsiprašiau.
Mane stulbina ir glumina, kai teisininkai teigia, jog psichinės prievartos naudoti negalima! Tai kokią galima, gelbstint žmogų, – fizinę? Taip, skenduolio gelbėtojas gali taikyti ir fizinę prievartą, bet mokytojai, direktoriai, gydytojai kasdien, kasdien taiko psichinę (žodžiais veikia psichiką) prievartą – verčia moksleivius, studentus, pacientus daryti tai, kas jiems gali padėti. „Prievarta“ reiškia versti ką nors daryti. Ką aš verčiau daryti (moksleivę – DELFI) ir jos tėvus? Verčiau laikytis sutarties, taisyklių, duoto žodžio. Neverčiau daryti nieko amoralaus, skausmingo, neįmanomo. Verčiau daryti tai, kas per ketvirtį amžiaus buvo išbandyta kaip vienintelė priemonė nusižengimą padariusiems moksleiviams ištaisyti klaidą, neprarasti orumo, savigarbos, kitų žmonių pagarbos.
Kodėl aš taip aistringai, vaizdingai naudojau tą psichinę prievartą? Todėl, kad pamačiau – nei gimnazistė, nei tėvai nesupranta, kokios baisios gali būti pasekmės, jei gimnazistė nepakeis mokyklos. Aš žinojau, kad mano veiksmų, mano sprendimo laukia 300 šeimų, kurios atidavė savo vaikus į gimnaziją, kurioje galioja taisyklė. Galioja visiems vienodai! Aš juk žinojau, kad (moksleivė – DELFI) ilgai neištvers išskirtinumo! Dabar jau ir jie žino… Ta gimnazistė verkia mokykloje…“, – rašė B. Burgis.
Citavo taiko sutartį
Jis taip pat pacitavo taikos sutartį:
3.1. Antroji šalis patvirtina, kad priima Bronislovo Burgio atsiprašymą ir Šalys susitaiko.
3.2. Antroji Šalis pareiškia, kad Bronislovas Burgis atlygino visą (moksleivės – DELFI) patirtą žalą.
3.3. Antroji Šalis įsipareigoja pasirašyti Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos SNTS prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00842-14 ir Bronislovui Burgiui netaikyti jokių baudžiamojo poveikio priemonių…
„Ar čia jūs matote atlyginimo už „žalą“ dydį? Ar čia jūs matote, kokia ta „žala“ už 30000 litų? Ar prokuratūra, teismas pasidomėjo, kaip buvo įvertinta žala, kas ją įvertino? Ne! Ar prokuratūra, teismas, VMI pasidomėjo, kaip užpajamuoti ir kam išleisti tie pinigai?
Bet svarbiausia, svarbiausia! Ar „Antroji šalis“ pateikė prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą? Aš nežinau ir žinoti nenoriu, bet tikrai žinau, kad to prašymo, jei toks ir buvo, niekas nevykdė. Ir vėl – ne tai svarbiausia. Prokuroras turi teisę ginti valstybės interesus net jei skundai atsiimami. Bet! Iš kur prokuroras ima tokius kaltinimus (ir rašo juos į kaltinamąjį aktą), kokius galėjo pateikti tik (nukentėjusi šeima – DELFI)? Juk (nukentėjusi šeima – DELFI) atsiėmė visus kaltinimus! Išvada – (nukentėjusi šeima – DELFI) iškart po to, kai gavo pinigus, sulaužė sutartį. Na, nieko naujo, tiesa? Tai ar dabar, kai mane nuteisė ir „taikos sutartis nesuveikė“, (nukentėjusi šeima – DELFI) grąžins pinigus? Normalūs žmonės gražintų ir gal net atsiprašytų“, – teigė B. Burgis.
Klausiame Jūsų – ar Jūsų atžalai mokykloje yra tekę nukentėti nuo direktoriaus ar mokytojo? Galbūt Jūsų vaiko mokymo įstaigoje pastebėjote savivaliavimą ar, Jūsų manymu, nepagrįstus reikalavimus, taisykles? Pasidalinkite patirtimi bei pasakojimais, kaip šią problemą sekėsi spręsti.
Laukiame Jūsų minčių žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: