Praėjo daugiau nei 9 mėnesiai nuo to laiko, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Nacionaline švietimo agentūra mokykloms žadėjo naujus vadovėlius. Tačiau mokyklų bibliotekose dulka tik senieji.
„Ir tada mokyklos, jau prieš atnaujindamos ugdymo (programos, aut. p.) turinį gauna vadovėlius. O rugsėjo 1 dieną juos visi išsidalina. Gal apie tai tik pasvajoti galime, taip taip ir reikėtų siekti daryti“, – LNK žinioms sakė Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
Švietimo ekspertai ima baimintis, kad ne tik artėjančiais, bet ir kitais mokslo metais situacija nesikeis.
„Vadovėlis yra reikalingas vaikui, ne mokytojui“, – pabrėžė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Tačiau švietimo, mokslo ir sporto viceministras ramina ir sako, kad panika dėl atnaujintos ugdymo programos vadovėlių yra nereikalinga.
„Absoliuti dauguma vadovėlių yra. Taip, pavienėms klasėms nėra, tarkime, trečiai, aštuntai klasei nėra matematikos vadovėlio. Bet paraleliai yra ruošiama ir papildoma medžiaga mokytojams“, – LNK žinioms sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.
Ir išties, kai kurios leidyklos vadovėlius mokiniams jau parengė. Štai matematikos vadovėlių leidėjai „TEV“ jau išspausdino juos penktokams, šeštokams ir septintokams.
„Vadovėlių netrūksta, nes niekas nereikalauja išmesti visų ankstesnių vadovėlių, jais galima naudotis. Naudotis reikia naudotis protingai, pagal programą, bet galima tai daryti“, – tikino leidyklos „TEV“ vadovas Elmundas Žalys.
Tačiau labiausiai nuskriausti yra, anot švietimo specialistės, būtent aštuntokai ir būsimi dvyliktokai.
„Todėl, kad būsimi aštuntokai septintoje klasėje neturėjo vadovėlio ir aštuntoje klasėje jiems nebus vadovėlio. Nes jie net nėra pradėti rašyti. Lygiai taip pat ir būsimi dvyliktokai“, – sakė J. Kučinskaitė.
„Dėl tos keistos sistemos, kad įvedinėjami vadovėliai į kas antrą klasę, kai kuriose klasėse atsiranda skylės. Ir neparašius ankstesnių, negali rašyti sekančių“, – sakė leidyklos „TEV“ vadovas E. Žalys.
Todėl didžiausią chaosą dėl naujų knygų trūkumo švietėjai prognozuoja po kelerių metų. Man ministerija nusprendė pavėlinti sprendimą dešimtokų egzaminui uždėti kartelę. Tad būtent būsimi aštuntokai, kurie mokosi be vadovėlių turės išlaikyti egzaminą bent ketvertui, kad pareitų į 11 klasę.
„Taip dar labiau didės atskirtis tarp vaikų pasiekimų. Ir tarp tų vaikų, kurie gali net ir neturėdami vadovėlių, gerų mokytojų, bet jie gali nusisamdyti korepetitorius ir tų, kurie negali“, – situaciją LNK žinioms komentavo J. Kučinskaitė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija aiškina, kad toks sprendimas yra būtinas. O jį dvejais metais pavėlino dėl pačių mokinių gerovės.
„Atidėjimas pagrinde sietinas su tuo, kad mes turime atsinaujinusias ugdymo programas. Ir keičiantis programoms dalis temų keliavo iš vienos klasės į kitą. Ir mes matome, kad bent dvejus metus tos programos atitinkamos turinio dalys susikeičia taip, kad neįmanoma išlyginti skirtumo“, – kalbėjo viceministras I. Gaižiūnas.
Tik kyla klausimas, ar mokykloms užteks pinigų visus vadovėlius nupirkti.
„Jeigu perkam visus naujus – išmetam visus senus, turim tik naujus, tai tokių pinigų mūsų biudžete nėra ir niekada nebus. Dėl to mokyklos perka pagal galimybes“, – sakė leidyklos „TEV“ vadovas E. Žalys.
Kad pinigų visiems vadovėliams trūksta mokyklų direktoriai pripažįsta. Tačiau, kad pinigai taptų problema švietimui neigia. Esą dėl atsiskaitymo už vadovėlius jau yra sutarta.
„Su leidyklomis yra sutariama, leidyklos sutinka laukti išrašomos avansinės sąskaitos. Pinigų leidyklos palauks“, – kalbėjo Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas D. Žvirdauskas.
Labiausiai mokykloms vadovėlių reikia dviem dalykams: lietuvių kalbai ir matematikai. Mat šie dalykai vaikams yra svarbiausi – neišlaikęs lietuvių kalbos, nebaigs mokyklos, o be matematikos egzamino niekur neįstos.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: