Paskutinis finansinis auditas Baltoskandijos akademijoje buvo atliktas prieš penkerius metus ir jau tada nustatyta, kad mokslinių tyrimų įstaiga, kokia skelbiasi esanti akademija, negali gyvuoti kaip biudžetinė įstaiga. Priekaištų dėl teisinio Baltoskandijos akademijos statuso kontrolieriai turi ir šiemet.
„Buvo svarstoma, kad Baltoskandijos akademija galbūt galėtų perimti apskritis, iškelta ir prijungimo prie viešosios bibliotekos idėja. Deja, iki šiol nebuvo padaryta, todėl dabar teks galvoti, kur tą įstaigą padėti“, – sakė Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas Rimantas Sankauskas.
Tikrintojus papiktino ir tai, kad per šimtą tūkstančių litų iš miesto biudžeto kasmet gaunanti Baltoskandijos akademija nepristato ataskaitų. Jas turėtų teikti akademijos steigėjas ir direktorius Silvestras Gaižiūnas, tačiau to nedaro.
„Tiesą sakant, nėra kam ataskaitos teikti, nes nėra paskirto įstaigos kuratoriaus“, – pripažino laikinai Savivaldybės kontrolierės pareigas einanti Laima Skeirytė. Keblumų kyla ir skiriant finansavimą: pagal paskirtį Baltoskandijos akademija turėtų būti kultūros ir meno programos asignavimų valdytojas, tačiau šioje programoje įstaigai lėšų nenumatyta.
Dirba neracionaliai
Faktą, kad Baltoskandijos akademijoje dirba tik šešių žmonių kolektyvas, tačiau išlaikomas visas buhalterės etatas, kontrolieriai įvardijo kaip neracionalų lėšų naudojimą.
„Visą etatą turi ir mokyklos buhalterės, bet jų darbo apimtys nepalyginti didesnės, – palygino L.Skeirytė. – Manome, kad šioje įstaigoje visą dieną dirbančios buhalterės tikrai nereikia.“
Šiemet Baltoskandijos akademijai iš miesto biudžeto skirta 115 tūkstančių litų, iš jų 98,5 tūkst. bus išnaudota atlyginimams išmokėti. Kritikos sulaukė ir per 2008-uosius Baltoskandijos akademijos pritrauktų investicijų suma – vos 3400 litų.
„Galbūt jie įsivaizduoja, kad didelius darbus daro, tačiau jei gatvėje apklaustume panevėžiečius, mažai kas žinotų apie Baltoskandijos akademijos veiklą“, – kritikos negailėjo R.Sankauskas.
Dirba elitui
Tai, kad Panevėžyje mažai kas žino apie įstaigos veiklą, nestebina Baltoskandijos akademijos vadybininko Antano Skindzeros. Pasak jo, akademijos veikla neapsiriboja Panevėžiu, vyksta ir kitose Baltijos bei Skandinavijos šalyse, tačiau žinoma tik nedideliam būreliui intelektualų.
„Viena lektorė iš Vokietijos mums pasakė, kad propaguojame elitinę kultūrą, – Baltoskandijos akademijos veiklą nusakė A.Skindzera. – Masinėje kultūroje dabar daug kičo, populizmo. Mūsų darbo kryptis kitokia. Nors vietinė spauda apie mus rašo mažai, kas nori, tas susiranda.“
Kaip svarbiausią akademijos veiklos kryptį A.Skindzera mini Lietuvos kultūros integravimą į Baltoskandijos kultūros erdvę. Pagrindinės veiklos formos – seminarai, konferencijos, parodų rengimai, knygų leidyba.
Nenori vadybininkas sutikti ir su Kontrolės komiteto išvadomis dėl gaunamos paramos. „Buhalterijos dokumentuose paramos gal ir yra tik 3400 litų, bet rėmėjai dažnai mums apmoka keliones ir šios paramos nesimato“, – tikino A.Skindzera.
Pasak jo, kalbos, kad Baltoskandijos akademija negali būti biudžetinė įstaiga, buvo girdimos jau prieš dešimtmetį, vos jam atėjus dirbti. „Negali mūsų vienu mostu uždaryti. Neįvardysiu pavardžių, bet mes turime užtarėjų Seime, – prasitarė A.Skindzera. – Manau, kad reikia sėsti prie apskrito stalo ir šį klausimą spręsti.“
Tikisi, kad pajudės
Panevėžio miesto Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas pastebi, kad problema su akademija egzistuoja jau ne vienerius metus: "Manau, kad jos kontrolės mechanizmą turėjo numatyti tie Tarybos nariai, kurie 1991 metais priėmė sprendimą steigti Baltoskandijos akademiją, nors ir tada Savivaldybė negalėjo būti jos steigėja. Skirti kuruojančio žmogaus negaliu, nes pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybė negali kuruoti tokios įstaigos, kaip mokslinius tyrimus atliekanti akademija. Baltoskandijos akademijos kolektyvas galbūt ir daro gerus darbus, bet per mažai viešina savo veiklą."
Jis mano, kad problemą reikėtų spręsti reorganizavimo, prijungimo būdu. "Birželio 15 dieną parašėme dar vieną raštą Vyriausybei, prašydami spręsti šią problemą. Šiandien gavau Vyriausybės kanclerio pavaduotojo Olego Romančiko atsakymą, kad situaciją išnagrinėti ir informuoti Panevėžio miesto merą pavesta Seimo Švietimo ir kultūros komitetui. Turime vilčių, kad šio klausimo sprendimas pajudės," - sakė jis.