Vilniaus savivaldybė nori statyti valstybinę mokymosi įstaigą, Bažnyčia kovoja, kad šioji būtų katalikiška.
Klausimų čia kilo ir dėl sklypo Tolminkiemio gatvėje, pačiame Pilaitės centre, – neva vieta būsimos katalikiškos mokyklos statybai Bažnyčiai buvo žadama nuo 2016 m., kai tik savivaldybė gavo sklypą savo žinion, o štai prieš porą mėnesių meras persigalvojo ir nusprendė ten statyti savivaldybės mokyklą.
Tačiau Remigijus Šimašius tokius kaltinimus neigia ir aiškina atliepdamas į bendruomenės norus jau pradėjęs rūpintis valstybinės mokyklos projektavimo darbais. Esant poreikiui, katalikišką mokyklą jis siūlo statyti tarp Pilaitės prospekto ir Sidaronių gatvės, netoli Valstybės saugumo departamento (VSD).
Nesutaria ir bendruomenės nariai
„Problema tokia, kad vietų pirmokams Pilaitėje labai trūksta. Katalikiška mokykla – ne visiems priimtina, o tai reiškia, kad, neužpildžius visų klasių norinčiais, bus kviečiami mokiniai iš kitų Vilniaus rajonų. T.y. tiems, kam pasaulietinis ugdymas yra aktualu, situacija nepagerės. Arkivyskupijai siūlė savivaldybė sklypą prie VSD, kur geriau galėtų priimti mokinius iš skirtingų rajonų, bet ši užsispyrusi reikalauja tik vieno valstybinio sklypo“, – problemą DELFI dėstė vienas Pilaitės gyventojas.
Savo ruožtu šiame rajone taip pat gyvenanti Renata tikino, kad nėra religinė fanatikė, gyvena, kaip nori, tačiau jos pasaulėžiūrai netrukdo jokia religinė ar tautinių mažumų mokykla, esą jei vaikai mokosi gerai valstybinėje mokykloje, gerai mokysis bet kurioje. Todėl ji pasisako už katalikišką mokyklą Pilaitėje.
„Per šias kelias savaites labai pavargau įrodinėti visiems, kodėl keliems šimtams Pilaitės šeimų reikia katalikiškos mokyklos. Žinau, kad visa žiniasklaida mirgės pasisakymais apie mūsų ir Bažnyčios „aršumą“. Apie tai, kokie niekšai esame, kad sugalvojome, kad mums reikia kelių milijonų dovanos iš Arkivyskupijos“, – dėstė ji.
Valstybinę mokyklą jau pradėjo statyti
R. Šimašiaus teigimu, šiandien situacija yra tokia, kad savivaldybė jau paskelbė konkursą valstybinės mokyklos projektavimo darbams. Numatyta, kad naujos mokyklos projektavimas užtruks iki kitų metų rudens, o statybos prasidės 2019 metų pradžioje. Planuojama, kad naujojoje mokykloje galėtų mokytis apie 700 mokinių.
„Procesas vyksta, statyti mokyklą Tolminkiemio gatvėje mes planuojame, nes turime čia panaudos pagrindais iš Vyriausybės gautą žemę. Pilaitės rajone poreikis yra bent vienai mokyklai, o galbūt ir dviem.
Jau prieš kurį laiką iš Bažnyčios girdėjau norą turėti mokyklą Pilaitės rajone, buvau minėjęs, kad bet kokiu atveju viskas priklausys nuo bendruomenės nusiteikimo, ko reikia Pilaitės gyventojams. Kol kas galiu konstatuoti tik tiek, kad vienareikšmis nusiteikimas – savivaldybės mokykla“, – sakė meras.
R. Šimašiaus teigimu, palankumas tam matyti bendruomenės feisbuko puslapyje – daugiau nei 1 tūkst. žmonių pasisakė už valstybinę švietimo įstaigą, o apie 70 – už katalikišką.
„Net turint omenyje, kad paklaida gali būti didelė, kol kas turbūt akivaizdu, kad nuomonė aiškiai krypsta į šią pusę. Arkivyskupijos argumentai, visų pirma, turi įtikinti ne merą ar Seimo narius, o bendruomenę, nes mokykla bus statoma jos vaikams“, – aiškino jis.
Katalikiškai mokyklai siūlo kitą vietą
Pasak mero, idėjai statyti katalikišką mokyklą jis neprieštarauja – tik siūlo kitą žemės sklypą, kuris patogiau pasiekiamas visiems vilniečiams.
„Mano supratimu, Bažnyčios mokyklos mokymas yra skirtas ne tik rajono vaikams, bet ir kitiems atvažiuojantiems. Ten – patogus transporto mazgas, vieta prie VSD tikrai galėtų tikti. Gaila, kad, kaip suprantu, kol kas Bažnyčiai – nelabai“, – apgailestavo R. Šimašius.
Paklaustas, kodėl tokiu atveju į Bažnyčios pastabas kreipiamas toks didelis dėmesys, jis tikino norintis priminti, kad gyvename demokratinėje santvarkoje.
„Demokratinė visuomenė, turime įvairių nuomonių. Kai kuriuos Seimo narius įtikino Bažnyčia, jie mano, kad gali, nors negyvena Pilaitėje, diriguoti, kas čia turi vykti. Neslėpsiu, kad yra ir Pilaitės gyventojų, kurie pasisako už bažnytinę mokyklą, tačiau aš manau, kad reikia atsižvelgti į daugumos poziciją“, – sakė meras.
Nenori gaišti laiko
Pasidomėjus, ar dėl katalikiškos mokyklos statymo Pilaitės centre jam neteko sulaukti spaudimo ir iš Vyriausybės, meras sakė, kad žodis „spaudimas“ – baisus savaime, tačiau kalbėjęs apie tai jis esą yra ir su vyskupu, ir su kai kuriais kitais politikais.
„Yra žmonių, kurie turi kitą nuomonę, mano, kad turi būti katalikiška mokykla. Aš to spaudimu nevadinčiau. Vadinčiau jų noru ar nuomone, kuri, mano supratimu, bent jau šią dieną prasilenkia su daugumos Pilaitės gyventojų nuomone“, – kalbėjo R. Šimašius.
Tiesa, svarbu priminti, kad sklypas priklauso valstybei, tad, Vyriausybė turi teisę jį iš savivaldybės perleisti Bažnyčiai.
„Neatmetu galimybės, kad bendruomenei sudarysime galimybes nuomonę išsakyti dar aiškiau, bet šią dieną mes darome žingsnius, kad būtų statoma savivaldybės mokykla. Tikrai nenorime gaišti“, – sakė jis.
Klausimas pasiekė ir Seimą
Savo ruožtu Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas DELFI sakė trečiadienį sulaukęs ir už katalikišką, ir už valstybinę mokyklą pasisakančių bendruomenių atstovų, Vilniaus mero patarėjo, Arkivyskupijos ekonomo ir Pilaitės klebono.
„Iš katalikiškos mokyklos šalininkų išgirdome tokius argumentus, kodėl katalikišką mokyklą reikėtų statyti būtent sklype šalia bažnyčios, Tolminkiemio gatvėje:
1. Švietimo įvairovė: Pilaitės centre jau yra dvi valstybinės mokyklos viena šalia kitos. Katalikiškos mokyklos atsiradimas su savita ugdymo kultūra suteiks alternatyvą, galimybę rinktis kitokį ugdymą, garantuos patikrintą katalikiškų ugdymo įstaigų kokybės standartą.
2. Sinergija: su Bažnyčia, bendruomenės namais ir planuojamu dienos centru mokykla sudarys branduolį, kuriame visos Pilaitės kartos atras bendruomeninę erdvę. Be to, mokykla bus visiškai pritaikyta neįgaliesiems (katalikiška buv. „Versmės“ mokykla Lazdynuose nurodoma kaip sėkmingo neįgaliųjų integravimo pavyzdys).
3. Terminai: paskyrus sklypą iki sausio 1 d., pirmoji laida galėtų pradėti mokytis laikiname pastate jau 2018 m. rugsėjo 1 d. (Savivaldybės mokykla geriausiu atveju pradėtų veikti 2020 m.)
4. Kaštai: mokyklos statyba miestui nieko nekainuos, visus statybos kaštus padengs Arkivyskupija.
5. Pagrįsti lūkesčiai: šis sklypas šalia būsimos bažnyčios katalikiškos mokyklos statybai buvo žadamas nuo 2016 m., kai tik Savivaldybė gaus sklypą savo žinion. Tik prieš porą mėnesių meras apsigalvojo ir nusprendė ten statyti savivaldybės mokyklą“, – dėstė M. Adomėnas.
Pasak jo, už valstybinę mokyklą pasisakanti bendruomenė išsakė kitokius argumentus.
„1. Prieinamumas: mokykla turėtų būti atvira visiems, o ne tik katalikams.
2. Įvairovė: Pilaitės gyventojai turėtų galėti rinktis norimą ugdymo formą.
3. Gyventojų valia: teigta, kad dauguma Pilaitės gyventojų palaiko valstybinę mokyklą, nes surinkta 800 parašų po peticija savivaldybei (de facto, paaiškėjo, apie 730 parašų).
4. Terminai: suabejota, ar Arkivyskupija pajėgs užbaigti laikiną konteinerinį pastatą iki kitų metų rugsėjo 1 d.“, – vardijo politikas.
Palaiko Arkivyskupiją
Pasak M. Adomėno, komiteto narius įtikino Arkivyskupijos ir ją palaikančių argumentai.
„Arkivyskupija su savivaldybe buvo susitarusi netgi tai, kad priėmimas į katalikišką mokyklą vyktų per savivaldybės bendrąjį priėmimo į mokslo įstaigas tinklapį, taigi būtų atviras visiems vilniečiams, bet pirmiausia – Pilaitės gyventojams.
Įgyvendinus dabartinės savivaldybės planus, įvairovės ir neliks, nes kitoje vietoje (už 2 kilometrų laukuose kitapus aplinkkelio, prie VSD) Arkivyskupija statyti mokyklos nesiruošia. Pilaitė liktų tik su viena papildoma – valstybine – mokykla vietoj dviejų, katalikiškos ir valstybinės.
Be to, Bažnyčiai, statančiai už savo pinigus, nebūtina vykdyti viešųjų pirkimų, todėl procesai vyksta kelissyk greičiau. Rugsėjo 1 d. terminas – visiškai realistiškas“, – užtikrino jis.
Politiko teigimu, nėra taip, kad Vilnius turėtų daugybę perteklinių lėšų ir Arkivyskupijos pasiūlymą už savo lėšas pastatyti miestui mokyklą galima būtų taip paprastai atmesti plikbajorišku mostu. Nėra, tikino jis, ir taip, kad Vilniaus valstybinės mokyklos būtų visos be išimties aukščiausios ugdymo kokybės.
„Edukologai netgi sako, kad atmetus penkias prestižiškiausias Vilniaus mokyklas, likusių pasiekimų vidurkis PISA tyrimuose būtų žemesnis už visos Lietuvos vidurkį. Tuo metu Vilniaus katalikiškos mokyklos yra įrodę savo gebėjimus siekti kokybės. Todėl atmesti siūlomą indėlį į miesto švietimą yra dar absurdiškesnis už siūlomų milijonų eurų investicijos atmetimą – tikro dvasios plikbajorio mostas“, – pozicija dalijosi jis.
Numatoma, kad turėtų veikti dvi progimnazijos ir viena gimnazija
Šiuo metu Pilaitėje veikia dvi savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos – M. Mažvydo progimnazija ir Pilaitės gimnazija, jose mokosi 2028 mokiniai (78 klasių komplektai) ir viena priešmokyklinukų grupė.
Pilaitėje nuolat auga pirmokų skaičius – jeigu 2014 metais seniūnijoje registruotų pirmokų buvo 256, tai šįmet jų skaičius išaugo iki 377.
Pilaitėje numatomas ir dar didesnis pirmokų augimas, todėl planuojama, kad seniūnijoje turėtų veikti dvi progimnazijos ir viena gimnazija.