Viešai buvo išplatinta peticija „Už šiuolaikišką jaunimo lytinio švietimo programą“. Jos iniciatoriai – Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos nariai, teigia, šiuo metu moksleiviai ne pakankamai šviečiami lytiškai. Su tokiu jų požiūriu sutinka ir daugelis jaunimo organizacijų – bendradarbiaujama ir su Lietuvos moksleivių sąjunga, ir su Lietuvos moksleivių parlamentu.
Pasaulio sveikatos organizacija įrodė, kad gimdymas paauglystėje kelia pavojų paauglės sveikatai ir gyvybei bei sukelia socialinių problemų, tačiau statistika rodo, kad lietuvės gimdo vis jaunesniame amžiuje. Lietuvoje gimdymų skaičius paauglystėje (15-19 m.) vis dar yra vienas didžiausių Europoje – 18.9 tūkstančiui vaisingo amžiaus moterų.
Maža to, daugėja lytiškai plintančiomis ligomis užsikrėtusių jaunuolių. Lytiškai plintančios infekcijos sparčiai plinta tarp jaunimo: 2009 m. užfiksuotas sifilio protrūkis tarp vidurinės mokyklos mokinių; 2013 m. net pusė (53%) naujai užsikrėtusiųjų ŽIV, 49% užsikrėtusiųjų gonorėja ir 38% užsikrėtusiųjų sifiliu buvo jauni (20-29 m.) asmenys.
Anot peticijos iniciatorių, taip yra todėl, kad paaugliai nėra tinkamai lytiškai šviečiami – kalbėti apie seksą vis dar yra gėda.
Apie lytinį švietimą – kartą per metus
Lietuvos mokinių parlamento atstovė viešiesiems ryšiams Kotryna Grušauskaitė pasakojo, kad problema iš tiesų egzistuoja. Jos teigimu, dabar mokiniai lytiškai šviečiami vos kartą per mokslo metus, kartais apie tai užsimenama per biologijos pamokas.
„Mokyklose lytinis švietimas yra pamirštas, dėl to dabar matome atvejus, kai lytiniai santykiai pradedami jauname amžiuje, atsiranda ir tokie posakiai kaip „vaikai augina vaikus“. Moksleiviai nori, kad daugiau būtų rūpinamasi lytiniu švietimu, vaikams būtų įskiepytos žinios, kad tai nėra paprastas žaidimas, elgtis reikia atsakingai“, – pasakojo mergina.
Anot jos, konkrečiai apie tai, koks lytinio švietimo modelis mokyklose turėtų būti taikomas, nebuvo diskutuota, tačiau manoma, kad efektyviausia būtų bendrauti su specialistais, kurie draugiškai ir profesionaliai galėtų atsakyti į visus moksleiviams rūpimus klausimus.
Lytiškai šviesti siūlo jau pradinukus
„Dabar visuotinai laikytina, kad jaunuoliai turi propaguoti abstinenciją, apie seksą nėra kalbama ir jaunimas nėra paruošiamas pradėti lytinį gyvenimą. Moksleiviai turi gauti mokslu pagrįsta visapusišką informaciją, kuri apimtų ir vertybinį, ir faktinį, biologinį mokymą. Mokytojai turi būti specialiai tam paruošti, nes dabar jie nedrįsta, nežino kaip apie tai kalbėti.
Manau, moksleivius lytiškai šviesti pradėti dar jiems mokantis pradinėje mokykloje. Tai nereiškia, kad siūlome jau pradinukams pasakoti apie seksą, tačiau juos reikėtų mokyti bendrauti su skirtingos lyties asmenimis, diegti pagarbą – tai yra labai svarbu. Lygiai taip pat tai yra lytiškumo mokymo aspektai. Po truputi, palaipsniui, suteikiant jiems pagal amžių tinkančią informaciją, jos srautas turėtų didėti“, – sakė Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos projektų koordinatorė Justina Bieliauskaitė.
Tiesa, ji pripažino, kad šiuo metu egzistuoja darbo grupė, kuri rūpinasi lytiniu jaunimo švietimu, tačiau ji, specialistės teigimu, niekuomet nesusitinka. J. Bieliauskaitė taip pat pastebėjo, kad minėtai darbo grupei priklauso kunigai, tėvai, kurie esą nesupranta, ko dabartiniam jaunimui reikia.
Būtent todėl Švietimo ir mokslo ministro prašoma suformuoti naują darbo grupę alternatyviai lytiškumo ugdymo programai kurti ir įtraukti į ją pažangių jaunimo organizacijų atstovus, žmogaus ir jaunimo teisių, lytinės reprodukcinės sveikatos specialistus ir ekspertus. Taip pat siūloma suformuoti kelis lytinio švietimo modelius, kad mokyklos pačios galėtų išsirinkti jiems labiau patinkantį švietimo būdą.
„Moksleiviai turėtų būti šviečiami pasitelkiant įvairias priemones. Pavyzdžiui, galima jiems rodyti filmukus, rengti diskusijas, susitikimus su tam tikrų sričių specialistais. Tarkime, ginekologais, visuomenės sveikatos biuro specialistais. Nuolat apie tai kalbame, tačiau dėl visuomenės konservatyvumo, politinių jėgų, kurių atstovai mano, kad apie seksą kalbėti nereikia ir negalima, religijos, nors katalikų Lietuvoje nebėra tiek daug, šioms temoms užkertamas kelias patekti į darbotvarkę“, – sakė J. Bieliauskaitė.
Lytiniam švietimui pritaria
Praėjusiais metais DELFI užsakymu atliktoje „Spinter tyrimų“ apklausoje didžioji dauguma Lietuvos gyventojų teigė, kad vaikai mokykloje privalomai turi būti supažindinami su intymiu gyvenimu.
Lytiniam švietimui pritartų 90 proc. gyventojų. Maža to, manoma, kad jis turi būti privalomas. Su tuo dažniau nesutiko moterys, vyresnio amžiaus atstovai, didmiesčių gyventojai.
„Spinter tyrimų“ klausiami, kokio amžiaus vaikus mokyklose reikėtų pradėti lytiškai šviesti, 42,3 proc. respondentų minėjo 5-9 klases. Beveik trečdalio manymu, apie lytiškumą ir porų tarpusavio santykius reikėtų kalbėtis visose klasėse, beveik 16 proc. nuomone tik 10-12 klasėse.
Jei supaprastintai spręsime sudėtingus klausimus, apgausime save
Tąkart Vilniaus Šeimos centro direktorius Algis Petronis sakė, kad lytinio švietimo tikslu visų pirma laikomas saugus lytinis elgesys. Pirmiausia turima galvoje apsisaugojimą nuo lytiškai plintančių ligų ir nepageidaujamo nėštumo. Manoma, kad gavę tokių žinių moksleiviai išvengs šių rizikų ir lytiškai saugiai elgsis.
„Mes juk visi atėję iš tos tylos kultūros, kur apie daug ką buvo tylima ir dažnai žmonės turi iliuziją – jeigu patylėsiu, bent jau nepagadinsiu. Nepaisant to, labai norėčiau paskatinti tėvus kalbėtis pabrėžiant, kad intymūs santykiai yra žmogiškų santykių dalis. Ir čia nepakanka vadovautis vien mechaniniu požiūriu, kaip išryškinta kai kuriose lytinio švietimo programose“, – sakė Šeimos centro vadovas.
Vis dėlto jis nemano, kad požiūrį lytinį švietimą reikėtų supaprastinti, padaryti tai privalomu mokytis dalyku.
„Tačiau ar tai turės naudos? Aš į tai žiūriu skeptiškai, nes nesu tikras, kad padės jaunimui atsakingai rinktis, kurti brandesnius santykius, savo lytiškumą suvokti kaip bendražmogiškų santykių dalį, suprasti, kad per seksualinius santykius atsiskleidžia žmonių emocinis ryšys, kokia tarpusavio įsipareigojimo svarba, pagaliau – kas tai yra meilė“, – komentavo A. Petronis.
Jei bus įvestos tik lytinio švietimo pamokėlės, psichologas nuogąstauja, kad minėti dalykai liks už kadro, „supaprastintas sudėtingų klausimų sprendimas tik sukurs iliuziją, kad kažkas yra išspręsta“.
Lytinis švietimas – vaikams nuo trejų metų
Savo ruožtu seksologas Viktoras Šapurovas yra pastebėjęs, kad lytiškai šviesti vaikus reikėtų pradėti jau nuo trejų metų.
„Svarbu vaikui suteikti informaciją apie fiziologinius skirtumus tarp berniukų ir mergaičių, paaiškinti, kas yra meilė, kaip žmonės turi vienas kitą mylėti, kaip reikia saugotis sekso metu. Aišku, viso to trijų metų vaikui papasakoti nebūtina, tačiau tėvai turi nebijoti atsakyti į jų klausimus. Taip mokymosi procesas vyksta efektyviausiai. Jokiu būdu negalima meluoti vaikui ar kažko nuo jo slėpti, išsisukinėti. Jie visą reikiamą informaciją vaikas gauna laiku, jis užauga gerokai ramesnis. Tai padeda nugesinti perdėtą susidomėjimą priešinga lytimi paauglystės metu. Priešingai vaikas reaguoja, jei apie seksą su juo nėra kalbamasi, jį pradeda kamuoti smalsumas, todėl apie tai jis kalbasi su draugais, ieško informacijos internete“, – patikino seksologas.