Lyg ir nieko stebėtina: jis jau seniai yra ypatingos svarbos – vienintelis privalomasis egzaminas, kurio neišlaikius, nesuteikiamas brandos atestatas.
Tačiau gali būti, kad būsimasis egzaminas bus sudėtingiausias ne tik per šiųmetę, bet ir per keleto pastarųjų metų brandos egzaminų sesijas.
Dar pernai, laukiant egzamino pokyčio, tikėtasi, kad šiųmetis rašinys moksleiviams bus paprastesnė, ne tokia varginanti egzamino forma, kels mažiau streso.
Bet mūsų kalbinta lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, valstybinio brandos egzamino vertintoja Regina Dilienė neslepia: šiemet lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatai gali būti labai prasti.
Ir anaiptol ne todėl, arba – ne vien todėl, kad mokiniai būtų aptingę mokytis. Patyrusi mokytoja, egzamino vertintoja, baksnoja pirštu į katastrofišką skirtumą tarp mokymo programos ir egzamino reikalavimų. Nes jei mokai vieno, o tikrinsi ką kita – kaip gali būti geri rezultatai?
– Jau kurį laiką viešumoje galima rasti daug gąsdinančių pamąstymų apie šio egzamino pokyčius: "Pernai bandomojo egzamino rezultatai parodė, jog tokio, koks bus dabar, egzamino neišlaikytų 40 proc. gimtakalbių ir 80 proc. kitakalbių", "Pernai prasčiausiai laikytas lietuvių kalbos egzaminas - tad kaipgi bus šiemet?" Gal žiniasklaida kiek sutirština spalvas – ar padėtis iš tiesų tokia prasta?
– Ne, spalvos nesutirštintos, situacija tikrai grėsminga. Pirmą kartą egzamino programoje „įkalta“ ir išlaikymo riba – reikia surinkti ne mažiau kaip 30 proc. visų galimų taškų. Toks „pageidavimas“ buvo ir anksčiau, tik kad nė vienais metais nepavyko net priartėti prie tokio rezultato – kartelę nuleisdavo iki maždaug 25 proc. Be to, kitokia buvo ir užduoties struktūra – pusę taškų anksčiau sudarė teksto suvokimas (jame nebūdavo žymimos raštingumo klaidos) ir pusę – rašinys. Dabar lieka vien tik rašinys su privalomu autoriumi.
– Jau dabar būgštaujama, kad egzamino rezultatai šiemet gali būti prasti. Dėl to panikuoja net moksluose stiprūs moksleiviai – gal bent jiems nėra ko baimintis?
– Rezultatai tikrai šįmet bus prastesni, nes keitėsi ir pati vertinimo tvarka: norminį vertinimą pakeitė kriterinis, tai yra, dabar nebus skaičiuojama, kiek procentų „konkurentų“ aplenkei. Be to, šįmet egzaminas pirmą kartą laikomas pagal naują programą, o jos įgyvendinimas turėjo tikrai neleistinai daug trukdžių ir neaiškumų. Pavyzdžiui, iki šiol neturime labai gerų mokinių darbų pavyzdžių, taigi reikalavimų maksimumas taip ir lieka neaiškus.
Kitas dalykas, kuris tikrai lems prastesnius rezultatus, – tai sureikšmintas formaliojo raštingumo vertinimas: anksčiau jis tesudarė 15 proc. užduoties, dabar – net 35 procentus! Turint omenyje, kad gimtakalbių formaliajam raštingumui ugdyti naujoji vidurinio ugdymo programa neskyrė nė vienos pamokos, tikėtis stebuklo būtų naivu...
– Kaip manote jūs – kas vis dėlto yra nutikę, kad tasai mokinių bendras raštingumas ir išprusimas smunka?
– Kai mokome vieno, o tikriname visai ką kita, rezultatas ir negali būti geras. Pagal vidurinio ugdymo programą formaliajam raštingumui neskirta nė vienos pamokos, – o formalųjį raštingumą tikriname (jau sakiau – šįmet tai sudarys net 35 procentus visų taškų).
Mokome literatūros – skaitome ir aptariame knygas, autorių kūrybą, kultūros epochas, – o egzamino rašinys būna istorinėmis, pilietinėmis, filosofinėmis, psichologinėmis, moralės ir panašiomis temomis! Temos supratimas vertinamas 7 taškais, – o literatūra tik 3 taškais, – tai ką čia bepridursi…
Žinoma, galima rašyti literatūrinį rašinį ir kalbėti tik apie literatūrą, bet kad net mokslininkai nerašo savo darbų neturėdami po akimis knygos, juo labiau tai sunku moksleiviams – nei pacituosi, nei raišką aptarsi…
Dar vienas paradoksas: programa nereikalauja mokytis atmintinai, tai kaip vaikui rašyti, pavyzdžiui, apie poeziją – juk tekstų neturi?
Aš tokiomis sąlygomis net nebandyčiau rašyti…
– Kaip jaučiatės jūs – ar nerimaujate prieš šį egzaminą?
– Nežinau, ar labai nerimauju. Gal ne, nes su mokiniais susikūrėme pakankamai daug „saugiklių“. Gal tik pikta, jog labai vaikams įdomias ir reikalingas gyvenimui pamokas teko keisti į mokymą egzaminui, tam tikrų susikurtų klišių kalimą. Bet tokios žaidimo taisyklės…
- Kaip prieš egzaminą nuteikiate savo mokinius, ką jiems paprastai sakote?
Mano mokiniai patarė į šį klausimą neatsakyti (šypsosi). Tiesiog liepiu eiti ir padaryti viską geriausiai, kaip moka, liepiu įsivaizduoti, kad stoviu per egzaminą prie jų suolo ir komentuoju, baru, primenu …
– Patarkite abiturientams: ką jie dar gali ir turi suspėti prieš egzaminą?
– Suspėti dar galima daug ką. Pirmiausia pakartokite autorius, jų kūrybą, bent jau prozą ir dramą. Tam išmokite bent po vieną sakinį, pristatantį patį autorių (tai bus kontekstas), ir tada 3 – 5 sakinius apie svarbiausią jo kūrinį. Taip išvengsite to vadinamojo absoliutaus nulio, kuris rašomas, jei nesiremiama nė vieno iš nurodytų autorių kūryba.
Antra, išmokite apibūdinti istorinius laikotarpius (carinės priespaudos metai, nepriklausomos Lietuvos laikotarpis, sovietinė okupacija, pokaris ir t.t.) ir bent po vieną autorių iš laikotarpio (parenkant autorius egzaminui žiūrima, kad jie būtų skirtingų laikotarpių).
Trečia, pasiieškokite gražių minčių kelioms egzistencinėms temoms – apie tėvynę, tautinę tapatybę, žmogaus ir gamtos ryšį, žmogų ir istoriją, šiuolaikinę visuomenę, žmogaus savybes (dorybes ir ydas), laiką, gyvenimo prasmę, tikslą, idealus, vertybes ir kita.
Ketvirta, diskutuokite su draugais įvairiomis temomis iš programos, analizuokite kūrinių situacijas ir veikėjų pasirinkimus gyvenimo kryžkelėse, lyginkite visa tai su savo supratimu. Taip ir kūrinius pakartosite, ir temas bei problemas paanalizuosite. Beje, probleminis temos suvokimas būtinas, jei norite daugiau taškų, nei minimumas.
Vakare prieš egzaminą pamedituokite, nuraminkite savo protą ir jausmus. Kaip sakė vienas išminčius, “Ir tai praeis…”. Sėkmės visiems.
Daugiau informacijos apie egzaminus ir bendrąjį priėmimą – čia.