Pasakė, koks turėtų būti mokytojo atlyginimas
Laidoje „DELFI diena“ buvusio KTU gimnazijos direktoriaus pasiteiravus, ar situacija pasikeitė į gerąją pusę, Bronislovas Burgis tikino, kad šiuo metu mokytojai yra maitinami pažadais.
„O ar jūs pastebėjote? Išeidama ministrė pasakė, kad 6000 mokytojų turime per daug. Dabar visi laksto ir sako, kad trūksta 300. Tai ar pavažiavome į priekį ar atgal? Mokytojai nestreikuoja, bet yra maitinami ne duona ir druska, o pažadais“, – tikino B.Burgis.
Jis taip pat laidoje paviešino, kiek iš tiesų uždirba visu etatu dirbantis mokytojas. Anot jo, atlyginimas turėtų būti gerokai didesnis.
„Ar jūs girdėjote, koks yra vyr. mokytojo atlyginimas? Jeigu jis gauna 800 eurų, o po metų jam žadama padidinti 10 proc., tai jis gaus 880 eurų. Jis bus labai laimingas žmogus. Aš tuo abejoju. Visada atidžiai seku ir žiūriu, kas gi dabar pasakys, koks yra viso etato atlyginimas. Bus gėda išgirsti, kai pridės 10 proc. koks jis tada bus. Kalbėkime tiesą“, – kalbėjo B.Burgis.
Jo manymu, atlyginimas, kurį turėtų uždirbti mokytojas, galėtų siekti ne mažiau 1500 eurų.
„1500 eurų į rankas ir nieko daugiau nenoriu žinoti. Dabar, šiandien ir viskas, nuo rugsėjo 3-iosios dienos. Aš norėčiau, kad atlyginimai būtų lyginami su ministerijos klerkų algomis, kad būtų lyginama proporcingai su Seimo, Vyriausybės narių algomis. Pagaliau, ar mokytojas tik tiek vertas? Jeigu jis išugdė penkis Seimo narius, nejaugi jis nevertas penktadalio Seimo nario atlyginimo? Tai nesuprantama“, – DELFI sakė B. Burgis.
Įtampa jaučiama visur
Šalies vadovas Gitanas Nausėda pirmadienį pareiškė, kad universitetai turi jungtis patys, o sprendimai iš viršaus – netinka. VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė tikino, kad įtampa yra jaučiama ir mokyklose, ir universitetuose.
„Universitetai yra įvairūs, mokyklos taip pat įvairios. Jie gyvena kentėdami. Manau, kad didžiausia universitetų problema yra ta, kad pagrindinės universitetų pajamos yra už studentus, o ne už mokslą. Čia susikuria tam tikra įtampa, nes reikalavimai universitetams, jeigu orientuojamės į europinį lygį, yra tokie, kad jie turi vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus, bet iš tikrųjų lėšų gauna mažai. Reikalavimai keliami, bet pagrindinis orientyras yra studijos. Dėstytojo situacija yra tokia, kad, pavyzdžiui, VU dėstytojai turi didelius krūvius, turi mažai laiko moksliniams tyrimams. Tai didžiausia problema ir tai reikėtų spręsti“, – kalbėjo docentė.
Tiesa, nors negalima sakyti, kad svarbu tik atlyginimai, tačiau daugelis jaunų ir talentingų žmonių nesirenka akademinės veiklos, nes atlyginimai privačiame sektoriuje yra dvigubai ar net trigubai didesni.
„Atlyginimai yra nedideli, lyginant su tuo, ko iš dėstytojo reikalaujama. Pavyzdžiui, dėstytojas turi mokėti kelias kalbas, turi publikuoti tarptautinio lygio publikacijas, perteikti mokslinius tyrimus studentams, dirbti su jais individualiai. Reikalavimai yra aukšti, o atlyginimas nemotyvuoja naujų absolventų rinktis akademinę karjerą. Dabar yra pakeltos doktorantų stipendijos, bet kai doktorantai baigs doktorantūrą, mažai vilties, kad jie ateis į universitetus. Mes jau dabar matome, kad yra labai mažai žmonių, kurie norėtų tęsti akademinę karjerą. Žinoma, kai kurie vyresni žmonės pamilsta tą darbą ir sutinka kažką aukoti, bet jau dabar matome, kad sunku prikviesti gabius žmones, nes jie išeina į privatų sektorių, kur yra trigubai ar dvigubai didesni atlyginimai“, – DELFI kalbėjo N.Putinaitė.
N.Putinaitės teigimu, dabartiniai prioritetai yra dėliojami neteisingai.
„Aš manau, kad kalbėti apie bendrąjį ugdymą yra truputį paprasčiau, nes mes matome, kad yra apie 300 mokyklų, kurias bent 150 galima būtų uždaryti, o vaikus pavežti iki didesnių mokyklų. Žinoma, mokytojų yra daug ir pakelti net 10 proc., būtų sudėtinga. Kalba yra apie prioritetus ir papildomas investicijas. Prioritetai dabar yra į kitą pusę – deklaruojama apie gerovės valstybę, bet turima galvoje vien socialinė būklė“, – sakė N.Putinaitė.
Pasiteiravus, ar mokslo kokybę sukuria tik atlyginimai, VU TSPMi docentė pabrėžė, kad atlyginimai yra labai svarbūs, bet jie nėra svarbiausi.
„Dėstymo kokybę garantuoja krūvis. Yra labai aišku, kad mokinio pasiekimai priklauso ne tik nuo mokytojo, priklauso nuo jo socialinės terpės. Jeigu mokinys mokosi mažoje klasėje, kur visi mokiniai yra iš panašios socialinės terpės, tarkime iš socialinės rizikos šeimų, tai mažai galimybių, kad jis bus motyvuotas, bet jeigu jis pateks į kitokią klasę, kur bus įvairių vaikų, tada daug didesnė tikimybė, kad jis labiau stengsis dėl rezultatų. Jeigu kalbame apie rezultatus, tai ne tik atlyginimai garantuoja, bet jie sudaro tam tikrą dalį“, – tikino N.Putinaitė.
Situaciją pavadino absurdiška
Kalbėdamas apie mokslo kokybę, B.Burgis pabrėžė, kad Lietuvoje pastebime absurdišką situaciją.
„Dabar universitetai tik ir laukia studentų – tu tik ateik ir mes tikrai tave priimsime. Kokia gali būti kokybė? Turi būti konkursas. Oksfordas, Jeilis, Harvardas... Ar galėčiau vos užsinorėjęs ten studijuoti? Absurdas. Pirmiausia reikia padėti ant stalo statistiką, koks kitose šalyse yra studijuojančių skaičius. Tenka pasakyti, kad Lietuva negali staiga iš sovietmečio šokti į pačius lyderius. Pardavus visus pastatus, sumažinus įrangos, turėtume kokybę ir po kelių metų turėtume kokybiškų dėstytojų“, – tikino B.Burgis.
Jis taip pat sukritikavo tuos, kurie valdžioje yra atsakingi už švietimą.
„Yra tokių, kurie visiškai nesusigaudo toje srityje ir jie nesiruošia susigaudyti. Blogiausi yra tie, kurie už nieką neatsako, jie tiesiog sėdi. Žodžiai skiriasi nuo darbų, bet jam nieko negali padaryti“, – laidos pabaigoje situaciją apibūdino B.Burgis.