„Karinis rengimas reikalingas mokyklose ne tik kaip pilietinio ugdymo, bet ir kaip piliečių rengimo krašto gynybai priemonė“, – sakė jis pirmadienį per Seime surengtą konferenciją apie Lietuvos ir regiono saugumo iššūkius.
E. Vosyliaus teigimu, Lietuva šiuo atveju turėtų sekti Lenkijos pavyzdžiu ir parengti teisinę bazę mokyklose organizuoti savanoriškas karinio parengimo pamokas. Anot jo, tokios pamokos sėkmingai vyksta daugelyje Lenkijos mokyklų.
„Kai kas iš mūsų Švietimo ir mokslo ministerijos sako: nemilitarizuokime mokyklos. Ar jie supranta, kas yra militarizavimas ir kas yra militarizmas? Antanas Maceina dar 1943 metais savo knygoje „Tautinis auklėjimas“ buvo labai gražiai parašęs, kad karinis jaunimo ruošimas iš esmės yra auklėjimas ginti tėvynę, jis neturi nieko bendro su militariniais kai kurių valstybių siekiais“, – tvirtino atsargos pulkininkas.
Jis prisiminė, kad Švietimo ir mokslo ministerija yra patvirtinusi žmogaus saugos bendrąją programą ir pilietiškumo modelį, kuris yra pasirenkamas.
„Manau, kad to neužtenka, reikalinga karinio mokymo programa. Kokios apimties, kokio turinio, turėtų nuspręsti susėdę dviejų ministerijų – Krašto apsaugos bei Švietimo ir mokslo – atstovai“, – sakė E. Vosylius.
Anot jo, ŠMM atstovams trūksta supratimo apie švietimo indėlį į
nacionalinį saugumą ir gynybą.
„Kad supratimo trūksta, galiu pailiustruoti. Lietuvos karo akademija 2012 metais pradėjo organizuoti nacionalinio saugumo ir gynybos kursus įvairių ministerijų aukštiems pareigūnams: viceministrams, kancleriams, departamentų direktoriams. Būnant Karo akademijos vadovu nuo 2012 iki 2015 metų septyni tokie kursai (surengti) du kartus per metus, rudenį ir pavasarį. Vienam tik kurse sudalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas. Aš nelabai suprantu, ar jie nesuvokia, kad švietimas yra be galo svarbus mūsų nacionalinio saugumo architektūroje?“ – retoriškai klausė atsargos pulkininkas.
Pradėti diskusiją apie karinio rengimo pamokų grąžinimą į mokyklas prieš dvejus metus yra siūlęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.
„Iš tikrųjų grėsmė yra, grėsmė išlieka, ir mes turime ruošti savo jaunimą. Aš įsivaizduoju, kad turime peržiūrėti (karinį - BNS) rengimą ir jį grąžinti į mokyklas, kad vyresniųjų klasių moksleiviai galėtų bent suprasti, kas yra ginklas, kaip jis šauna, kaip jis naudojamas“, – tuomet kalbėjo A.Paulauskas.
Pasak E. Vosyliaus, karinio parengimo įvedimas mokyklose leistų ugdyti atsparesnę iš Rytų sklindančiai propagandai kartą.
Karinio rengimo pamokos Lietuvos mokyklose buvo privalomos iki nepriklausomybės paskelbimo.