Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio teigimu, šios kryptys ateityje turėtų garantuoti ne tik įsidarbinimo perspektyvas, bet ir gerą darbo užmokestį.
D. Pavalkis antradienį dalyvavo spaudos konferencijoje, kurios metu pristatyta vasario 6–8 d. Vilniuje, „Litexpo“ vyksianti paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera 2014“.
„Ministerijos pozicija ir kryptis išlieka pakankamai stabili – stabilumas yra tai, ko švietimui visą laiką iki šiol trūko. Mes stabiliai didiname Lietuvai reikalingų specialybių finansavimą - fizinių, technologinių mokslų, biomokslų. Nes galvojame, kad Lietuvos pridėtinę vertę kuriantis, gamybą generuojantis, užsienio kapitalą pritraukiantis, mokesčius mokantis elementas ir yra tai, ko mes turime siekti“, - kalbėjo D. Pavalkis.
Jo tvirtinimu, tik užtikrinę gerą gamybą, pramonės verslo funkcionavimą, surinksime mokesčius, iš kurių galėsime remti mokyklas, užtikrinti neformalų ugdymą. „Jei nebus pramonės, neturėsime nieko daugiau“, - įsitikinęs D. Pavalkis.
Kurs kompiuterininkų mokyklą
Kur D. Pavalkis pataria stoti jaunimui, kad baigus aukštąsias mokyklas nereikėtų minti Darbo biržos ar profesinių mokyklų slenksčio?
Ministras pripažino, kad prognozės, kokių specialistų reikės po keleto metų, aiškaus atsakymo nedavė niekur Europoje. Jo teigimu, vienintelis kelias – modulinių programų kūrimas. Tarkime, inžineriją studijuojantis žmogus galėtų kartu įgyti inžinieriau- elektriko ar inžinieriaus-mechaniko specialybę. Jei per tą laiką rinkoje situacija keistųsi, keletą papildomų modulių pasimokęs studentas gautų kitą specialybę.
„Bet bendra tendencija aiški ir Europos Sąjungoje, ir puikiausiai atsispindi Lietuvoje: trūksta inžinierių, technologų, biotechnologų, informacinių technologijų (IT) specialistų. Būtent šios sritys ir yra tai, kas turėtų būti skatinama“, - dėstė D. Pavalkis.
Lietuvoje įvardijama, kad trūksta 8000 IT specialistų. Susitikęs su asociacijos „Infobalt“ atstovais D. Pavalkis sužinojo, kad iš jų apie 1000 reikia su universitetiniu išsilavinimu, kokių 3000 - su koleginiu. Likusią dalį rinkos užpildytų paprastesni specialistai. „Todėl kalbame apie tai, kad steigsime kompiuterininkų profesinę mokyklą. Tam šnekamasi su „Infobalt“, su ponu Ilja Laursu. Manau, tai bus specialybės, kurios turės realią galimybę ne tik įsidarbinti, bet ir uždirbti“, - sakė švietimo ir mokslo ministras.
Gali būti, kad kompiuterininkų profesinė mokykla duris atvers jau rugsėjo 1-ąją.
Nemokamas studijas gaus pusė pirmakursių
D.Pavalkis pasidžiaugė, kad nors abiturientų mažėja 5 proc., studijų vietų aukštosiose mažinama tik 2 proc. Iki šiol studijų vietų mažėdavo tiek, kiek mažėdavo abiturientų.
Planuojama, kad šįmet valstybės finansavimą galėtų gauti 15,5 tūkst. studentų: 14,4 tūkst. pirmakursių gautų studijų krepšelius, daugiau nei tūkstantis – tikslinį finansavimą ir studijų stipendijas. Numatoma, kad šiemet valstybės finansuojamą vietą universitetuose ar kolegijose galės gauti apie pusė stojančiųjų.
Atsižvelgiant į specialistų darbo rinkoje perteklių, numatoma mažinti socialinių mokslų, tokių kaip verslo ir vadybos, teisės finansavimą. Sudaromos sąlygos daugiau studentų priimti į visuomenės saugumo, žemės ūkio, sporto, visuomenės sveikatos, slaugos bei inžinerijos specialybes.
Visą informaciją apie studijas ir profesijos pasirinkimą bus galima gauti parodoje „Studijos 2014“, kuri vyks vasario 6-8 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Joje dalyvaus 193 mokymo įstaigos iš 13 šalių: Lietuvos, Australijos, Austrijos, Danijos, D. Britanijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Olandijos, Prancūzijos, Rusijos, Šveicarijos, Vokietijos. Parodoje lankytojų lauks visos Lietuvos aukštosios mokyklos, kolegijos, per 70 profesinio rengimo ir verslo mokyklų, profesinio rengimo centrų, apie 50 mokymo įstaigų iš užsienio šalių. Parodos metu bus surengti 172 renginiai apie karjeros planavimą, studijų pasirinkimą ir kitomis savo kelio ieškančiam jaunimui aktualiomis temomis.
Išankstinis bilietas į parodą kainuoja 4 Lt, renginio dieną kainuos 5 Lt.