Tai D. Pavalkis kalbėjo ketvirtadienį viešėdamas DELFI konferencijoje. Ministras taip pat pasisakė apie matematikos užduočių nutekinimo skandalą: esą jeigu kažkas galėjo užkirsti kelią šiai istorijai, šių žmonių tylėjimas yra nesuvokiamas.
Drausmės balai ministrui patiktų
„Ar nesvarstote klausimo sugrąžinti elgesio ir drausmės įvertinimą?“, – D. Pavalkio klausė skaitytoja Domicelė. „Man patiktų“, – atsakė švietimo ir mokslo ministras, bet ar to imsis, nedetalizavo. Mokinių drausmė ir elgesys pažymiu vertinti sovietmečiu ir pirmaisiais nepriklausomybės metais.
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto jaunesnysis mokslinis darbuotojas dr. Dainius Dzindzalieta ministro klausė apie egzamino užduočių nutekinimo skandalą. Jis aiškino, kad matematikos egzamino užduotis nutekinęs buvęs Vilniaus universiteto docentas Rimantas Grigutis Nacionaliniame egzaminų centre (NEC) dirbo 15 metų ir visi jį bent kiek pažinoję kolegos puikiai žinojo, kad jis papildomai ruošia abiturientus. „Tai buvo vieša paslaptis, bet niekas nesitikėjom, kad jis gali būti egzaminų komisijos pirmininku“, – sakė D. Dzindzalieta.
„O kur jūs visi buvote, jei žinojote? Toks elgesys nepilietiškas“, – rėžė D. Pavalkis. Vertindamas NEC direktorės Saulės Vingelienės darbą, ministras svarstė, kad galbūt minimas veikėjas ir įkliuvo todėl, kad S. Vingelienė yra naujai paskirta vadovė.
Pasak D. Pavalkio, mums tikrai reikia daugiau pilietiškumo ir glaudesnio bendradarbiavimo su teisėsauga. Egzamino užduočių saugumo klausimą jis planuoja aptarti su policijos vadovybe.
Atsirado skaitytojų, kurie D. Pavalkį kaltino NEC nusižengimų dangstymu ir įžūliu tyčiojimusi iš mūsų visų. „Aš nieko nedangstau, nuo nieko nebėgu. Situaciją analizuojame, tiek ministerijos, tiek NEC, tiek, tikiuosi, ir jūsų tikslas yra geresnė švietimo kokybė Lietuvoje“, – atsakė D. Pavalkis. Pasak jo, dėl egzamino užduočių kokybės laukiama nepriklausomų ekspertų įvertinimo.
Siūlo trumpinti ir intensyvinti studijas
Skaitytojas Petras klausė D. Pavalkio nuomonės dėl studijų trukmės – esą ją reikėtų trumpinti, bakalauro studijos vietoje 4 metų galėtų tęstis 3, kaip yra daug kur Vakaruose. „Antrame kurse dvi dienas per savaitę turėjau po vieną paskaitą. Kodėl negalima skatinti universitetų, kad pinigus gautų ne už semestrus, o už kreditus? Dabar visi suinteresuoti, kad studijuotum kuo ilgiau“, – rašė studentas.
Pasak D. Pavalkio, klausimas sprendžiamas: ne tik universitetuose, bet ir profesinėse mokyklose studijų programos trumpinamos bent pusmečiu. „Aš asmeniškai manyčiau, kad mokslo trukmę reikia trumpinti intensyvinant studijas. Pagrindai tam yra numatyti Mokslo ir studijų įstatymo pataisose“, – žadėjo D. Pavalkis.
Atsirado klausiančių, ar ministras išdrįs įvesti minimalų balą stojantiems į universitetus, kad čia nepatektų tie, kurių vieta profesinėse. Dėl šios iniciatyvos turės apsispręsti Seimas. „Tikiu, kad ir Seimas pakankamai daug girdi apie šią problemą. Reikia atkreipti dėmesį, kad ne visoms aukštosioms mokykloms, ne visoms specialybės bus vienodas balas. Jis skirsis, pavyzdžiui, tarp sportininkų ir medikų. Tačiau visų šių pakeitimų tikslas, kad per trečią institucinį studentų priėmimo etapą nebūtų priimami tie, kurie praktiškai nesimokė vidurinėje mokykloje“, – aiškino D. Pavalkis.
D. Pavalkis užsiminė, kad bus keičiama mokyklų direktorių skyrimo tvarka, pagal kurią dabar mokyklų vadovus skiria savivaldybės. Pasak ministro, didžiausia tikimybė, kad Švietimo ir mokslo ministerija direktorių kompetencijų vertinimą prisiims savo sąžinei. „Bet kuriuo atveju, reikalavimai mokyklos vadovams bus pakankamai aukšti, nes tai labai smarkiai mokyklų veiklos efektyvumą, kokybę lemiantis veiksnys. Kartu teiksime naują mokyklos vadovų atestacijos tvarką, kuri vertins ne popierius, bet realią visos mokyklos veiklą“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministras.