Viena jų – 25-erių kaunietė dainininkė ir filosofė Alice Way. Šiuo metu su žinomu šalies muzikos prodiuseriu Leonu Somovu ji baigia įrašinėti debiutinį albumą „Home“ ir svajoja garsinti Lietuvos vardą didžiosiose pasaulio scenose.
DOSJĖ:
Gimimo data: 1990 06 01
Vieta: Kaunas
Šeimyninė padėtis: Netekėjusi
Išsilavinimas: Aukštasis (muzikos bakalauras, filosofijos magistras)
Profesija: Dainininkė
Perspektyvos: Šviesios – debiutinis albumas
– Esate nepriklausomybės vaikas. Koks Jūsų santykis su Lietuva? Ar tai – gimtieji namai, mama, šaknys ir ateitis, ar labiau laikina stotelė, kryžkelė?
– Kaip gražiai skamba – Nepriklausomybės vaikas. Galiu pasakyti, kad Lietuva yra absoliučiai organiška mano gyvenimo ir pasaulio suvokimo dalis. Kai Lietuvai skauda, man skauda ne dėl jos, o su ja. Kai vyksta politiniai cirkai ar užgriūna ekonominės problemos, man pikta ne dėl to, kad štai – kažkas negerai šalyje, kurioje gyvenu, o aš mat verta geriau, o todėl, kad kažkas negerai mano namuose. Taigi, taip, Lietuva – mylimi namai. Ir aš paprastai ją myliu, be pompastikos ir transparantų. Mano meilė reiškiasi per darbus ir nebuvimą apolitiška.
– Kuo svajojote tapti, būdama vaiku? Ar svajonės pildosi?
– Svajojau tapti prezidente. Vienaip ar kitaip, ši svajonė dar neturėjo progos išsipildyti – trukdo amžiaus cenzas. Kiek brandesnėje vaikystėje ėmiau svajoti būti dainininke, šios svajonės keliu ir einu. Aš nežinau, ar svajonės, ypač profesinės, gali išsipildyti pilnai ir iki galo, nežinau, ar ateina akimirka kai pasakai sau: „Štai, padariau tai, ką norėjau, pasiekiau viršukalnę“.
Turbūt tikrasis tikslas išties yra gyventi svajone ir leisti jos pildymuisi būti procesu be pabaigos pažado. Ir – nepasiduoti. Per gyvenimą mačiau daugybę žmonių, kurie nusprendė, kad jų svajonės pernelyg didelės. Mano nuomone, svajonės gali būti tik per mažos.
– Kaip matote savo išsilavinimo ir karjeros galimybes Lietuvoje?
– Šviesiom spalvom. Lietuvos universitetai turi ką pasiūlyti ir progresą gali pamatyti kiekvienas, kuris žiūri atsimerkęs, o ne prisidengęs reitingų ir gandų skydu.
Be abejo, yra daug problemų, reikia daug darbo, bet jis vyksta. Karjeros galimybes taip pat vertinu pozityviai. Ne tik sau, o ir savo draugams ir kolegoms, matau egzistuojant daugybę galimybių, ateitis žada gražius dalykus ir ji jau prasidėjo. Mes matome didelius pokyčius ir būti jų dalimi yra pareiga ir dovana.
– Papasakokite apie savo veiklą. Kas Lietuvoje Jums yra tikri autoritetai? Kokie žmonės, su kuriais suvedė darbas ar kita veikla, buvo tie, iš kurių nemažai pasimokėte?
– Esu dainininkė, tad mano veikla yra pirmiausia – dainavimas ir muzikos kūryba. Taip pat labai mėgstu mokytis, tad nuolat kažką studijuoju (juokiasi).
Gyvenime man labai pasisekė sutikti daugybę nuostabių žmonių, pradedant žmonėmis, su kuriais dirbu, baigiant žmonėmis, kurie yra arčiausiai manęs. Sunku būtų išskirti keletą, bet iš muzikos studijų laikotarpio galėčiau išskirti Tomą Kutavičių, vėliau vaidybos laikotarpiu (buvo ir toks) sutikau Alvydą Šlepiką, studijuodama filosofiją – filosofus Alvydą Jokubaitį, Tomą Sodeiką.
Čia tik keletas vardų, bet jų yra daugybė. Tai yra žmonės, kurie įkvepia, patys to nežinodami, su kuriais praleidi kiek nors laiko ir jauti, kaip iš kažkur atsiranda energijos ką nors daryti, kuo nors tapti. Svarbu būti išrankiam žmonėms, su kuriais leidi laiką, į kuriuos žvelgi – jie tave formuoja, net jei to sąmoningai ir nesuvoki.
– Ar svarstėte ilgalaikės emigracijos klausimą? O galbūt išvažiavimą gyventi, dirbti užsienyje vertinate kaip šiandieninio pasaulio normą?
– Šiandieninis pasaulis kratosi normų ir pati normos idėja, mano nuomone, prieštarauja šiuolaikinio pasaulio sampratai. Kaip minėjau, viskas be galo greitai keičiasi ir dalykai, kurių neįsivaizdavom vykstant, vyksta prieš mūsų akis – šia prasme gyvename labai dėkingame amžiuje, nuolatos galime matyti kaip griūna sienos, plečiasi ribos ir žmonės darosi vis drąsesni.
Tokį pasaulį norisi pamatyti, ypač kai jis suteikia galimybę rinktis. Būtent ši galimybė yra ir, mano nuomone, turi būti norma. Tad taip, esu svarsčiusi ilgalaikės emigracijos galimybę ir džiaugiuosi, kad ši galimybe yra pasirinkimo galimybių amplitudėje, tačiau esu čia, turbūt, tai yra svarbiausia.
– Esate kosmopolitė? Mėgstate keliones, kalbate užsienio kalbomis, lengvai pritaptumėte bet kuriame kontinente?
– Tai skambus žodis, bet manau, kad taip. Kelionės yra didžiulė mano aistra. Kalbu angliškai ir vokiškai, ketinu greitai grįžti prie italų kalbos mokymosi. Norėčiau išmokti labai daug kalbų, nes užsienio kalbos atveria duris į užsienio kultūras, bendravimas vietos kalba organiškesnis ir atveria daugiau galimybių pažinti.
Esu tikra, kad nesunkiai pritapčiau įvairiose šalyse. Taip manau todėl, kad keliaudama nuolat sutinku nuostabių žmonių ir susirandu puikių draugų, esu labai atvira įvairioms kultūroms.
– Kokios Jūsų asmeninės savybės leido pasiekti tai, ką turite šiandien? Tai – įgimta, ar išlavinta? Ar galite paminėti „lietuviškas“ savybes?
– Atkaklumas, darbštumas, užsispyrimas, empatija ir komunikabilumas. Skamba kaip ditirambas sau, bet išties manau, kad šios savybės būdingos visiems, kurie ko nors siekia su didele aistra. Ar tai įgimta, pasakyti sunku. Greičiausiai jos yra „evoliucinės“ savybės.
Siekdamas savo tikslų jauti, kad reikia vienokių ar kitokių „įrankių“, kuriuos gali tik pats sau suteikti. Jei jauti, kad esi per silpnas, turi sustiprėti. Jei jauti, kad esi lengvai manipuliuojamas, privalai tapti valingesnis, kitaip įkliūsi į savo paties spąstus, o būtent tokie spąstai yra pavojingiausi.
Kalbant apie „lietuviškas“ savybes, manau, kad jeigu toks dalykas ir egzistuoja, tai lietuviškiausia savybė yra užsispyrimas. Tiek istorija, tiek kasdienybė nuolat įrodo jos naudą.
– Koks lietuviškas simbolis Jums yra brangiausias?
– Liaudies dainos. Jos nėra simbolis kasdieniškiausia šio žodžio prasme, bet yra autentiška mūsų kultūros dalis. Kaskart girdėdama sutartinę, pajaučiu kažką, kas turbūt galėtų būti pavadinta tautine sąmone. Jei tokia išties yra, tai aš ją „pagaunu“ per liaudies muziką.
– Ar švenčiate valstybines šventes?
– Kartais, tačiau dažniausiai tiesiog pasveikinu žmones „Facebook‘e“ ir paklausau „Lietuva brangi“.
– Kas Jus įkvepia kasdieniams darbams?
– Labiausiai – žmonės. Žmonės, kurie yra šalia, žmonės, kurie klauso mano muzikos ir tikisi ko nors naujo. Žmonės, kurie tiki ir dalinasi patirtimis ir gyvenimu. Neseniai juokais pasakiau, kad esu antropomanė – man reikia žmonių ir jų istorijų, iš jų juk padarytas pasaulis (šypsosi).
– Ar jaučiatės garsinanti Lietuvą savo darbais? Didžiuojatės savo gimtąja šalimi?
– Stengiuosi tai daryti. Čia norėčiau pabrėžti, kad ir mano pseudonimas Alice Way yra angliškas ne šiaip sau. Tai reiškia, kad svajoju, kad mano karjera iškeliautų ir už Lietuvos ribų ir tikiu šitokia savo svajone. Dažnai esu dėl pseudonimo kritikuojama, tačiau manau, kad jeigu norime, kad lietuviai pasiektų daug už Lietuvos ribų, negalime liepti jiems „nešioti“ tik lietuviškus vardus ir dainuot gimtąja kalba.
Ar angliškas pseudonimas reiškia, kad mažiau myliu Lietuvą, nes „nesugebu pasirinkt lietuviško vardo“? Anaiptol. Į mano pseudonimo pasirinkimo motyvaciją neįeina koks nors mistinis noras nustoti būti lietuve. Šią tapatybės dalį nešiojuosi su savimi, kad ir kur keliaučiau. Didžiuojuosi ja.
Manau, kad pasaulis turi pamatyti, kiek daug Lietuva gali pasiūlyti. O ji turi labai daug. Be to, kaip galiu nesidižiuoti Lietuva, kai, kaip ir daugelis mano kartos žmonių, užaugau girdėdama istorijas apie laikus, kuomet Nepriklausomybė buvo tik svajonė, o laisvas ir galimybių pilnas gyvenimas, kurį turime dabar – tolima vizija. Per trumpą Nepriklausomybės laiką pasiekta be galo daug ir didžiuotis yra kuo. Tiesiog, vėlgi, reikia pasirinkti matyti, domėtis ir gebėti kritiškai vertinti. Savo indėlį į norimus pokyčius taip pat.
– Ačiū už pokalbį.
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) yra nepriklausoma, nepolitinė, savanoriškumo pagrindu veikianti jaunimo organizacija, kurios pagrindinis tikslas – atstovavimas pasaulio lietuvių jaunimo interesams. 1972 m. Kento universitete, JAV oficialiai susikūrusi organizacija šiandien vienija 43 aktyvias jaunimo sąjungas ir bendruomenes visame pasaulyje bei yra įsteigusi atstovybę Lietuvoje. Minint Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, inicijuotas projektas „Nepriklausomybės karta“, kuriuo bus pristatyti 25 herojai, gimę po 1990 m. kovo 11 d. PLJS projektą vykdo drauge su Užsienio reikalų ministerija ir naujienų portalu Delfi.lt.