„Dar nuo studijų Vilniaus universitete pradžios galvojau, kad būtų smagu išvažiuoti pasimokyti užsienyje. Buvau įsitikinęs, kad to reikia tam, kad įgyčiau aukšto lygio žinių, tačiau visuomet norėjau grįžti atgal, mano tikslas buvo tas žinias parvežti į Lietuvą. Taip pat norėjau užmegzti naujų santykių su mokslo draugais. Akys, žinoma, ėmė krypti į geriausius universitetus, ir tuomet nusprendžiau, kad reikia šturmuoti Harvardą. Praėjus keleriems metams galiu džiaugtis – man pavyko“, – emocingai pasakojo vaikinas.
Įstojo dėl užsispyrimo ir sunkaus darbo
Tiesa, viskas nebuvo taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Vilniaus universitete (VU) baigęs teisės studijas pagal vientisųjų studijų modulį (per 5 metus nepertraukiamų studijų įgyjamas ir bakalauro, ir magistro laipsnis), jis savo žinias ES teisėje vėliau jis gilino Londono universiteto karališkajame koledže, po to pradėjo doktorantūros studijas VU.
„Stojimas į magistro programą Harvarde yra pagrįstas studento ankstesne veikla, nėra organizuojami asmeniški susitikimai su universiteto atstovais. Svarbus dalykas yra tai, ką tu nuveikei. Visų pirma žiūrima, ar studento mokslo įvertinimai yra aukšti. Tai – kaip pagrindas, vizitinė kortelė, nuo kurios viskas prasideda. Greta to labai svarbi akademinė ir socialinė veikla. Prieš stodamas į Harvardą aš aktyviai dalyvavau tarptautiniuose projektuose, kur atstovavau Lietuvos teisinei sistemai ir pasakojau apie teisės mokslo pasiekimus, užsienio universitetų mokslo programose, dėsčiau. Tokiu būdu užmezgiau ryšius su teisės srities profesoriais iš užsienio, kurių rekomendacijas vėliau gavau. Žinoma, parengiau ir motyvacinius laiškus bei paraišką stojimui į universitetą“, – kaip pavyko įstoti į Harvardą, pasakojo J. Jarusevičius.
Jis spėja, kad prie teigiamo atsakymo iš universiteto prisidėjo ir tai, kad pirmąjį studijų kursą VU jis užbaigė kaip geriausias savo kartos studentas, o studijas baigė patekdamas į pirmąjį procentą geriausių absolventų.
„Greta to pirmas pradėjau reprezentuoti Lietuvą ir Baltijos šalis keliuose tarptautiniuose projektuose, kurie domisi, kaip užsienio valstybėse taikomas tarptautinis susitarimas, kuris vadinamas Niujorko konvencija“, – apie veiklas, kuriomis didžiuojasi, pasakojo teisininkas.
Priėmė tik 180 žmonių iš 80 valstybių
Harvardo universitete jis mokysis teisės magistro programoje, kuri orientuota į studentus iš užsienio.
„Harvardo universiteto teisės mokykla priima į dvi programas. Viena yra skirta daugiau Amerikos universitetų absolventams ir trunka trejus metus, o antroji daugiau orientuota į užsienio studentus. Per vienerius metus siūloma įgyti magistro laipsnį“, – pasakojo J. Jarusevičius.
Nors prieš tai jis niekuomet nesilankė Harvardo universitete, pripažino, girdėti apie jį ir ten vyraujančią aplinką teko labai daug.
„Harvardo ypatumas toks, kad universiteto atstovai siūlo apie 400 skirtingų dalykų, kuriuos studentai gali pasirinkti mokytis. Ypatingai patrauklu ir tai, kad didžioji dalis, daugiau nei pusė kursų, priima tik iki 25 studentų. Tai reiškia, kad tam tikri seminarai ir diskusijos vyksta gana mažame studentų rate, kas garantuoja labai artimą kontaktą su profesoriais. Teisės magistro programa priima apie 180 studentų iš maždaug 80 valstybių. Ji užtikrina ypač multikultūrišką aplinką, kur žmonės, besidomintys panašiomis mokslo sritimis, mokosi kartu ir ryšius palaiko ir po studijų“, – pasakojo J. Jarusevičius.
Palygino studijas Lietuvoje ir užsienyje
Paprašytas palyginti, kaip, jo nuomone, Lietuvoje ir užsienyje skiriasi požiūris į studentą, pašnekovas patikino, kad jis – labai panašus.
„Studentams duodama labai daug laisvės ir tikimasi, kad jie bus savarankiški, kad daug dirbdami pasieks labai gerus rezultatus. Problemą matyčiau tame, kad Lietuvoje teisės studijos yra kiek per ilgos. Manau, ir tą programą, pagal kurią mokiausi VU, būtų galima išdėstyti per 4, o ne 5 metus. Pastebėjau, kad daugelis mano bendrakursių dar 2-3 kurse pradėjo dirbti, nes suprato, kad 5 metus dykas būti negali, duonai užsidirbti reikia. Jei studijos būtų trumpesnės ir intensyvesnės, rezultatai būtų geresni. Žinoma, profesinė praktika yra labai svarbu, tačiau svarbu ir, pasakysiu paprastai, prisėsti uodegą ir kaip reikiant pasimokyti, kad teorinių žinių bagažas būtų tvirtas. Šiandien besiformuojanti praktika, kai studentai pradeda anksti dirbti, tam tikrais atvejais neigiamai atsiliepia jų žinioms, nes mokslas lieka antroje vietoje, o darbas atsiduria pirmojoje“, – pastebėjo J. Jarusevičius.
Anot jo, bet koks studento darbas Harvardo universitete yra ypatingai ribojamas, faktiškai net draudžiamas. Paprastai leidžiama dirbti tik su universitetu susijusį darbą. Be to, ir dėstytojai nepasiruošusių paskaitoms studentų toleruoti nelinkę, tad dažniausiai dirbti tiesiog nėra kada.
Ir mokėsi, ir dirbo
Tiesa, pats J. Jarusevičius taip pat buvo iš tų, kurie įsidarbino anksti. Darbą pagal specialybę jis susidaro dar antrame studijų kurse.
„Teisininkų bendruomenėje vyrauja įvaizdis, kad teisininkų yra per daug. Galima su tuo sutikti, tačiau gerų teisininkų – profesionalių, atsiduodančių savo darbui, trūksta. Stengiuosi orientuotis į antrąjį grupę. Tikrai daug ir sunkiai dirbau, kad tiek akademiniai rezultatai būtų geri, tiek potencialiam darbdaviui būčiau patrauklus“, – pripažino jis.
Šiuo metu J. Jarusevičius dirba verslo teisės advokatų kontoroje „Motieka & Audzevičius“. Jis labai džiaugėsi, kad ir darbdaviai, ir kolegos taip pat labai palaikė jo sprendimą studijuoti Harvarde ir net dar prieš įstojant ragino šios svajonės neapleisti.
Nesutinka, kad teisė – neperspektyvu
Anot J. Jarusevičiaus, jei nori būti laimingas ir sėkmingas bet kurioje srityje – ar tai bus socialiniai, ar technologiniai mokslai, reikia ypatingai daug ir sąžiningai dirbti.
„Jei visa širdimi atsiduoti pasirinktai studijų krypčiai, vėliau – profesinei veiklai, tavo veikla bus vaisinga. Raginimas nestoti į vieną studijų programą, bet stoti į kitą, mano galva, nėra labai tinkamas. Kiekvieno žmogaus gyvenimo kelionė yra ypatingai individuali ir nepakartojama. Jei žmogus jaučia, kad mokykloje jam geriau sekėsi istorija ir kalbos, mieliau mokytųsi teisės ar politikos mokslus, tegu tai daro. Jei kitas jaučia, kad jam daugiau patiko skaičiai ar fizika, nori studijuoti technologijas, pirmyn. Svarbiausia, kad žmogus idėja degtų taip, kad norėtų lipti sienomis dėl tų savo studijų, ateities darbo, tada viskas bus tvarkoje nepriklausomai nuo to, ką jis pasirinks studijuoti“, – patikino vaikinas, paklaustas, ką mano apie dabar sklindančias kalbas esą teisės studijos nėra perspektyvios.
Pasak J. Jarusevičius, teisininko išsilavinimas, visų pirma, suteikia bendrą supratimą, kaip veikia teisinė sistema. Jo teigimu, šiandien Lietuvos teisininkai nekonkuruoja tik tarpusavyje, dabar rinka, kurią gali pasiūlyti teisininko diplomas yra ypatingai plati, tad tereikia tik sekti savo svajonių, nes galimybių jas realizuoti – gausu.