Pagal galiojantį aukštojo mokslo įstatymą asmenys, sutinkantys mokėti visą studijų kainą, gali būti priimami tik į vakarines ir neakivaizdines studijas, o bendrą maksimalų į valstybines aukštąsias mokyklas priimamų studentų skaičių tvirtina Vyriausybė. G. Steponavičius teigia, kad neteisinga ir visuomenei nenaudinga riboti asmenų galimybes studijuoti savo lėšomis. Užuot diskriminavus, jo nuomone, valstybė turėtų skatinti ir sudaryti palankiausias sąlygas žmonėms investuoti į savo išsilavinimą.
"Jeigu valstybinė aukštoji mokykla turi galimybių valstybės nustatytus standartus atitinkantį aukštąjį mokslą suteikti ne tik tiems asmenims, kurių studijas valstybė pati finansuoja, bet ir tiems, kurie siekia aukštojo mokslo valstybinėje aukštojoje mokykloje ne valstybės lėšomis, tai negali būti nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kuriuo valstybinei aukštajai mokyklai būtų kliudoma ar apskritai draudžiama priimti tokius asmenis mokytis šioje aukštojoje mokykloje", - ankstesniame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktą išaiškinimą cituoja G. Steponavičius.
G. Steponavičius įžvelgia ir kitų Aukštojo mokslo įstatymo neatitikimų Konstitucijai, kurie, pasak jo, turi būti jau dabar ištaisyti siekiant sklandesnio aukštojo mokslo reformos vykdymo.
"Aukštojo mokslo įstatymas įtvirtina Vyriausybės teisę tvirtinti biudžeto lėšų skirstymo mokslo ir studijų institucijoms metodiką, tačiau neapibrėžia principinių finansavimo skyrimo taisyklių. Taip Vyriausybei paliekama beveik visiška laisvė nustatyti principus, pagal kuriuos bus paskirstomos lėšos valstybinėms aukštosioms mokykloms. Manome, jog tai prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, nes svarbiausi aukštojo mokslo veikimo principai turėtų būti numatomi įstatymu, o ne poįstatyminiais aktais. Esama finansavimo tvarka nėra skaidri ir turi būti keičiama, nes didina mokyklų priklausomumą nuo valdžios institucijų ir konjunktūrinių sprendimų", - teigia parlamentaras.
Jis pažymi, kad kartu su spalio 22 dienos prezidento kreipimusi į Konstitucinį Teismą (dėl kai kurių Vyriausybės nutarimu patvirtintos biudžeto lėšų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos nuostatų teisėtumo) šis Seimo narių kreipimasis iškelia svarbius klausimus, kurių konstitucingumo rimtas aptarimas ir išsiaiškinimas labai reikalingi ir įgyvendinant aukštojo mokslo reformą.