Pagal jau porą mėnesių galiojančią tvarką švietimo įstaigų direktoriai dirba penkerius metus kasmet vertinant jų veiklą. Metinės veiklos ataskaitos skelbiamos viešai. Pasibaigus kadencijai, vadovas gali dalyvauti konkurse naujai kadencijai, nes jų skaičius neribojamas. Be to, jeigu kandidatas per savo kadenciją buvo įvertintas tik gerai ir labai gerai, jam nebereikia vertintis kompetencijų pakartotinai – gali iš karto eiti į antrąjį konkurso etapą.
Tiesa, įstatyme papildomai numatyta, kad švietimo įstaigos vadovo reputacija turi būti nepriekaištinga.
Švietimo ir mokslo ministerija skelbia ir apie švietimo įstaigų vadovų rezervo kūrimą. Į tą potencialių vadovų bazę patektų kandidatai, kurių kompetencijos buvo įvertintos gerai, bet jie konkurso nelaimėjo ar po penkerių metų kadencijos nusprendė jos nebesiekti. Taip pat kompetencijos įvertinimą gavę asmenys, nedalyvavę jokiame konkurse, ir panašiai.
Bijoma vakuumo
Šiemet konkursai bus skelbiami į tų švietimo įstaigų vadovų vietas, kuriose tokių pokyčių nebūta 30 ir daugiau metų. Kitąmet ateis eilė 25–30 metų dirbantiems vadovams. Mieste šiemet tokių įstaigų yra penkios – viena progimnazija ir keturi vaikų lopšeliai-darželiai. Rajone – Žibartonių pagrindinė mokykla ir Piniavos mokykla-darželis.
Miesto Savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis sako, kad konkursai į minėtas vietas prasidės likus maždaug pusmečiui iki dabartinių vadovų darbo sutarties pabaigos, kurios jau terminuotos. Specialisto teigimu, baimė viena: tokių konkursų kuo toliau, tuo bus daugiau, ir kažin ar atsiras tiek norinčiųjų dirbti vadovais. Rezervas žadamas, tačiau konkretumo dar mažoka.
Anot E. Kuchalskio, džiugu bent tai, kad ir esamas vadovas galės siekti pakartotinės kadencijos – pirminiame įstatymo varianto projekte buvo numatytas draudimas tai daryti. O miestas jau dabar susiduria su problema: štai Muzikos mokyklai ne tik kad niekaip nerandamas direktorius – neatsiranda net kandidatų.
„Perspektyvoje reikės ne vieno ar dviejų vadovų, o kokioms 5–6 mokyklos ar darželiams, tad esant panašiai situacijai, gali būti bėdos“, – nuogąstauja E. Kuchalskis.
Dabartiniais skaičiavimais, kitais metais konkursai bus skelbiami 7 švietimo įstaigų vadovams išrinkti, 2020 metais – 6, o daugiausia jų bus 2022-aisiais, kai vadovų reikės daugiau nei dviem dešimtims miesto švietimo įstaigų.
Nuogąstavimų pakanka
Kaip pačioms mokykloms atsilieps tokie pokyčiai, parodys laikas. E. Kuchalskis svarsto, kad įstaigų, kurių direktoriai nuoširdžiai norės dirbti, vidinei atmosferai naujovės nepakenks. Žinojimas, kad dirbant gerai postas nebus laikinas, vadovams turėtų tapti paskata neapsnūsti.
„Vienareikšmiškai negaliu pasakyti, bus gerai ar blogai, – sako miesto Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas. – Kartais kaita tikrai leidžia pamatyti daugiau. Kartais per ilgą laikotarpį užsibūni ir nebematai problemų. Bet didžiausia baimė, ar bus tų vadovų, ar turėsime kuo pakeisti.“
„Ta pataisa padarė galimybę ne keisti vadovą, o vadovams keistis“, – apibendrina Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus. Nors pripažįsta, kad paprasta nebus: šiemet paskelbus konkursus dviem rajono švietimo įstaigų vadovams išrinkti, kitais metais jų prireiks jau maždaug vienuolikai.
„Gerai, kad leista ir tiems patiems vadovams dalyvauti. Tai turbūt daug geriau, negu buvo pirminiame įstatymo projekto variante, kur net negalėjo dalyvauti konkurse. Tai galimybė gerai dirbančiam vadovui ir toliau dirbti tą darbą. Aišku, vadovai šiek tiek susirūpinę, kaip bus vertinami“, – neslepia K. Rimkus.
Patirtis skirsis
Panevėžio „Žemynos“ progimnazija yra pirmoji miesto mokykla, dėl kurios vadovo vietos šiemet bus skelbiamas konkursas. Šios mokyklos direktorius ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio skyriaus vadovas Romualdas Grilauskas jame jau nebedalyvaus. Liepą bus jau 39-eri metai, kai vadovauja šiai įstaigai, o įskaitant pavaduotojo darbą susidarytų ir daugiau nei keturi dešimtmečiai vadovaujamo darbo.
„Nedalyvausiu konkurse. Vien todėl, kad suvokiu, jog yra įstatymas, o jie priimami ne šiaip sau“, – R. Grilauskas sako nebematantis prasmės dar vienai kadencijai. Tuo labiau kad jau ir pensinis amžius. Mokytoju dirbti pedagogas taip pat nebežada.
Direktoriaus darbo sutartis – iki šių metų pabaigos, tačiau dar nėra aišku, ar dirbs tiek, ar pareigas kitam vadovui užleis jau nuo rugsėjo 1-osios.
R. Grilausko nuomone, kadencijų tvarka nėra blogai, tačiau ją priimant nelabai įvertinta situacija šalyje. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos skaičiavimais, šiemet švietimo sistemoje turėtų įvykti daugiau nei 400 konkursų. Ministerija planuoja daugiau nei 300.
„Aš abejoju, ar šalyje bus tiek gerų, turinčių patirties vadybininkų. Labai abejoju, – atviras R. Grilauskas. – Kitais metais konkursų bus dar daugiau, iki 2019 metų pabaigos – dar daugiau, o 2022 metais ypač daug.“
Jo teigimu, yra apskaičiuota, kad po 2022 metų mieste iš dabar dirbančių ir vėl dalyvausiančių konkursuose bendrojo ugdymo mokyklų direktorių gali likti apie dešimt. „Mano nuomone, švietimo sistema bus labai iškreipta vadybos prasme“, – patyręs pedagogas spėja, kad ji labai nukentės.
R. Grilausko manymu, bus visko: ateis ir gerų direktorių, ir blogų, nes reikiamos kvalifikacijos vadovų trūksta. Vertinant pretendentų vadybos kompetencijas, yra teorinė ir praktinė dalis, ir būtent pastaroji gali kelti problemų. Nes, kaip sako R. Grilauskas, viena yra, kai žmogus dirbo vadybininko darbą – vadovavo grupei žmonių, ir visai kas kita, jei švietimo įstaigoje dirbo pavaduotoju ugdymui. Jų patirtis skirsis.
„Kiek dabar dirbančių pavaduotojų ugdymui ryšis dalyvauti konkursuose, nežinia. Kalbama apie rezervą, bet jo nėra. Kol susiformuos, tikrai praeis penkeri metai“, – Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio skyriaus vadovas sako, kad apie tokio rezervo kūrimo būtinumą asociacija kalba jau daug metų, tačiau iki šiol nieko nebuvo daryta. Kai kurios įstaigos jau dabar neranda vadovų. R. Grilausko žiniomis, Rokiškio rajono savivaldybėje ilgai nerasta šešių mokyklų direktorių, dabar – keturių. Be to, konkursą neretai laimi ne nauji žmonės, o atėjęs kitos mokyklos vadovas, tad vadovo jau trūksta kitoje mokykloje.