„Jau dabar emokykloje prie metodinės medžiagos skilties galima matyti užkraunamas temas, bet rugsėjo 2 dieną, viliamės, kad bus pilnesnis vaizdas“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo R. Morkūnaitė–Mikulėnienė.
Viceministras Ignas Gaižiūnas pabrėžė, kad su pirmosiomis atmintinėmis internetiniame puslapyje emokykla.lt dalykų mokytojai gali susipažinti jau dabar.
„Jau šiandien galima atsidaryti emokykla.lt ir prie metodinės medžiagos 2024–2025 mokslo metams yra patalpintos pirmosios atmintinės dalykų mokytojams, kur yra pateikti ilgalaikiai planai ir šalia temų nurodyta kur galima pasiekti medžiagą, simuliacijos, kokie esami vadovėliai yra tinkami“, – dėstė viceministras.
Pasak jo, pirmuoju etapu parengta medžiaga 5–12 klasių mokytojams jau yra prieinama. Tuo metu pradinio ugdymo pedagogus ji pasieks rudens pradžioje.
R. Morkūnaitė–Mikulėnienė pabrėžė, kad šiuo metu trūksta kelių šimtų vadovėlių, parengtų pagal atnaujintą ugdymo programą.
„Vių naujųjų vadovėlių pagal atnaujintas programas nebus, bet yra laipsniškai judama, jie yra papildomai leidžiami. Tačiau labai svarbu, kad metodinė medžiaga mokytojams būtų pasiekiama, kad temas, kurių nėra senos leidybos vadovėliuose, būtų galima surasti lengvai prieinamu būdu“, – kalbėjo ministrė.
„Per pastaruosius metus yra išleisti 107 nauji vadovėliai, šiemet dar planuojama išleisti 19. Yra apie poros šimtų vadovėlių poreikis“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad praėjusių metų rudenį nelyginių klasių moksleiviams pradėjus mokytis pagal atnaujintas ugdymo programas, mokytojai atkreipė dėmesį į naujų vadovėlių trūkumą.
Reaguodama į nusiskundimus, Vyriausybė šių metų sausį priėmė sprendimą dvigubinti lėšas skaitmeninio ugdymo plėtrai: mokiniui bus skaičiuojama 20 eurų (iki šiol buvo 10 eurų). Taip pat nuspręsta vadovėliams ir mokymo priemonėms, įskaitant ir skaitmenines, skirti beveik 29 mln. eurų.
Įvertino savivaldybių sprendimą sumažinti finansavimą švietimo pagalbai
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas sako, kad 19-os savivaldybių sprendimas sumažinti finansavimą švietimo pagalbai, kai jį kasmet didina valstybė, yra nepriimtinas. Anot viceministro, dėl to šiuo metu vyksta nelengvos diskusijos.
„Turime apie trečdalį savivaldybių, kurios praėjusiais metais, lyginant su 2022-aisiais, sumažino finansavimą (švietimo pagalbai – ELTA). Pagrindinė to priežastis, kurią mes matytume, yra tai, kad valstybė didina finansavimą švietimo pagalbai, o to pasekoje savivaldybės jaučia, kad gali atsitraukti su savo finansavimu ir jo skirti mažiau“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė I. Gaižiūnas.
„Mums toks požiūris tikrai yra nepriimtinas. Tai viena iš priežasčių, kodėl su savivaldybėmis šiuo metu turime nelengvas diskusijas. Jos nėra likusios prisiimti daugiau atsakomybės ar nusileisti tam tikrais klausimais“, – pabrėžė viceministras.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovaujančios Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, tikimasi rasti geriausią finansavimo modelį.
„Šiuo metu kai kurių profsąjungų yra inicijuota diskusija su savivaldybių asociacija, kaip panaudoti valstybės skiriamas lėšas, nes dabar tikrai nemaža lėšų dalis eina į savivaldybes ir jau jos paskirsto. Tačiau nuvažiuoji į konkrečią mokyklą ir pasako, kad jiems trūksta mokytojų padėjėjų, nors pinigai tam yra skirti“, – spaudos konferencijos metu sakė ministrė.
„Iš kai kurių profsąjungų yra siūlymas, kad mokytojo padėjėjus finansuotų savivalda, o specialiuosius pedagogus ar švietimo pagalbos pedagogus finansuotų valstybė tiesiai į mokyklas. Būtų daugiau aiškumo, tačiau suprantu, kad savivalda nėra iki galo patenkinta (tokiu siūlymu – ELTA). (...) Galutinių sprendimų dar nėra. Viliuosi, kad bus rasti geriausi sprendimai“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Savivaldybių asociacija nemano, kad reikia keisti lėšų švietimo pagalbai panaudojimo tvarką: ministerija turi savo matymą
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovams pareiškus, kad šiuo metu su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) vyksta nelengvos diskusijos dėl to, kaip tinkamai galėtų būti panaudojamos švietimo pagalbai valstybės skiriamos lėšos, laikinasis asociacijos prezidentas Audrius Klišonis sako, kad šių problemų nederėtų spręsti viešai.
„Pats netinkamiausias būdas yra tarpusavio santykius aiškintis viešai. Visuomet su konkrečiomis savivaldybėmis galima kalbėtis dėl konkrečių problemų. Tačiau, norint kažką sumušti, lazda visada būna po ranka“, – Eltai antradienį teigė laikinai LSA vadovaujantis Plungės rajono meras A. Klišonis.
„Su ministerija bendraujame nuolat. Stengiamės, kad (švietimo pagalbai – ELTA) būtų skiriamas tinkamas kiekis lėšų ir jos būtų tinkamai panaudojamos“, – tikino jis.
Visgi antradienį švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas nurodė, kad 19–os savivaldybių sprendimas praėjusiais metais sumažinti finansavimą švietimo pagalbai, kai jį kasmet didina valstybė, yra nepriimtinas. Pasak jo, savivaldybės sąmoningai „atsitraukia“ ir nenori prisiimti daugiau atsakomybės, todėl, pažymėjo I. Gaižiūnas, reikia diskutuoti apie galimas finansavimo paskirstymo alternatyvas.
Savo ruožtu A. Klišonis su viceministro teiginiais nesutinka. LSA vadovo teigimu, dabartinė lėšų panaudojimo sistema yra veikianti daugelyje savivaldybių.
„Trečdalis savivaldybių yra daug, bet du trečdaliai yra dar daugiau. Manau, kad tarp 60–ies savivaldybių visada galime surasti vieną arba kitą galimą netinkamą lėšų panaudojimo faktą. Visgi tai nereiškia, kad pati sistema neveikia. (...) Savo matymus turi ministerija, bet savo matymus iš praktinių veiklų turi ir Lietuvos savivaldybių asociacija“, – tvritino jis.
Antradienį vykusios spaudos konferencijos metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė problemą šiuo klausimu sakė įžvelgianti. Anot jos, kai kurios švietimo profsąjungos siūlo, kad mokytojo padėjėjams finansavimą skirtų savivalda, o švietimo pagalbos pedagogams lėšas tiesiai į mokyklas paskirstytų valstybė, tačiau jokie konkretūs sprendimai kol kas nėra priimti.
„Būtų daugiau aiškumo, tačiau suprantu, kad savivalda nėra iki galo patenkinta (tokiu siūlymu – ELTA)“, – žurnalistams teigė R. Morkūnaitė–Mikulėnienė.
Ministerijos duomenimis, finansavimą švietimo pagalbai yra sumažinusios Akmenės r., Alytaus r., Anykščių r., Druskininkų, Joniškio r., Jurbarko r., Kauno r., Kazlų Rūdos, Kėdainių r., Kupiškio r., Molėtų r., Pakruojo r., Pasvalio r., Prienų r., Šakių r., Šiaulių r., Širvintų r., Tauragės ir Utenos rajonų savivaldybės.