Demografinė krizė aukštosioms šįmet smogs visa jėga

Demografinė duobė šįmet skaudžiai smogia šalies aukštosioms mokykloms. Jau dabar matyti, kad bus kaip niekad daug studijų programų, nepritraukusių stojančiųjų. Prognozuojama gerokai mažiau studentų mokamose vietose. Kita vertus, į valstybės finansuojamas vietas įstoti bus netgi lengviau – konkurencija mažėja.

„Skaičiai šįmet kuklesni, bet to ir reikėjo tikėtis, kadangi abiturientų 5000 mažiau. Demografinė situacija pasireiškia jau labai ryškiai“, – DELFI sakė Lietuvos aukštųjų mokyklos asociacijos Bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas profesorius Pranas Žiliukas.

Šiuo metu iš viso priėmimo sistemoje registravosi apie 27,5 tūkst. stojančiųjų. Prašymus tvarkingai užpildė apie 22 tūkst., 12 tūkst. jų – šių metų abiturientai. Ankstesniais metais stojančiųjų būdavo per 30 tūkst. Ir tai dar ne pabaiga – stojančiųjų mažėjimą jusime dar keletą metų.

Tačiau iki prašymų padavimo dar liko savaitė. Pasak P. Žiliuko, dalis jų registruosis tada, kai savo rankose turės brandos atestatus.

„Studijų vietų panašiai tiek pat kiek ir pernai, priėmimas į informatikos studijas padidėjo, kai kuriose kryptyse iki 5 proc. sumažėjo, realiai abiturientų skaičius apie 10 proc. mažesnis. Galima sakyti, valstybinių vietų skaičius pakankamas ir konkurencija šįmet gal net bus mažesnė, daugiau galimybių įstoti. Vietų skaičius nemažėja taip sparčiai kaip stojančiųjų“, – aiškina P. Žiliukas.

Šįmet stojantiesiems pasiūlyta per 14 tūkst. studijų krepšelių, reiškiančių nemokamas studijų vietas – per 7 tūkst. universitetuose ir mažiau nei 7 tūkst. kolegijose. Taip pat yra tikslinių studijų vietų ir studijų stipendijų, tad iš viso į nemokamas vietas gali būti priimta iki 14,5 tūkst. stojančiųjų.

P. Žiliukas prognozuoja, kad priėmimas į valstybės finansuojamas vietas daug nesikeis, tačiau mokamose vietose studentų bus sulaukta „gerokai mažiau“.

Tačiau P. Žiliukas atkreipia dėmesį, kad šįmet atranka į valstybės finansuojamas vietas stiprėja – įvestas barjeras – reikia išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos valstybinius egzaminus.

Populiariausia – medicina, odontologija, informatika

Žvelgiant į atskiras studijų programas, didelių pokyčių nėra – pagal stojančiųjų prioritetus lyderiauja medicinos studijos. Kaip visada patrauklios odontologijos bei įvairios informacinių technologijų studijos.

Toliau rikiuojasi ekonomika, teisė, psichologija, politikos mokslai.

„Šįmet stebime gana didelius kontrastus tarp atskirų programų. Kai kurios kol kas tesulaukė vienetų pageidaujančių, kitos – šimtų. Ankstesniais metais pasiskirstymas būdavo tolygesnis, o šįmet aiškiai matyti vyraujančios programos ir tos, kurios gali nepasiekti rentabilumo ribos. Preliminarus vaizdas sako, kad šįmet gali būti gana daug programų, kurios nesurinks studentų“, – pastebi pašnekovas.

Kita vertus, sako P. Žiliukas, tai gerai, nes studijų programų skaičius hipertrofuotai didelis. „Galima sakyti, kad akademinėje rinkoje tam tikras valymas vysta savaime“, – teigė jis.

Kad studijų programa būtų vykdoma, technologiniuose moksluose studentų turi būti bent 8, socialiniuose ir humanitariniuose moksluose – bent 12. Ateityje planuojama barjerus didinti. Nemažai studentų aukštosios mokyklos priima iš užsienio – tai kai kurias programas gelbsti nuo uždarymo.

LAMA BPO prezidentas pastebi, kad kasmet trauka į socialinius mokslus tolygiai mažėja. Universitetuose ir kolegijoje pirmu pageidavimu į socialinius mokslus šįmet stoja 35-37 proc. stojančiųjų, nors dar prieš kokius septynerius metus šis rodiklis siekė iki 60 proc.

Biomedicinos mokslus pirmu pageidavimu renkasi apie 23 proc., technologijos mokslai priartėjo iki 15 proc. Visų laikų rekordas – fiziniai mokslai, kuriuos pirmu pageidavimu renkasi jau apie 10 proc. stojančiųjų. Šis rodiklis išaugo dėl didėjančio priėmimo į informatikos studijas.