Pasak jos, visame pasaulyje veikiančios demokratinio ugdymo mokyklos šią siekiamybę realizavo savo veiklą grįsdamos laisve mokiniui pačiam pasirinkti mokymosi turinį ir vaikų ir suaugusiųjų statuso suvienodinimu.

Alternatyva „klasikiniam" ugdymui

„Dabartinė švietimo sistema vadovaujasi tais principais, kuriais kažkada buvo paremtas darbininkų rengimas: visiems viskas vienodai, visi žino vienodus atsakymus ir visada yra kažkas, kas žino geriau. Daug kalbame apie tai, kad reikia lavinti vaiko kritinį mąstymą, socialinius įgūdžius, tačiau vis dar išlieka klausimas, kur ir kaip jie gali būti lavinami, kai mokykloje viskas, ko iš vaiko norima, tai vieno teisingo atsakymo", - teigia D. Norkienė.

Anot ekspertės, veltui stebimasi, kodėl vaikai užauga negebantys reikšti savo nuomonės, prisiimti atsakomybių ar aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, kai jie su realiu gyvenimu susiduria tik baigę mokyklą.

Donata Norkienė
„Su vaiku elgiantis pagarbiai ir leidžiant jam pačiam priimti sprendimus, paprastai vaikas tai daro labai atsakingai, sąmoningai, todėl tokias galimybes nuo vaikystės suteikiančios visame pasaulyje steigiamos demokratinio ugdymo mokyklos sulaukia vis didesnio populiarumo ir yra vertinamos kaip alternatyva „klasikiniam" ugdymui", - akcentuoja D. Norkienė.

Demokratinių mokyklų atstovai teigia, kad vaikams privalo būti suteikiama ugdymosi alternatyva. O inovatyvių ugdymo sprendimų ieškantys jauni mokytojai, tėvai ir verslo organizacijos demokratinio ugdymo mokyklas vadina savimi pasitikinčias, savo talentus ir gebėjimus žinančias asmenybes ugdančiomis įstaigomis.

Demokratinė mokykla - laisvė ir pasitikėjimas

Demokratinio ugdymo mokyklas vienija laisvė mokiniui rinktis mokymosi turinį, vaikų ir suaugusiųjų statuso suvienodinimas, pasitikėjimas vaikais ir padalinta atsakomybė tarp vaikų ir personalo valdant mokyklą.

„Demokratinis ugdymas reiškia, kad vaikai patys renkasi, ką jie nori mokytis, kaip nori mokytis ir su kuo jie nori tai daryti. Skirtingose mokyklose jų pasirinkimo lygiai yra skirtingi: vienose išvis nėra pamokų, kitose - pamokų tinklelius formuoja patys mokiniai, trečiose - daugiau iniciatyvos rodo suaugusieji. Tačiau kiekvienoje demokratinėje mokykloje vaikui sudaroma tokia aplinka, kurioje būdamas jis turėtų visas galimybes formuotis kaip savarankiškas, kūrybingas ir atsakingas visuomenės narys", - teigia D. Norkienė.

Žinoma, suaugusieji visuomet būna šalia pasiruošę padėti mokiniui atsakyti į jam rūpimus klausimus, tačiau jų pagrindinis tikslas - ne mokyti, o būti savotišku „angelu sargu" šalia jauno žmogaus ir padėti jam įsilieti į šį pasaulį kaip unikaliai asmenybei.

Anot ekspertės, demokratinio ugdymo mokyklose viskas sprendžiama parlamentinio stiliaus susirinkimuose arba ieškant neformalaus konsensuso - mokiniai turi lygias balso teises kartu su administracija spręsti didžiąją dalį su mokykla susijusių klausimų: „Vaikai nėra socialiniai embrionai, besimokantys tapti žmonėmis - jie žmonės su visomis teisėmis".

Be „garantijų"?

Viena dažniausiai demokratinio ugdymo skeptikų išsakomų kritinių pastabų, esą vaikui leidus daryti, ką jis nori, šis nieko nedarys. „Netiesa. Parodykite man tokį vaiką, kuris norės kasdien nieko neveikti. Vaikas gali vieną ar dvi dienas džiaugtis laisve, bet vėliau imasi veiklos, nes ir kiti kažką veikia - jam tereikia atrasti dominančią sritį", - pasakoja D. Norkienė.

„Vaikų nereikia versti mokytis, nes jie mokosi visą laiką. Esmė - neatbaidyti jų nuo mokymosi liepiant daryti tai, kas jiems nuobodu ir atrodo beprasmiška", - akcentuoja D. Norkienė.

Pasak ekspertės, tėvus gąsdina žinojimas, kad kai kuriose demokratinio ugdymo mokyklose nėra privalomų egzaminų, kurie, jų manymu, suteikia garantijas dėl tolesnio pasisekimo: „Tokiu atveju verta tėvų paklausti, ar jie užtikrinti, kad tai, ką jų vaikai išmoks tradicinėse mokyklose, užtikrins laimingą gyvenimą?".

Ištisoms kartoms mokantis pagal tradicinę ugdymo sistemą, bet koks šios sistemos kvestionavimas atrodo nesaugus, nes tai savotiškas pamatų, ant kurių stovime sujudinimas. Bet vien suteikę sau galimybę pasvarstyti, ar visi tie klausimai, kurie mums patiems natūraliai kildavo mokykloje, tikrai neturi pagrindo, išlaisvina ir leidžia visiškai kitomis akimis pažvelgti į žmogaus tobulėjimo galimybes ir formas.


Neformalios saviugdos straipsnių ciklas - bendras DELFI ir VšĮ „Sėkmės mokykla" projektas, kuriuo siekiama kurti atsakingų piliečių visuomenę, ugdyti papildomas asmens kompetencijas ir didinti vidinį potencialą.