Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II gimnazijos dešimtokai gyvena jau vasariškomis nuotaikomis. Mat Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP) jau įveikti, belieka laukti rezultatų.
„Dabar mokytojai gan rimtą iššūkį, nes pamokos vyksta paprastai, o dar yra tas vertinimas“, – sakė Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius Adam Blaškevič.
Dešimtokai dalyvavo lietuvių kalbos ir matematikos pagrindinio ugdymo patikrinime. Šie du egzaminai yra tarsi formalumas, mat mokiniams jų išlaikyti nebūtina. Tiesa, toks palengvinimas šiemet yra paskutinis.
„Anksčiau užtekdavo ateiti į PUPP, o dabar reikia ne tik ateiti, bet ir išlaikyti – gauti bent ketvertą, kas yra žemiausias įvertinimas“, – sakė Švietimo mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.
Neišlaikiusiems liks trys keliai: teks egzaminą laikyti iš naujo, likti antriems metams dešimtoje klasėje, arba registruotis studijoms profesinėje mokykloje.
Profesinio ugdymo mokyklos tikina, kad papildomiems srautams yra pasiruošę.
„Matydami tą poreikį, kai yra daugiau norinčių, mes ir pernai daugiau surinkome, ir šiemet tikimės surinkti daugiau mokinių. Taigi, ruošiamės, perskirstome savo išteklius, patalpas, dirbtuves įrengiame“, – kalbėjo „Techin“ direktorius Mindaugas Černius.
Tačiau net ir išėjusiems į profesinę mokyklą lengviau esą netaps. Mat teks mokytis ir amato, ir bendrųjų mokyklose dėstomų dalykų.
Švietėjai tik baiminasi, kad pedagogų trūkumas palies ir profesines mokyklas.
„Į profesines mokyklas, vis dėl to, susirenka ne pačios aukščiausios motyvacijos mokiniai. Ir nežinau, kiek būtų mokytojų, norinčių pereiti dirbti į profesinio mokymo įstaigas“, – teigė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
O gimnazijoms galvos skausmas dėl 11–12 klasių.
„Jeigu pasižiūrėtume į visos Lietuvos statistiką, tai maždaug kas antras mokinys tos kartelės neperžengia, tai gali irgi būti tam tikrų problemų. Ir nesusiformuoti tam tikrose mokyklose pakankamas kiekis 11 klasių“, – tikino Vilniaus Karoliniškių gimnazijos direktorius Sigitas Andraikėnas.
Švietimo specialistai tikina, kad tautinėms mažumoms esą bus dar sunkiau.
„Dauguma tautinių mažumų mokyklų mokinių nebus pajėgūs mokytis tiek matematikos, tiek fizikos, chemijos, biologijos, taip pat kitų dalykų dėstomų lietuvių kalba. Ir čia tikrai mes tiems vaikams nepadėsime. Apie tai politikai, aišku, turėjo pagalvoti anksčiau“, – kalbėjo J. Kučinskaitė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija problemos neįžvelgia.
„10 klasę tautinių mažumų mokyklų mokiniai pasiekia turėdami pakankamai lietuvių kalbos žinių. Dėl užsieniečių, ukrainiečių, kurie atvyksta pastaruoju metu, visada yra taikoma išimtis“, – teigė Švietimo mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė J. Navickaitė.
Tačiau dalies mokyklų vadovai viliasi, kad bėgant laikui nauja tvarka pradės veikti.
„Daliai čia bus iššūkis, gal ketvertą pasiekti ne visiems pavyksta ir dabar, ir ateityje nepasieks. Bet čia yra ir gerai. Jeigu žmogus neturi akademinių sugebėjimų, jeigu jis neturi motyvacijos, tai galbūt jam reikia pagalvoti, ką gyvenime jis nori daryti“, – LNK žinioms teigė Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius.
Jeigu nauja tvarka būtų įsigaliojusi pernai, 6 tūkst. iš maždaug 27 tūkst. dešimtokų būtų turėję perlaikyti egzaminą, pasilikti kurso kartoti antriems metams arba rinktis profesinę mokyklą.
Tiesa, kitais metais tiems dešimtokams, kurie patikrinimo neišlaikys bus galimybė po mėnesio bandyti dar kartą.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
