Konfliktas kilo tuomet, kai paaiškėjo, kad Kauno miesto savivaldybė siekia esą vienašališkai nutraukti Šv. Mato gimnazijos reikmėms naudojamų patalpų panaudos sutartį ir čia pradėti vykdyti KTU Inžinerijos licėjaus pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specializuoto ugdymo programas.
Tokią teisę savivaldybės atstovai turi, nes kaip tik šiemet sutartis su Šv. Mato gimnazija baigia galioti. Bėda kyla dėl to, kad kitų patalpų, kuriose gimnazija galėtų vykdyti savo veiklą, vienintelė mokyklos steigėja Vilkaviškio vyskupija neturi, todėl švietimo įstaiga turėtų būti likviduojama. Šiuo metu joje mokosi daugiau nei 400 vaikų.
Siekdami palaikymo gimnazijos atstovai kreipėsi į aplinkinėse apygardose išrinktus Seimo narius, tačiau jo oficialiai sulaukė tik iš konservatorių, o štai valstiečių-žaliųjų sąjungos atstovai, nors galva ir palinkčioja, neva leidžia suprasti į konfliktą veltis nenorintys. Keliama versija, kad tai gali būti susiję su artėjančiais prezidento rinkimais. Trečiadienį šis, atrodo, smulkus klausimas bus svarstomas net Seime.
Įžvelgia V. Matijošaičio interesus
„Prieš metus ar porą meras buvo atvažiavęs į sutikimą su bendruomene, pasakė, kad „mes padarysime tvarką“, „čia bus prestižinė mokykla“, tuo ir baigėsi visos diskusijos. Kiek Vilkaviškio vyskupas pats prašėsi į priėmimą pas Visvaldą Matijošaitį, jam buvo pasakyta, kad toks susitikimas neįvyks.
Gimnazijos bendruomenė, sulaukusi tokio keisto elgesio, bando savo vertinimus daryti. Kiek man teko girdėti pasakojimus, meras buvo pakankamai įsižeidęs, kad geri jo norai buvo sutikti kažkaip skeptiškai, tad jo ambicijos gal kiek užgautos. Iš susitikimo jis išėjo jam dar nesibaigus, trenkęs durimis.
Gal su katalikais kažkiek konfliktas yra. Kiek žinome, mero susitikimai su vyskupais ne visuomet vykdavo pačiu mandagiausiu tonu, tai gal yra priešprieša su katalikų bažnyčia. Aš manau, tikrai ne paskutinį vaidmenį vaidina tai, kad nenorima katalikiškos gimnazijos turėti mieste“, – DELFI sakė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė.
Nustebino valstiečių-žaliųjų neryžtingumas: nenorėjo rinktis tarp Bažnyčios ir V. Matijošaičio?
Ji priklauso Seimo narių laikinajai Kauno krašto bičiulių grupei, kuri parengė oficialų kreipimąsi premjerui, švietimo ir mokslo ministrei, Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, Vyriausybės atstovei Kauno apskrityje ir Seimo kontrolierių įstaigai dėl neužtikrinamų katalikiškų nevalstybinių mokyklų bendruomenių teisių. Tiesa, nė vieno grupei priklausančių valstiečių-žaliųjų sąjungos atstovų parašo dokumente nematyti.
„Kai rinkome parašus, kad būtų užtikrintos katalikiškų mokyklų ir būtent šios gimnazijos teisės, kad būtų sudaryta galimybė tėvų bendruomenei išsakyti savo nuomonę, tiesą sakant, visi valstiečiai-žalieji, Seimo nariai, išrinkti Kaune, labai nesmagiai jautėsi ir parašų dėti nenorėjo, nes tai yra akivaizdus konfliktas su V. Matijošaičiu“, – įžvelgė pašnekovė.
Anot jos, keista tai, kad pasirašyti dokumento nesutiko ir tie valstiečiai-žalieji, kurie šiaip jau deklaruoja išpažįstantys katalikiškas vertybes, auklėjimą.
„Šiuo atveju jie nenorėjo rinktis tarp Bažnyčios ir V. Matijošaičio. Išvengti pasirašymo siekė net Aurelijus Veryga, kuris yra išrinktas į Seimą būtent aptariamoje Panemunės apygardoje“, – pabrėžė G. Skaistė.
Stebisi mero pozicija
Anot jos, aptariamą mokyklą lanko kone tik Panemunėje gyvenantys vaikai, tad A. Verygai šis klausimas turėtų būti itin aktualus.
„Kadangi mokykla nėra valstybinė, ne savivaldybės, o vieno steigėjo – Vilkaviškio vyskupijos, patalpas jai suteikė Kauno savivaldybė panaudos būdu 5 metams. Natūralu būtų sutartį pratęsti, nes akivaizdu, kad mokykla kuriama ne 5 metams, bet štai merui atrodo kitaip“, – stebėjosi G. Skaistė.
Tiesa, ji sutiko, kad Šv. Mato gimnazijos pasiekimai – vidutiniški. Nors, pabrėžė, nėra labai teisinga rezultatus lyginti su kitomis privačiomis ugdymo įstaigomis, nes jos vaikus atsirenka.
„Natūralu, kad ten įstoja gabiausi vaikai, tad ir rezultatai – visai kiti. Ši gimnazija ne tik nerenka mokesčio už mokslą, bet ir priima visus tuos, kurie gyvena Panemunės rajone“, – pabrėžė Seimo narė.
G. Skaistė tikino nemačiusi didelio savivaldybės atstovų intereso situaciją išsiaiškinti.
Kalbasi, bet parašu pozicijos patvirtinti nesiryžta
Versijos, kad gimnazija gali būti įsivelta į politinius žaidimus, neatmeta ir jos direktorius kun. psichol. mgr. teol. lic. Rytis Baltrušaitis.
„Žinote, Kauno miesto meras kiekvieno susitikimo pradžioje vis pabrėžia, kad yra baigęs šioje mokykloje 4 klases, ji jam labai rūpi, yra svarbi, dėl to ir rodo išskirtinį dėmesį. Tačiau mokykla nėra mauzoliejus kažkieno praeičiai, kiek klasių bebūtum baigęs, reikia atliepti bendrus interesus“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, paskutinis susitikimas su V. Matijošaičiu įvyko praėjusį penktadienį, tačiau visi panašūs pasitarimai neva organizuojami tik gimnazijos atstovų iniciatyva, o apie rengiamus savivaldybės posėdžius jie nebūna informuojami.
„Politiniai viražai sava linija „eina“, sunku man būtų pasakyti, kodėl valstiečiai-žalieji nepasirašė. Tačiau, pavyzdžiui, A. Veryga lankėsi mūsų mokykloje kelis kartus, dar pirmadienį jis mus priėmė, skyrė tiek laiko, kiek mes norėjome. Be abejo, sprendimo galios kaip Seimo narys jis neturi, bet tikrai neignoravo, diskutavo, kiek norime. Nesakyčiau, kad jis kažkurią pusę palaikė, labiau ragino megzti konstruktyvų dialogą, organizuoti susėdimą prie stalo ir ramų pasikalbėjimą“, – ką išgirdęs, dalijosi gimnazijos vadovas.
Anot jo, konservatoriai į susitikimą gimnazijoje kvietė visų partijų Kaune išrinktus Seimo narius, tačiau dalyvavo tik du jų – G. Skaistė ir Rimantas Jonas Dagys.
Patys pasiūlė, o dabar atšaukia
Jis aiškina, kad Šv. Mato gimnazija ne valstybine tapo 2013 m. Tuo metu jai vadovavo kitas asmuo, tačiau R. Baltušaitis prie proceso prisidėjo.
„Žinau, kad siekta tapti ne valstybine katalikiška gimnazija nuo 2004 m., kai katalikiško segmento poreikis vertybiniame ugdyme ėmė rastis. Tuomet pati Kauno miesto savivaldybė siūlė Vyskupijai, kai buvo du steigėjai, perimti veiklą. Vyskupija ilgai svarstė, nes tai – projektas, reikalaujantis ir finansinių, ir žmogiškųjų resursų, bet vis tik pasiryžo. Sutartis buvo pasirašyta 5 metams. Kai aš domėjausi, kodėl tokiam trumpam laikui, sulaukiau atsakymo, kad tuo metu (gal ir šiandien) savivaldybėje galiojo potvarkiai, kurie neleido rašyti tokio pobūdžio sutarčių ilgesniam laikui“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, oficialaus atsakymo, kad panaudos sutartis nebus pratęsta, kol kas nesulaukta. Šiuo metu esą vyksta derybos, diskusijos, o galutinis sprendimas turėtų būti priimtas artimiausiu metu.
Tiesa, dar 2016 m., pripažino jis, Vilkaviškio vyskupas buvo pakviestas į Kauno miesto savivaldybę, kur informuotas, kad užimamose patalpose ketinama įkurdinti KTU Licėjų. Bendruomenė tuomet pasipriešino, o štai tada derybos ir prasidėjo.
„Užtvirtinto dokumento, kad sutarties mums nepratęsia, nėra, tačiau projekte, kuris paskelbtas viešai, prieinamas per savivaldybės tinklalapį, viešai paskelbta, kad buvo svarstytina galimybė, o dabar parašyta, kad KTU inžinerinis licėjus vykdys savo veiklą ir Vaidoto g. 11“, – stebėjosi R. Baltušaitis.
Interesus neigia
Su Panemunės apygarda (išrinktas valstietis-žaliasis A. Veryga) ribojasi dar trys Kauno miesto apygardos: Aleksoto-Vilijampolės (išrinktas valstietis-žaliasis Mindaugas Puidokas), Centro-Žaliakalnio (išrinktas konservatorius Gabrielius Landsbergis, dokumentą pasirašęs) ir Petrašiūnų (išrinktas valstietis-žaliasis Gediminas Vasiliauskas).
Tiesa, DELFI kalbinti valstiečiai-žalieji tikina, kad jokio spaudimo V. Matijošaitis jiems nedarė ir teigia sprendimą nepasirašyti anksčiau minėto dokumento priėmę dėl skirtingų priežasčių.
Savo ruožtu paties V. Matijošaičio komentaro šiuo klausimu DELFI sulaukti nepavyko.
„Vienintelis tiek mero, tiek ir kitų komandos narių interesas yra šioje miesto dalyje turėti bent vieną stiprią gimnaziją. Dėl to jaučiame didelį spaudimą iš Panemunėje, Vaišvydavoje, Žemuosiuose Šančiuose ir Petrašiūnuose gyvenančių kauniečių, kuriems nusibodo savo vaikus per visą miestą vežioti į kituose rajonuose esančias stiprias mokyklas.
Viena politinė partija iš šios paprastos situacijos bando daryti politinį šou ir supriešinti Kauno žmones. Vilkaviškio vyskupijai mes pateikėme du labai konkrečius pasiūlymus, kurie abu leistų pasiekti svarbiausią tikslą – šioje miesto dalyje turėti stiprią gimnaziją. Laukiame jų atsakymo. Tuomet pamatysime, ar vyskupija žiūri savo siaurų interesų ar mąsto plačiau ir, kaip mes, galvoja apie kauniečių bei jų vaikų ateitį“, – situaciją pakomentavo Kauno mero patarėjas ryšiams su visuomene Tomas Grigalevičius.
Į klausimą apie V. Matijošaitį neatsakė
A. Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė DELFI perdavė ministro poziciją, kad aptariami klausimai turi būti sprendžiami kompromisų keliu.
„Miesto savivalda ir Šv. Mato gimnazijos bendruomenė, suinteresuotos grupės turėtų tartis, diskutuoti, ieškodami sprendimų, kurie būtų geriausi bendruomenei, mokiniams, tėvams, miestui. Tokie klausimai turėtų būti sprendžiami taikiai, be konfliktų, juk tai labai svarbu augančiai kartai“, – tikino ji.
Pasak L. Bušinskaitės-Šriubėnės, šiuo atveju sprendimai priimami savivaldos lygmenyje, tad A. Veryga kaip Seimo narys gali tik tarpininkauti, ką jis ir daro.
„Tikimės, kad bus rasti tokie sprendimai, kurie bus priimtini visoms pusėms“, – sakė ji, taip tiksliai ir neatsakydama į klausimą apie įtarimus, kad šis klausimas gali būti politizuojamas ir siejamas su palaikymu V. Matijošaičiui.
Palaiko Šv. Mato gimnazijos poziciją: galėtų atvykti tik dvi dešimtys mokinių?
„Teko ir domėtis, ir su direktoriumi, ir su tėveliais bendrauti, problema mums yra žinoma. Manau, labai svarbu, kad būtų rastas draugiškas ir diplomatinis sprendimas kartu su Kauno miesto savivaldybe. Seimo nariai šiuo atveju svertų įstatymiškai pakeisti savivaldybės priimtą sprendimą neturi, Švietimo ir mokslo ministerija taip pat negali priversti bet kurios savivaldybės pakeisti sprendimą dėl mokyklų tinklo reorganizavimo“, – kaip mato šią situaciją, DELFI aiškino M. Puidokas.
Paklaustas, kokia pozicija jam atrodo artimesnė, Seimo narys pripažino labiau palaikantis idėją tęsti panaudos sutartį su Šv. Mato gimnazija. Anot jo, išanalizavus visą situaciją galima labai aiškiai pastebėti, kad KTU Inžineriniam licėjui aptariamos patalpos nėra tinkamas sprendinys, nes jos yra labai toli, tad moksleiviams iš kitų perpildytų licėjaus patalpų nebus patogu ten vykti.
„Tokių moksleivių, kurie galėtų lankyti licėjų Šv. Mato gimnazijos patalpose, geriausiu atveju būtų dvi dešimtys. Manau, kad dėl to tikrai būtų tikslinga ir prasminga leisti tęsti gimnazijai savo darbą ir nedaryti tokių didelių ir rimtų pokyčių“, – sakė jis.
Aiškina nenorintys įtikti V. Matijošaičiui: mūsų indėlis – diskusija
Pasidomėjus, kodėl tuomet jis nepasirašė Laikinosios Kauno krašto bičiulių grupės rašto, M. Puidokas paaiškino, kad tai neva tik gilintų probleminę situaciją.
„Mūsų kaip frakcijos indėlis, ko gero, ir yra ta diskusija. Jei mūsų frakcijos lyderiai Kauno miesto savivaldybėje bus išgirsti, galbūt gims diplomatinis sprendinys“, – sakė jis.
Anot politiko, jei parašai būtų buvę sudėti, tai būtų buvę galima traktuoti kaip Seimo narių spaudimą Kauno miesto savivaldybei.
„Mes manome, kad sprendimo reikia ieškoti ne spaudimo būdu, o diskusijos“, – pabrėžė jis.
M. Puidokas griežtai nuneigė, kad tai gali būti susiję su noru įtikti V. Matijošaičiui.
„Jei mes bandytume elgtis kaip siūlo kolegos iš opozicijos, tai greičiausiai lemtų konfliktinę situaciją ir pablogintų Šv. Mato gimnazijos padėtį“, – tikino parlamentaras.
Siūlo naują idėją
Savo ruožtu G. Vasiliauskas pripažino labiausiai pritariantis idėjai, išgirstai pastarajame Kauno miesto savivaldybės ir Vyskupijos atstovų susitikime, kad reikėtų įkurti bendrą įstaigą, kuri valdytų veikiančią gimnaziją. Teisė paskirti mokyklos direktorių ir atsakomybė už rezultatus tokiu atveju priklausytų savivaldybei.
„Mano požiūriu, tai yra labai puikus pasiūlymas. Šios gimnazijos rezultatai pastaraisiais metais šiek tiek pablogėjo, sumažėjo mokinių skaičius, o šio regiono gyventojai turėtų turėti stiprią gimnaziją. Aš jokiu būdu ne prieš katalikiškas vertybes, aš už jas, bet manau, kad glaudžiai surėmus pečius tikrai rezultatai pagerėtų“, – aiškino jis.
Seimo nario teigimu, jo žiniomis, pagrindinis aspektas, kodėl savivaldybė nutraukia panaudos sutartį su gimnazija – prastėjantys rezultatai ir mažėjantis mokinių skaičius, nes tėvai pradėjo vaikus leisti į kitas mokyklas.
Nesieja su politika
„Aš buvau kviestas pasirašyti dokumentą dėl neužtikrinamų katalikiškų nevalstybinių mokyklų bendruomenių teisių, bet tuo metu negalėjau dalyvauti susitikime. Mano parašo nėra, nes mano pozicija tokia, kurią įvardijau anksčiau – kurti bendrą įstaigą“, – kartojo jis.
G. Vasiliausko teigimu, Kauno miesto savivaldybei priklauso daug patalpų, kurias galėtų užpildyti KTU Inžinerijos licėjaus moksleiviai.
„Aš tikrai nesiečiau to su politika, poliniais motyvais, prezidento rinkimais. Tai dar tikrai pakankamai toli, dar neaišku, ar Kauno miesto meras kandidatuos. Tikrai galiu nuoširdžiai pasakyti, kad V. Matijošaitis niekada netaiko jokio spaudimo – tikrai, tikrai, nuoširdžiai sakau, kad jokio spaudimo nėra“, – aiškino pašnekovas.
Pateikė kelias alternatyvas
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė DELFI sakė, kad sutartis su Šv. Mato gimnazija baigsis šių metų liepos 23 dieną, gimnazijos steigėjui pateiktos kelios alternatyvos.
„Pagal vieną iš jų Kauno miesto savivaldybė kartu su Vilkaviškio vyskupija įkurtų bendrą įstaigą, kuri valdytų čia veikiančią gimnaziją. Teisė paskirti mokyklos direktorių ir atsakomybė už rezultatus priklausytų savivaldybei.
Antrosios alternatyvos atveju vyskupijai siūlomos patalpos „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, kurioje savo veiklą galėtų tęsti Šv. Mato gimnazija. Dabartinėse gimnazijos patalpose būtų įkurtas kurios nors gerus rezultatus demonstruojančios miesto mokyklos padalinys.
Esame pasiruošę kartu gimnazijos atstovais rasti geriausią sprendimą, kuris padėtų pasiekti svarbiausią tikslą – turėti stiprią ir šiuolaikiškai veikiančią gimnaziją šioje miesto dalyje, kuri aprėpia ne tik Panemunę, bet ir Vaišvydavą, Petrašiūnus, Žemuosius Šančius“, – aiškino ji.
Nedžiugina nei rezultatai, nei atsiliepimai
Anot N. Putrienės, kol kas akivaizdu, kad tarp visų privačių Kauno mokyklų Šv. Mato gimnazijos rezultatai yra patys žemiausi. Vieni prastesnių jie – esą ir lyginant su absoliučiai visomis miesto mokyklomis.
„Matome ir vertiname ne tik šiuos duomenis, bet ir iš vietos gyventojų gaunamus atsiliepimus apie šią gimnaziją, kurie toli gražu nėra pozityvūs. Galiausiai, visi mato, kad per penkerius metus, kai veikia Šv. Mato gimnazija, ji nesiėmė jokių rimtesnių žingsnių, kad pati mokykla būtų rekonstruota, taptų šiuolaikiška ir jauki. Per pastaruosius metus savivaldybė atnaujino ir toliau atnaujina kitas mokyklas – jų pastatus, sanitarinius mazgus, prie mokyklų esančius sporto aikštynus, įrenginėja išmaniąsias klases. Norime, kad tokios naujovės pasiektų ir šioje miesto dalyje besimokančius kauniečių vaikus.
Šiandien galime konstatuoti, kad prieš penkerius metus pasirašant sutartį vietos bendruomenei duoti įsipareigojimai sukurti stiprią mokyklą ir skirti dėmesį pastato, aplinkos tvarkymui Šv. Mato gimnazijoje liko neįgyvendinti. Todėl esame įsitikinę, kad šioje situacijoje pokyčiai yra būtini“, – tikino ji.
Pateikė du pavyzdžius
Savivaldybės atstovės teigimu, KTU Inžinerijos licėjus tėra viena iš svarstomų galimų alternatyvų. Kol kas jokių konkrečių sprendimų dėl šios įstaigos esą nėra priimta.
„Kita vertus, Inžinerijos licėjus yra viena pirmaujančių mokymo įstaigų mieste, išsiskirianti savo aukštais rezultatais, aprėpianti 1-12 klases ir tuo pačiu turinti poreikį plėstis.
Susirūpinimą kelianti situacija Šv. Mato gimnazijoje pastebėta jau gerokai anksčiau ir dėl to joje yra lankęsis tiek Kauno meras, tiek ir Švietimo komiteto nariai, Švietimo skyriaus atstovai. Nesame nusiteikę prieš katalikiškas vertybes. Vienintelis mūsų tikslas – šioje miesto dalyje turėti bent vieną stiprią gimnaziją.
Kaune veikianti privati Jono Pauliaus II gimnazija yra geras pavyzdys, kaip puikiai mieste gali dirbti katalikiška gimnazija. Ši mokykla ne tik demonstruoja gerus rezultatus, bet ir puikiai tvarkosi bei visiškai atliepia vietos bendruomenės lūkesčius. Dėl šių priežasčių pastato, kuriame įsikūrusi ši mokykla, panaudos sutartis su savivaldybe neseniai buvo pratęsta“, – pavyzdį pateikė N. Putrienė.
Be to, esą apie tai 2016 metais jau buvo kalbėta tiek su gimnazijos bendruomene, tiek su steigėju, taigi jie esą buvo iš anksto informuoti, kad sutartis gali būti nepratęsta, jei ir toliau nebus laikomasi įsipareigojimų.
Kaltina politiniu šou
Jos teigimu, sudaryti sutartis 5 metams veikiausiai iš tiesų buvo įprasta to meto praktika. Be to, esą ir toks laikotarpis yra gana logiškas, patikint miesto turtą naujam mokymo įstaigos steigėjui.
„Jei per tą laiką būtų investuota gerinant pastato būklę ir padidinant jo vertę, kaip numatyta sutartyje, terminas galėjo būti automatiškai pratęstas iki 10 metų.
Nesivelsime į ginčus, tačiau turime pripažinti, kad betarpiško ryšio, dialogo būtent iš gimnazijos pusės savivaldybė nuolat pasigesdavo. Savo ruožtu tiek miesto meras, tiek Švietimo komitetas ir Švietimo skyriaus specialistai lankėsi gimnazijoje, teikė savo pastebėjimus ir bendravo dėl galimų sprendimų. Politizuoti šios situacijos išties nevertėtų. Tai yra veikiau kitos politinės jėgos bandymas iš to padaryti politinį šou“, – kartojo kolegos poziciją ji.