„Viena auginu du sūnus. Laimei, vienas dar darželyje. Tačiau ką daryti su antruoju – neįsivaizduoju, nes pati gausiu atostogų tik dvi savaites. Šiaip ne taip sutariau, kad savaitėlę su anūku pabus seneliai – savo atostogų sąskaita. Ką daryti dar du mėnesius ir savaitę?“ – patarimo klausė mama.
Pasak vilnietės, gerai bent tiek, kad nepriėmė įstatymo, draudžiančio vaikus iki 14 metų palikti namuose vienus. Ką tokiu atveju reikėtų daryti, vilnietė neįsivaizduoja. Kol kas nemato kitos išeities kaip tik darbo valandomis palikti antraklasį sūnų vieną.
Paklausta ar nesidomėjo vaikų vasaros stovyklomis, vilnietė tik mojo ranka: „Pažiūrėkit koks ten kainų kosmosas. Už savaitinę dienos stovyklą net iki 150 eurų prašo. Tai kiek reikia žmogui uždirbti. Jei visas keturias savaites leisčiau vieną iš vaikų į tokią stovyklą, atlyginimo neužtektų!“
Pasak jo, labai norėtųsi išleisti vaikus į stovyklą prie jūros, tačiau jo šeimai tai nepasiekiama svajonė, nes reikia mokėti paskolą. Šeimoje auga trys vaikai, o išskirti kurio nors vieno neišeina.
Kur dėti vasarą vaikus – kasmetinė dilema, juolab, kai vasaroti kaime su seneliais nebe tradicija, o graži išimtis.
„Palaiminti tie, kas turi senelius. Jie vaikams lobis, ar gi ne? Maniškiai tarp tų laimingųjų. Ir jie tuo naudosis – senelių meile, kantrybe ir visišku atsidavimu“, - prieš pora metų savo bloge dalijosi dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, neturintiems tokio lobio pasiūlęs kelias įdomias alternatyvas.
Išeitis – vestis vaikus į darbą?
Viena jų – imti vaikus į darbą. „Iš kur kitur vaikai sužinos apie darbą, jei nei iš artimųjų darbinės veiklos? Žinau, kad daug kas bijo vaikų (savų ar svetimų) darbe. Tačiau tai labai neteisinga. Vaikais reikia pasitikėti, ir jie niekam netrukdys. O pamokų gyvenimui bus daugybė“, – mano politikas.
Kita jo minėta alternatyva – dirbantys vaikai, nes „saugoti vaikus nuo darbo yra tikra nesąmonė“. Savanoriška pagalba kam nors, kam jos reikia – irgi puiki patirtis.
Anot R. Šimašiaus, galimybės dar pabūti mokykloje ar darželyje irgi reikalingos, nekalbant apie įvairias vasaros stovyklas. „Kartais tai iš bėdos, o kartais – galimybė, kurios neturėtum niekada kitu laiku. Žinau, žinau, kad ne visi gali tai sau leisti, bet kai ką galima leisti, o kai kas ne taip jau ir brangu. Žodžiu, geros vasaros“, – linkėjo blogeris, o DELFI nutarė pasidomėti, kiek gi šiemet kainuos turiningas vaikų vasaros poilsis.
Vilioja siūlymais „viskas įskaičiuota plius“
Pirmos stovyklų pamainos prasidės birželį, tad dar ne visi vasaros poilsio organizatoriai susiskaičiavę ir paskelbę, kiek kainuos stovyklos.
Kiek mažiau pinigų išleis nebent pirmą pamainą prie jūros stovyklausiantys vaikai, kurių poilsį iš dalies rems Europos Sąjungos socialinis fondas. Pvz., stovykloje „Pasaka“ birželį 10 dienų poilsis prie jūros vaikui kainuos 131,77 euro. Liepą ir rugpjūtį jau po 200 eurų už 10 dienų, neįskaitant kelionės išlaidų.
Tiek pat įkainotas ir 7 dienų poilsis pagal „išskirtinę viskas įskaičiuota“ programą su fejerverkais pabaigoje pramogų ir šokių vasaros stovykloje Ignalinos, Druskininkų ir Trakų rajonuose.
Kiek pigesnis skautų neskautams savaitės nuotykis miške, palapinėse. Ne tik išmintingo vadovavimo, bet ir išskirtinių priemonių reikalaujančios stovyklos išsiskiria ir kaina. Pvz., Prienų rajone Harmony parke jojimo savaitės stovykla vienam vaikui kainuos 280 eurų, tiek pat galimybė stovykloje patobulinti anglų kalbos žinias.
150-200 eurų gali siekti ir dienos stovyklų savaitės kainos, jei vaikus moko meno ar sporto profesionalai ir užsiėmimas perkamos specialios priemonės, medžiagos.
Vidutines pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai, kurie negauna nuolaidų kaip minimaliai uždirbantys, savo vaikams geriausiu atveju gali įpirkti po vieną ar dvi savaitines stovyklas. Iškyla klausimas, kur vaikus dėti dar 10 savaičių iki moklso metų pradžios – rugsėjo.
J. Bortkevičienė: 7-8 metų vaikas negali būti vienas
Verslo psichologė Jūratė Bortkevičienė pripažino, jog vaikų užimtumas vasarą iš tiesų didelė problema ir žmonės labai aštriai su ja susiduria. Ypač, jei jų vaikai – mokyklinio amžiaus.
„7-8 metų vaikas dar negali visą dieną būti namuose vienas, nes gali prisigalvoti, ko nereikia“, – mano psichologė.
Vis dėlto iki vakaro užrakinti vieną vaiką namuose tik vienas iš variantų. Kitas – kooperuotis su pažįstamais, kurie galbūt nedirba. „Jei pažįstame mamų, kurios pasirinkusios nedirbti arba turi galimybių daugiau laiko būti su vaikais, galime pabandyti tartis, kad užimtų ir mūsų vaikus. Natūralu, susitarus, kaip už tai bus atsidėkota“, – siūlė J. Bortkevičienė.
Vaikus auginantiems darbuotojams ji patarė bent vieną mėnesį per vasarą pasiimti atostogų. „Mano patirtis su verslo įmonėmis rodo, jog yra vadovų, kurie supranta vaikus auginančius darbuotojus ir išleidžia juos visoms 28 dienoms atostogų būtent vasarą. Tokiu atveju bent jau vieną mėnesį ramu dėl atostogaujančių vaikų“, – sakė verslo psichologė.
Jei vaikus augina tėtis ir mama, jie gali atostogauti paeiliui, nors porai nesiūloma visų atostogų leisti skyrium. Bent dvi savaites reikėtų atostogauti kartu, na o likusias galima atskirai – pora savaičių tėtis su vaikais, kitas dvi mama su vaikais. Tokiu būdu jau pusė vaikų vasaros atostogų būtų suplanuota.
Likusioms psichologė siūlė pasitelkti senelius. Dauguma jų – dirbantys, bet taip pat atostogauja. „Gal pora savaičių seneliai galėtų pabūti su anūkais, juolab, kad jie nebėra mažiukai, mažiau reikia elementarios priežiūros, daugiau susitarimų, bendravimo, juolab, kad prie senelių vaikai elgiasi kitaip, nei su tėvais“, – komentavo DELFI pašnekovė.
Klausiama, pagal ką rinktis stovyklas, J. Bortkevičienė akcentavo vadovų kompetenciją ir pasirengimą dirbti su vaikais: „Leidžiant vaiką į stovyklą reikėtų išsiaiškinti, kur buvo ruošiami vadovai, kiek laiko jie dirba, ar naujokai, kokio amžiaus ir t. t.“
Stovyklose vaikai nebūna vieni, dirba grupelėmis ir gyvena pagal taisykles. „Kad ir kaip būtų keista, paprastai stovyklautojai jų laikosi. Vaikams taisyklės netgi patinka. Taigi, stovykla – ir tam tikras iššūkis, gebėjimo bendrauti, užmegzti kontaktą ugdymas. Parinkus tinkamą stovyklą, nauda neabejotina. Vaikai įgyja savarankiškumo, o kokia stovykla tinkama – tėvų vertybių klausimas“, – sakė verslo psichologė.
Jeigu šeima siunčia vaiką į stovyklą, kur jis nuo ryto iki vakaro mokosi užsienio kalbų ar kompiuterinio raštingumo, derėtų įvertinti, kaip vyks pats procesas – ar per žaidimą, ar rengiant rimtas pamokas.
„Kaip jūs jaustumėtės, jei darbdavys atostogų sąskaita išsiųstų jus į dešimties dienų komandiruotę, kur nuolat būtų privaloma eiti į paskaitas. Ar norėtumėte tokių atostogų? Yra vaikų, kurie stovyklose mielai tobulina žinias ir kitus gebėjimus. Vaikams patinka kurti, o ne tik būti stebėtojais. Stebėtojų – vienetai, kur kas daugiau trykštančių energija, norinčių lakstyti, žaisti, kurti, atrasti ką nors naujo vaikų“, – sakė DELFI pašnekovė.
Pačiai J. Bortkevičienei idealiausios vaikų vasaros atostogos – drauge su tėvais: „Pagalvokite patys, kokios jums atostogos vaikystėje buvo idealiausios? Dažniausias atsakymas – su tėvais, jeigu jie nesėdėjo namuose prie televizoriaus, o su vaikais, pvz., keliavo ir visą dėmesį skyrė ne darbui, o žaidimams, pramogoms, maudynėms, bendravimui“.
ŠMM skirs 60 tūkst. eurų
Po gegužės 11 dienos paaiškės, kokioms švietimo asociacijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms Švietimo ir mokslo ministerija išdalins paramą. Vertinant projektus prioritetas bus teikiamas vaikų vasaros stovyklų organizavimui ir pilietinėms iniciatyvoms.
Vienam projektui įgyvendinti gali būti skiriamas dalinis finansavimas iki 3000 eurų. Iš viso Švietimo ir mokslo ministerija projektams yra numačiusi paskirstyti 60 tūkst. eurų.
Kaip DELFI informavo ministerijos viešųjų ryšių skyrius, vaikų vasaros poilsio projektai remiami ir Europos Sąjungos fondų, Krašto apsaugos ministerija teiks paramą vaikų stovykloms, kurias rengs Lietuvos šaulių sąjunga.