Nors ir psichologai pripažįsta, kad moksleiviai karantino pasekmes jaus dar ilgai, bet „Delfi“ kalbinti mokyklų direktoriai sakė, kad sprendimas visus sugrąžinti į mokyklas įneštų tik daugiau sumaišties.
Baiminasi sąmyšio
Alytaus Likiškėlių progimnazijos l. e. p. direktorius Gintautas Draugelis teigė, kad šis klausimas yra sudėtingas. Pasak jo, tai yra pirmiausia Vyriausybės atsakomybė jį spręsti ir kaip jie nurodytų, taip mokykla ir darytų.
„Tačiau, mano asmenine nuomone, mes ir su mokiniais šnekėjome dėl šio dalyko, tiek vaikai, tiek ir aš galvojame, kad dėl kelių dienų būtų vėl daromas chaosas. Pasakysiu ir kur matau problemą.
Dabar, kai tik pradinukai mokosi, esame jiems sudarę sąlygas saugiai mokytis išlaikant atstumus. Jeigu dabar grįžtų į klases vyresnių klasių mokiniai, tektų rinktis arba mišrų variantą, arba labai stipriai galvoti, kaip padaryti, kad vaikai vis dėlto būtų saugūs.“
Direktorius sakė, kad buvo daromos pradinukų tėvų apklausos dėl grįžimo į kontaktinį ugdymą ir dėl jų testavimo kaupinių metodu.
„Su vyresnių klasių tėvais nešnekėjome šia tema, nors pavaduotoja buvo skambinusi klasių tėvų komitetų pirmininkams ir buvo tokia bendra tiek tėvų, tiek vaikų nuomonė, kad ar verta dabar dėl kelių savaičių daryti tokį sąmyšį.
Žmonės supranta, kad nėra paprasta. Jeigu visi būtų sveiki, jokios problemos nebūtų, bet Alytuje dabar yra nemažėjanti susirgimų koronavirusu tendencija, nežinau, todėl jei visi vaikai susirinktų, galėtų būti ir protrūkių, ir visko“, – svarstė jis.
Taip pat nurodė, kad nėra lengva dirbti kontaktiniu būdu ir su pradinukais, mat kiekvieną savaitę vis pasitaiko teigiamų kaupinių testų ir tam tikroms klasėms tenka vis izoliuotis.
Ugdymo kokybės nebūtų
Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazijos direktorė Asta Skripkienė „Delfi“ sakė, kad pasitarusi su mokyklos bendruomene ir išklausiusi mokytojų argumentus, nusprendė nebegrąžinti į mokyklas vaikų.
„Priėjome tokios išvados, kad grąžinti šiuo metu tokiomis sąlygomis, kaip yra reikalaujama, yra netikslinga. Turi būti užtikrinamas mokinių saugumas, srautai, jie neturi susitikti, turi būti vykdomas testavimas. Galų gale, mokykloje yra valgykla, sanmazgai, kur nerealu tai suvaldyti. Aišku, galime imituoti ugdymo procesą, bet kokybės tada nebūtų“, – tikino ji.
A. Skripskienė pastebėjo, kad buvo atsižvelgta ir į tai, jog nuotoliniame ugdyme jie jau pasiekė tam tikro įdirbio, todėl yra daugiau prasmės jame likti, nei grįžti.
„Be abejo, galima integruoti kūno kultūrą ir matematiką, bet kiek tam yra pasiruošta ir kokia bus tos integracijos kokybė?“, – retoriškai klausė mokyklos vadovė.
Tiesa, ji nurodė, kad buvo vykdomos tėvų apklausos dėl grįžimo, bet vieningos nuomonės nebuvo pasiekta. Taip pat pridūrė, kad dalis tėvų nuogąstavo, jog nenori rizikuoti savo darbu, jeigu prireiktų izoliuotis.
Grąžino vieną klasę
Vis dėlto kai kuriose Lietuvos mokyklose bent dalis 5-11 klasių mokinių buvo sugrąžinti į kontaktinį ugdymą. Kelmės „Kražantės“ progimnazijos vadovė Laima Simėnienė nurodė, kad jų mokykloje grįžo viena penktokų klasė.
„Per pirmą apklausą buvo sutikę grįžti aštuntokai, bet šią savaitę dar negrįžo, nes renkame tėvų sutikimus. Neturime dar tikslaus skaičiaus, kiek norėtų grįžti. Mes apklausėme visus 5-8 klasių tėvus, bet 6-7 klasių tėvų didžioji dalis nesutiko vaikų grąžinti. Daug sutiko grąžinti vienoje penktokų klasėje, o kitoje penktokų klasėje, kai reikėjo pasirašyti sutikimus, tėvai galiausiai atsisakė“, – aiškino ji.
Taip pat nurodė, kad dabar yra galvojama, kaip bus su aštuntokais ir kiek tėvų pageidaus grįžti.
„Mes nieko per prievartą neverčiame to daryti, bet girdime, kad tie tėvai, kurie nesutinka vaikų grąžinti į mokyklas, jaučia dėl to kitų tėvų spaudimą grįžti. Tačiau tai yra tėvų sprendimai ir jų reikalai. Mes norime, kad vaikai grįžtų, bet tikrai nespaudžiame ir neagituojame.“
Tačiau L. Simėnienė pripažino, kad saugiai grąžinti aštuntokus į mokyklą dar sugebėtų, bet jeigu grįžtų daugiau, tektų taikyti mišrų mokymo būdą, kad tai būtų ir vėl saugu.
Karantino pasekmių neišvengsime
Vertindama situaciją, kai didžioji Lietuvos moksleivių vis dar mokosi nuotoliniu būdu ir jų grįžimas į mokyklas kol kas labai miglotas, vaikų psichologė Sonata Vizgaudienė ją mato dvejopai.
„Iš vienos pusės vaikams tikrai tas ilgas nebendravimas jau yra padaręs žalos. Būtent vaikai, kuriems labiausiai trūksta bendraamžių ir kuriems labiausiai pagal jų raidą reikia kontakto, dabar yra namuose uždaryti. Jiems tikrai prastėja socialiniai įgūdžiai, nutrūksta netgi kontaktai su pagrindiniais draugais.“
Pasak jos, ne visiems vaikams tinka tik nuotolinis bendravimas ir ne kiekvienas jį moka puoselėti.
„Vaikai vis tiek geriausiai puoselėja tą tikrą ryšį ir tikrą kontaktą. Iš tikrųjų, tas nutolimas padidina jų užsisklendimą, apatiškumo jausmą ir apskritai padidina baimę turėti kažkokį kontaktą. Atrodo, kad kartais gali net nežinoti nei ką atsakyti, nei kaip bendrauti, nei kaip būti su tuo kitu žmogumi, išskyrus artimuosius, su kuriais yra palaikomas pastovus ryšys“, – aiškino psichologė.
S. Vizgaudienės teigimu, reikia ir nepamiršti aspekto, kad mokymuisi irgi labai yra reikalingas kontaktas su mokytojais, ir su visa ta aplinka.
„Reikia pripažinti, kad visa tai pagerina vaikų mokymosi rezultatu ir padeda jam vykti sklandžiau. Tačiau dabartinė situacija susiklostė tokia, kad liko kažkur trys savaitės iki mokslo metų pabaigos. Kol dar ilgiau svartysime, tol to laiko liks vis mažiau.“
Todėl, jos nuomone, dvi savaitės vis dėlto būtų labai trumpas laikas, kad būtų kažkoks didelis poveikis vaikams.
„Reikia grįžti nuolatiniam kontaktui, nuosekliam darbui, o dabar vaikai tik grįš, reikės iš naujo vėl adaptuotis, nes tikrai po karantino bus tam tikrų psichologinių neigiamų aspektų ir kai kuriems reiks iš naujo priprasti prie tam tikrų įgūdžių.“
Taigi, apibendrino ji, nors teks kovoti su psichologinėmis pasekmėmis, bet dabar kelių savaičių grįžimas sukeltų tik didesnį stresą.