Žinoma, vertinti šią situaciją reikėtų atsargiai – įvyko tik pirmasis studentų priėmimo etapas. Viena vertus, aukštosios mokyklos studentais dar turėtų pasipildyti po kitų stojimo etapų. Kita vertus, kai kurios jų ištuštėti gali dar labiau – dalis kvietimo sulaukusių jaunuolių sutarčių taip ir nepasirašo.
Atsižvelgti reikia ir į tai, kad minimalus balas į universitetus, bendru sutarimu, turėjo siekti 5,4 balo, į kolegijas – 4,3 balo iš 10. Tačiau trys universitetai šių metų priėmime į valstybės nefinansuojamas studijų vietas (mokamas) minimalaus balo netaikė. Tai – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Mykolo Romerio universitetas (MRU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Šiuo reikalavimu nesivadovavo ir dalis valstybinių kolegijų.
LSU neteko trečdalio studentų, ŠU – daugiau nei pusės VNF studentų
Kalbant apie universitetus, didžiausias bendras studentų pokytis, lyginant su 2018 m., yra Lietuvos sporto universitete (LSU). Studentų čia sumažėjo beveik trečdaliu (30 proc.). Įdomu tai, kad stojančių į valstybės finansuojamas studijų vietas (VF) čia net padaugėjo, tačiau 43 proc. krito susidomėjimas galimybe už mokslą mokėti patiems.
Slogu turėtų būti ir Šiaulių universitetui. Studentų čia sumažėjo 28 proc. Šiam universitetui taip pat nepavyko pritraukti tų studentų, kurie už studijas būtų pasirengę sumokėti patys. Pastarųjų sumažėjo net daugiau nei perpus – 58 proc.
Prastoje situacijoje, kalbant apie pirmakursius bakalaurantus, atsidūrė ir Mykolo Romerio universitetas – studentų čia sumažėjo ketvirtadaliu (24 proc.). Mokančių už studijas sumažėjo 29 proc., studijuojančių nemokamai – 4 proc.
Pasak MRU priėmimo grupės vadovo Sauliaus Bugailiškio, pirmojo etapo priėmimo rezultatų statistiką koreguoja į bakalauro studijas jau priimtų užsienio studentų skaičius, kuris LAMA BPO sistemoje nefigūruoja: „Jau šiandien mūsų universitete bakalauro studijoms priimta 40 proc. daugiau nei pernai užsienio studentų iš Ukrainos, Turkijos, įvairių Azijos šalių“, – sako S. Bugailiškis.
Taip pat per antrąjį ir trečiąjį priėmimo etapus statistinius skaičius ir į valstybės finansuojamas, ir į valstybės nefinansuojamas vietas, tikisi MRU, turėtų koreguoti ir valstybei svarbi universiteto bakalauro programa „Policijos veikla“, kuri šiemet pirmą kartą bus vykdoma Vilniuje – jai numatytos 35 valstybės finansuojamos vietos.
„Priėmimo procedūros į šią programą užtrunka, kadangi ji vykdoma su Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiomis įstaigomis, tad priėmimas į ją vyks iki rugpjūčio vidurio kartu su antruoju ir trečiuoju priėmimo etapu“, –sako S. Bugailiškis.
Sunkiau šiemet sekėsi ir Klaipėdos bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitetams. Abu jie neteko po 17 proc. studentų. Klaipėdos universitetas neteko 11 proc. VF studentų ir 22 proc. VNF studentų. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas – net 34 proc. VF studentų. Tačiau norinčių mokėti už galimybę mokytis čia padaugėjo 14 proc.
Žvelgiant į skaičius, liūdniausiai atrodo privatus LCC tarptautinis universitetas. Studentų, kurie buvo priimti per LAMA BPO sistemą, pokytis čia siekia 67 proc.
LCC universiteto atstovai DELFI patikslino, kad didžiausia dalis stojančiųjų čia stoja ne per LAMA BPO sistemą. Anot jų, pastaruosius dvejus metus studentų skaičiai vis didėja.
Geriausiai sekėsi VU, VGTU mokančių už mokslą padaugėjo 84 proc.
Gausiausio stojančiųjų būrio sulauks Vilniaus universitetas, kuriame sudaryti studijų sutartis kviečiami 3 927 asmenys. Čia 6 proc. daugėjo nemokamai priimtų studentų, 13 proc. mažėjo norinčių studijuoti savo lėšomis.
Nemažai studentų sulauks ir Kauno technologijos (KTU), Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) universitetai. Tiesa, žiūrint į pokytį, KTU universitete studentų sumažėjo 11 proc. VGTU universitete studentų skaičius išaugo 19 proc., net 84 proc. daugėjo VNF studentų.
Įdomu ir tai, kad Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje norinčių mokėti už mokslą skaičius išaugo kone dvigubai (nuo 23 pernai iki 45 šiemet).
Kalbant apie privačius universitetus, studentų, stojančių per LAMA BPO sistemą, skaičių labiausiai išsiaugino Kazimiero Simonavičiaus universitetas. Pokytis čia – net 92 proc. (2018 m. buvo 12 studentų, 2019 m. – 23.)
Smūgis – ir kolegijoms: Panevėžys neteko beveik pusės studentų, kiti miestai – trečdalio
Kone pusės pirmakursių šiemet neteko ir Panevėžio kolegija (praradimas – 49 proc.). Itin mažėjo čia norinčių mokėti už mokslą – jų skaičius pakito 64 proc. Ketinančių studijuoti valstybės lėšomis mažėjo beveik trečdaliu (31 proc.).
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje studentų sumažėjo 44 proc. Itin čia mažėjo skaičius norinčių studijuoti savo lėšomis – 68 proc., trečdaliu (30 proc.) mažėjo norinčių studijuoti VF vietose.
Kone trečdalio studentų neteko ir Klaipėdos valstybinė kolegija (32 proc.), Šiaulių valstybinė kolegija (30 proc.), Alytaus kolegija (29 proc.), Marijampolės kolegija (29 proc.), Kauno technikos kolegija (28 proc.).
Kalbant apie privačias kolegijas, didžiausią praradimą patyrė Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla. Ji neteko pusės (stojančių per LAMA BPO sistemą) studentų (50 proc.).
Kolegijose pagal kviečiamųjų skaičių pirmauja Vilniaus ir Kauno kolegijos. Vilniaus kolegijoje 2 proc. augo norinčių studijuoti valstybės lėšomis skaičius, 33 proc. mažėjo norinčių studijuoti savomis lėšomis. Kauno kolegijoje minėti pokyčiai – 2 ir 26 proc.
Tiesa, net 156 proc. išaugo Vilniaus verslo kolegijos studentų skaičius. Studentai čia šiemet studijuos tik savomis lėšomis.
Įvardijo populiariausias specialybes
Aukštosios mokyklos stojantiesiems šiemet pasiūlė 614 studijų programų (2018 m. – 639), iš jų valstybinės aukštosios mokyklos – 528. 52 valstybinių aukštųjų mokyklų studijų programos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto studentų skaičiaus nepasiekė, todėl į jas stojantieji nepakviesti (2018 m. – 46).
Daugiausia kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose sulaukė stojantieji į Programų sistemas Kauno technologijos universitete (297). Nemažai asmenų kviečiama studijuoti Teisę (177) ir Politikos mokslus (147) Vilniaus universitete bei Programų inžineriją Vilniaus Gedimino technikos universitete (133). Po 127 asmenis pakviesta į Medicinos ir Programų sistemų studijų programas Vilniaus universitete ir Multimedijos ir kompiuterinio dizaino programą Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Kolegijose daugiausia studentų tikimasi sulaukti Vilniaus kolegijos vykdomoje Tarptautinio verslo studijų programoje, kurioje sudaryti studijų sutarčių pakviesti 167 asmenys. Šioje kolegijoje nemažai asmenų pakviesta studijuoti Bendrosios praktikos slaugą (124), Programų sistemas (116), Reklamos vadybą (97). Nemažai stojančiųjų surinko ir Bendrosios praktikos slaugos studijų programa Kauno kolegijoje, čia ją studijuoti kviečiamas 91 asmuo.
Nepriklausomai nuo finansavimo pobūdžio daugiausiai stojančiųjų pakviesta studijuoti Estetinę kosmetologiją Socialinių mokslų kolegijoje (406). Nemažai asmenų gavo kvietimus studijuoti Programų sistemas Kauno technologijos universitete (312), Mediciną Lietuvos sveikatos mokslų universitete (308), Teisę Vilniaus universitete (267), taip pat Tarptautinį verslą Vilniaus kolegijoje (233).
Patekome į uždarą ratą: prasti mokytojai prasčiau ruošia mokinius
Buvusio vienos geriausių Lietuvoje KTU gimnazijos direktoriaus Bronislovo Burgio teigimu, visa ši statistika tik įrodo, kad Nacionalinis egzaminų centras (NEC) pataikauja nemokšoms ir skriaudžia geriausius.
„Jei NEC nemokšoms nerašytų teigiamų balų, universitetai ir kolegijos, iš viso, neturėtų, ką priimti, bet juk tai nėra kelias. Su tokiu keliu mes jau praradome tūkstančių tūkstančius gerų mokytojų. Jei prieš 30 metų į pedagogikos studijas būtų stoję geriausi iš geriausių, turėtume visą kartą gerų ir geriausių“, – sakė jis.
B. Burgio teigimu, patekome į uždarą ratą – kuo prastesni studentai renkasi būti mokytojais, tuo prasčiau jie paruoš kitus, viskas vėl suksis iš naujo.
„Valstybiniai brandos egzaminai parodo tai, ką nori matyti valdžia, o ne tai, kas, iš tiesų, yra. Galima ir prieš egzaminus ar atrankų būdu pasižiūrėti, žurnalas „Reitingai“ kartais skelbia baisius dalykus, pavyzdžiui, kaip moksleiviai mokosi matematiką“, – ragino pašnekovas.
Pastebėjo, kad niekas nesigiria gerais mokslo rezultatais
Anot B. Burgio, gerai, kad stojančiųjų į universitetus mažėja – gauti aukštojo mokslo diplomą ir neturi kas tik panorėjęs.
„Reikėtų įvesti tokią tvarką, pavyzdžiui, kad tik 1 iš 5 gali įstoti į universitetą“, – siūlė jis.
Kita vertus, pastebėjo pašnekovas, valstybė nesidomi, kodėl baigę mokyklas nesirenka tokių studijų krypčių kaip pedagogika ar tikslieji mokslai. Be to, niekas dėl to neprisiima atsakomybės.
„Vadinasi, nėra patrauklu: „Jei tu studijuosi tai, gyvensi geriau nei, tarkime, Algirdas Sysas, kas ten dar Seime ar Vyriausybėje“. Niekas dabar iš valdžios žmonių nesigiria, kad jis labai gerai mokėsi. Tai – tam tikras signalas: nereikia gerai mokytis, reikia išmokti gerai prisitaikyti, „įsitrinti“, – pastebėjo B. Burgis.
Dėl to, mano jis, lietuviai ir atrodo nepatenkinti – blogai ir mokytojams, ir gydytojams, ir pensininkams, ir žemdirbiams, ir konservatoriams.
„Reikia kažką daryti, kad tai pasikeistų. Turėtų būti pavyzdys pateikiamas – tie žmonės gerai mokėsi, todėl dabar yra patenkinti. Jei tvyrotų nuostata, kad tie, kurie gerai mokėsi, ir yra labiausiai patenkinti, situacija pasikeistų“, – kalbėjo B. Burgis.
Siūlo studentų skaičių sieti su personalu, patalpomis
Paklaustas, ar gerai tai, kad Lietuvoje vis dar turime kelis mažus, specializuotus universitetus, nors studentų jie pritraukia mažiau nei VU yra pirmakursių, B. Burgis aiškino, kad tai nedžiugina. Nors nuolat kalbama apie reformas, iš esmės, niekas nesikeičia.
„Reikėtų, kad Lietuvoje būtų daugiausiai 5 universitetai: Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Klaipėda, gal dar Panevėžys kur nors. Teritoriškai būtų pasiskirstę, visi darytų savo darbą. Dabar yra baisu... Tokie pastatai ir taip tuščia“, – pastebėjo jis.
Anot B. Burgio, reikia ryžtingai apibrėžti patalpų, personalo skaičių vienam studentui. Jei riba peržengiama, įstaigos turi būti naikinamos, jungiamos ir panašiai.
Kalbėdamas apie kolegijas, B. Burgis tikino, kad turime suprasti šių įstaigų specifiką. Jis aiškino negalintis sutikti, kad kolegijose įgyjamas aukštasis išsilavinimas.
„Jos turėjo atsirasti iš technikumų. Profesinė mokykla, technikumas ir institutas – anksčiau tai buvo aiškiai suskirstyta. Jei būčiau abiturientas ir planuočiau stoti į kolegiją, negalėčiau suprasti, kas iš manęs bus. Jau universitetus baigę negauna darbo, o aš darysiu baigęs kolegiją? Ar aš galiu pasakyti, kad gavau aukštos kvalifikacijos profesiją? Ne“, – dėstė pašnekovas.
Kodėl vienos specialybės – patrauklesnės už kitas?
B. Burgio teigimu, anksčiau į vadybą stodavo tie, kurie tiesiog norėdavo nieko neveikti.
„Po vadybos studijų tu turi diplomą, esi įgijęs aukštąjį išsilavinimą, bet nepersistengei. Tu tiesiog gerai praleidai laiką, paklausei įdomių dalykų, faktų, bet nieko tokio, kas tave pakeltų aukščiau, išmokti nereikia“, – sakė jis.
Anot pašnekovo, mokytoju tapti sunkiau – kasdien stovėsi klasėje, visi matys, jei būsi žioplas, gausi grašius.
„Paklauskite matematikos profesoriaus, akademiko, kiek jis uždirba, kaip gyvena. Žinoma, visada bus tie, kurie aukojasi, nes jiems tai – itin įdomu, patrauklu, kiti galvoja, kad tai padės lengviau įsikurti užsienyje. Jie – teisūs. Užsienyje tokių specialistų labai reikia, matematikai, fizikai čia baigs mokslus ir pabėgs ten“, – įspėjo jis.
Anot B. Burgio, į teisę daug moksleivių stodavo dėl dviejų priežasčių – aukštų atlyginimų ir noro priartėti prie valdžios. Dabar, pripažino jis, lygis pasidarė žemesnis.
„Medikai, nors ir protestuoja, jų gyvenimas nėra rožėmis klotas, niekada nepatikėsiu, kad ilgai valstybė išgyvens be pagarbos medikams. Niekas nenori sirgti ir mirti. Medikai gal ir nebus tie, kurie uždirba didžiausius atlyginimus Lietuvoje, bet pagarba jiems visada bus. Nesidomiu, kiek uždirba mano gydytojai, bet esu pasiruošęs prieš juos atsiklaupti“, – kodėl vienos specialybės yra patrauklesnės už kitas, analizavo buvęs KTU gimnazijos direktorius.