Gretutinio mokymosi šalininkai juokauja, kad taip atsiranda galimybė įsigyti kelis diplomus už vieno kainą – nereikia skirti papildomo laiko, o neretai ir pinigų.
Mokosi ir universitete, ir kolegijoje
„Mokausi du skirtingus dalykus. Klaipėdos universitete (KU) – žurnalistikos, o Socialinių mokslų kolegijoje (SMK) – kūrybos ir pramogų industrijos. Į kolegiją įstojau po pirmo žurnalistikos studijų kurso, nes norėjau studijuoti nemokamai. Už studijas universitete turėjau mokėti. Tačiau po praėjusių metų buvo gaila studijas mesti, todėl nusprendžiau mokytis ir ten, ir ten“, – apie savo patirtį vienu metu studijuojant dvejose vietose pasakoti sutiko klaipėdietė Evelina.
Mergina džiaugiasi tuo, kad kol kas studijas suderinti jai sekasi. Mokymosi įstaigų tvarkaraščiai beveik nesutampa, tad jai pavyksta lankyti kone visas paskaitas. Nuo dvigubų studijų nekenčia ir pažymiai. Pavyzdžiui, pavasario sesiją ji baigė aukščiausiais pažymiais (9-10).
„Nors SMK turiu laisvą lankomumą, bet dažniausiai vis tiek būnu beveik kiekvienoje paskaitoje. Jei skirtingų disciplinų laikai sutampa, pasirenku, kur būti tuo metu yra svarbiau. Be to, yra dalykų, kurie yra bendri ir kolegijoje, ir universitete, tad juos kolegijoje man užskaito ir į tas paskaitas eiti nebereikia – parašo atsineštą iš KU pažymį. Tačiau labai sunki būna egzaminų sesija. Pavyzdžiui, šiemet turėjau dvi dienas, kai rašiau po du egzaminus (10 ir 12 val.)", – pasakojo mergina.
Nenuleisti rankų padeda užsispyrimas
Nors studijuodama dvejose vietose ji netenka didelės dalies savo laisvo laiko, dėl tokio savo sprendimo mergina nesigaili.
„Esu labai užsispyrusi. Visada iš savęs reikalavau daugiau nei iš kitų. Tai man suteikia motyvacijos mokytis ir eiti į priekį. Tačiau studijuoti dvejose vietose – tikrai sunkus ir alinantis darbas. Ne visiems užtektų valios. Studijuodama dvejose vietose aš netenku didelės dalies savo laisvo laiko, miego ir nervų – reikia lėkti, skubėti, tartis, derinti. Vieni dėstytojai mane giria, žiūri į mane palankiau, rimčiau, kiti sako, kad darydamas du darbus nė vieno nepadarysiu gerai, tačiau pasiduoti nesu linkusi“, – DELFI sakė mergina.
Dar kitokia patirtimi gali pasigirti keli šimtai didžiausių Lietuvos universitetų studentų. Vadovaujantis 2009 metais patvirtinu Švietimo ir mokslo įstatymu apibrėžta tvarka, studentai gali kartu su pagrindinėmis studijomis mokytis ir kitos studijų programos. Tai vadinama gretutinėmis studijomis.
Galimybę pradėjo siūlyti pirmieji – kasmet taip mokosi apie 500 studentų
Pirmieji nepriklausomoje Lietuvoje apie idėją mokyti kelių dalykų vienu metu pradėjo galvoti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atstovai. Universiteto studijų prorektorius Kęstutis Šidlauskas DELFI pasakojo, kad buvo norėta gabiems ir motyvuotiems studentams suteikti galimybę gauti daugiau žinių. Ši idėja VDU buvo realizuojama nuo 1990 m.
„Beveik kiekviena vientisoji studijų programa turi savo gretutinę versiją. Jų mes turime daugiau nei 40, įskaitant ir tokias netipines studijų programas kaip vaidyba, atlikimo menas. Dažniausiai greta studentai renkasi mokytis ekonomikos, teisės, vadybos, psichologijos, pastaruoju metu – informacinių technologijų. Kasmet tokia galimybe susidomi keli šimtai studentų, tačiau praėjus kelioms savaitėms, mėnesiams didžioji dalis jų gretutinių studijų atsisako. Tai yra suprantama, studentai paprasčiausiai nespėja, pervertina savo galimybes. Nuolat greta pagrindinių studijų kitų dalykų mokosi apie 500 studentų. Visi jie gretutinių studijų programoje mokosi nemokamai“, – pasakojo K. Šidlauskas.
Vertina ir darbdaviai
„Ši galimybė skirta tiems studentams, kurie moka planuoti savo laiką, yra užsispyrę. Tiems studentams, kurie pabando ir gretutines studijas nutraukia, sudarėme galimybę jas tęsti mūsų universitete studijuojant magistro studijose. Stengiamės į visas problemas reaguoti lanksčiai, tai daro studijas populiariomis“, – sakė VDU studijų projektorius.
Anot jo, gretutinių studijų pažymėjimą darbdaviai vertina labai palankiai – kaip solidų dokumentą.
„Gretutinės studijos tikrai suteikia daugiau galimybių įsidarbinti. Tam tikrais atvejais gretutinių studijų pažymėjimas net yra prilyginamas diplomui. Tiesa, diplomą baigus gretutines studijas taip pat galima gauti, tačiau jis yra įteikiamas tik išskirtiniais atvejais, nes 220 kreditų į keturis studijų metus sutalpinti yra pakankamai sunku. Paprastai gretutinių studijų sąvoka yra kur kas platesnė“, – patikino jis.
Gauti dar daugiau naudos trukdo įstatymai
Galimybė papildomai studijuoti nuo 2010 metų suteikiama ir Mykolo Romerio universitete. Greta pagrindinių studijų siūloma mokytis 17-os gretutinių studijų krypčių. MRU studijų prorektorius Giedrius Viliūnas pasakojo, kad šia galimybe kaskart susigundo kelios dešimtys studentų.
„Gretutinės studijos mūsų universitete yra nemokamos tiems, kurie pagrindinėse studijose studijuoja nemokamai. Tie studentai, kurių mokslų nefinansuoja valstybė, už gretutines studijas, tai yra 60 papildomų kreditų, turi sumokėti. Mūsų studijų programos yra 3,5 metų trukmės, tad tas papildomas likęs pusmetis ir yra skirtas tiems, kurie nori pabaigti lygiagrečias studijas. Dar pusmetį studentas gretutinėse studijose mokosi lygiagrečiai su pagrindinėmis“, – su universitete galiojančia tvarka supažindino G. Viliūnas.
Anot jo, studentai neretai mano, kad studijuojant greta pagrindinių studijų pavyks įsigyti antrą lygiavertį išsilavinimą, tačiau iš tiesų tą padaryti trukdo Mokslo ir studijų įstatymas.
„Studentų susidomėjimas kol kas galbūt pakankamai didelis dėl 3 priežasčių. Visų pirma, socialiniuose moksluose valstybės parama yra gana maža, tad didžioji dalis studentų moka už studijas, todėl turbūt nenori mokėti ir už papildomus kreditus. Antra, pasirinkus tokį mokymosi būdą susidaro didesnis krūvis, reikia dalinti savo dėmesį, intensyviai dirbti. Trečia, mūsų mokslo ir studijų įstatyme gretutinis laipsnis nėra iki galo apibrėžtas, todėl atsiranda tam tikrų dviprasmybių, dėl ko, pavyzdžiui, žmogus, kuris įgijo teisės gretutinių studijų išsilavinimą negali dirbti teisininku, nes to neleidžia jo teisės krypties studijų reglamentas“, – pastebėjo G. Viliūnas.
Būti mokytoju – atsarginis variantas
Nuo 2011 metų gretutinių studijų galimybę pradėjo siūlyti ir Vilniaus universitetas (VU). VU Karjeros ir konsultavimo skyriaus vedėja Simona Košinskaitė informavo, kad studijuojant tiek valstybės finansuojamoje, tiek valstybės nefinansuojamoje vietoje papildomai mokėti už gretutines studijas nereikia.
Tiesa, ši programos dalis sudaro tik 60 kreditų (įprastinė bakalauro studijų programos apimtis – 240 kreditų). Studijos taip pat yra baigiamos ginant baigiamąjį darbą ar baigiamąjį projektą.
„Pirmosios pakopos studijų metu daliai studentams yra sudaromos galimybės greta pagrindinės studijų krypties (šakos) programos studijuoti kitos studijų krypties (šakos) programą ir įgyti dvigubą kvalifikacinį laipsnį (pavyzdžiui, studentas studijuojantis Genetikos bakalauro studijų programą gali pasirinkti Bioinformatikos gretutines studijas ir įgyti pagrindinės krypties genetikos ir gretutinės krypties (šakos) bioinformatikos bakalauro laipsnį).
Studijuoti gretutinių studijų programą gali pirmosios pakopos studentai, kurių studijų programoje yra numatyta tokia galimybė, pasirinkdami vieną iš Vilniaus universitete siūlomų gretutinių studijų programų, kuriose taip pat yra numatyta ar ji skirta visų studijų krypčių studentams ar yra orientuota į konkrečias studijų programas studijuojančius studentus. Šiuo metu populiariausia gretutinė studijų programa yra Dalyko pedagogika, kurią baigus taip pat suteikiama pedagogo kvalifikacija, leidžianti dirbti bendrojo ugdymo mokyklose“, – pasakojo ji.
Studijas tęsia ir toliau
Kadangi sėkmingai pabaigus šias studijas yra suteikiamas Vilniaus universiteto bakalauro diplomas, Vilniaus universiteto studentas gali rinktis gretutines studijas tik iš Vilniaus universiteto siūlomo gretutinių studijų programų sąrašo.
S. Košinaitės teigimu, vienu metu studijuoti dviejų krypčių (šakų) programas verta tiems studentams, kurie siekia įgyti dvigubą kvalifikacinį laipsnį.
„Šio studijos ne tik praplečia studento žinias, įgūdžius bei gebėjimus, bet ir sudaro galimybes integruoti kelių mokslo krypčių pasiekimus, be to – padidina tolesnes karjeros perspektyvas. Neretai baigusiems atitinkamos krypties (šakos) gretutines studijas yra sudaromos galimybės toliau studijuoti būtent šios krypties (šakos) antrosios pakopos studijų programas, kadangi studentas įgyja pamatines krypties žinias ir išsiugdo būtinus gebėjimus tolimesnėms studijoms“, – sakė ji.
Tiesa, ne visos Vilniaus universiteto bakalauro studijų programos suteikia galimybę pasirinkti gretutines studijas.
„Priimant sprendimą dėl 60 kreditų „išlaisvinimo“ gretutinėms studijoms pagrindinėje studijų programoje, yra įvertinama, ar bus išugdytos visos būtinos kompetencijos, kurios yra numatytos pagrindinėje studijų programoje, ar absolventas bus tinkamai parengtas tolimesnėms studijoms ar darbo rinkai. Tik įvertinus šį aspektą yra sudaromos sąlygos studentui rinktis gretutines studijas“, – sakė S. Košinskaitė.