Vieni kalba, kad dvyliktokai ir jų mokytojai bus apkrauti papildomu darbu, kiti džiaugiasi, kad mokinys brandos darbą galės atlikti pasirinkdamas tiriamąją, menų ar technologijų kryptį, galės įsigilinti į vieną temą jam patinkančioje srityje.
Manoma, kad vienas iš svarbiausių brandos darbo privalumų būtų tas, kad mokinys jį rengtų atsižvelgdamas į savo pomėgius, interesus, gebėjimus. Konsultuodamasis su mokytoju, kuris vadovaus jo brandos darbo rengimui, mokinys pats formuluotų brandos darbo temą, planuotų savo veiklą, prisiimtų atsakomybę už savo mokymąsi.
Numatoma, kad brandos darbas turės mokyklinio brandos egzamino statusą ir bus laisvai pasirenkamas.
Vilniaus Valdorfo mokyklos auklėtiniai jau aštunti metai rengia vadinamuosius metų darbus. Tai kai kas labai panašaus, ką ketinama įvesti visose mokyklose. Būsimi dvyliktokai pasirenka juos dominančią temą, darbą, projektą, įgyvendina jį, aprašo bei viešai pristato mokyklai.
Išties šie darbai daug duoda jauniems žmonėms žengiant į savarankišką gyvenimą, juolab kad ir pačios temos pasirenkamos labai solidžios. Kai kas siuvo batus, kai kas tautinį kostiumą ar kitus drabužius, kiti kūrė filmus, buvo net parašiusių romaną.
„Pamažu projektas tapo bendruomenės renginiu, tad mokiniai jaučia motyvaciją atlikti darbą kuo geriau, ugdo atsakomybę. Bėgant laikui nusistovėjo gana aiški projekto struktūra“, - tvirtina technologijų mokytojas Vykintas Šlapikas, kuruojantis „Metų darbo“ projektą.
Pirmas žingsnis į akademinę veiklą
Pasak mokytojo V. Šlapiko, pernai jam teko vadovauti trims Vilniaus Valdorfo mokyklos dvyliktokams, atliekantiems „Metų darbo“ projektą.
„Visada vadovavimas darbui būna iššūkis. Čia prasiplečia dalykinių kompetencijų spektras, suteikiantis galimybę tobulėti įvairiose srityse. Stengiuosi į kiekvieną darbą žvelgti kūrybiškai, tai suteikia laisvės ir pasitikėjimo“, - įspūdžiais dalijasi mokytojas.
Anot jo, mokinai, rengdami darbą, gauna keleriopą naudą: vieni gali susieti savo darbo temą su norima įgyti specialybe ir pasitikrinti, ar tai tikrai jiems tinkama sritis, kiti leidžia sau patirti savotišką nuotykį, gal net avantiūrą, kuri gyvenime galbūt daugiau nepasikartos, treti tai daro iš pareigos, kartais net paprašydami, kad darbo tema jiems būtų paskirta.
„Vis dėlto visiems dvyliktokams metų darbą reikia atlikti pagal pateiktus aiškius reikalavimus. Tai vienas iš pirmųjų žingsnių į tolimesnę akademinę veiklą. Smagu girdėti atsiliepimus iš buvusių dvyliktokų, jog patirtis, įgyta „Metų darbo“ projekto metu, pasitarnauja studijuojant pasirinktą specialybę. Išties darbo apimtis yra nemaža, projektą sudaro trys struktūrinės dalys: atliktas darbas, darbo aprašas ir pristatymas. Tokio tipo darbo aprašą mokiniai rengia pirmą kartą, tad norint paruošti jį gerai, reikia mokytis tai daryti, čia didžiausią pagalbą suteikia darbo vadovas“, - pasakojo V. Šlapikas.
Mokytojai kartu su abiturientas ieško išeičių
Vilniaus Valdorfo mokyklos technologijų mokytoja Vilija Dragūnienė pernai taip pat vadovavo keliems metų darbams: „Aukštaitiškų liaudiškų marškinių, prijuostės ir sijono siuvimas“, „Batų siuvimas“, „ Suknelės ir švarko siuvimas“. „Pavasarį su mokiniais paskyrėme temos tikslinimui, ieškota būdų, kaip pagaminti norimą daiktą.
Pavyzdžiui, iš pradžių Martynas Germanavičius buvo sumanęs gaminti vandeniui atsparius sportinius guminius batus. Martynui teko ištirti, kaip ir kas gamina gumą Lietuvoje, kaip tai pritaikyti avalynei. Augustei Gasperaitytei reikėjo susirasti reikiamas medžiagas sijonui (namų audimo audinį), pasirinkti prijuostės ir marškinių siuvinėjimo raštą. Audronei Čiraitei - perversti krūvą 1990-ų metų „Burda“ žurnalų, pasigaminti iškarpas, mokytis siūti“, - kalbėjo tvirtino mokytoja V. Dragūnienė.
Pasak jos, dvyliktokams palankudėkingas laikas yra vasara. Augustė Gasperaitytė beveik savarankiškai kryželiu raudonais siūlais išsiuvinėjo rankoves, prijuostės kraštą. Martynas Germanavičius įsigijo Čekijoje leistą albumą apie batų siuvimą, susipažino su batsiuviais, toliau vykdė tyrimą, kol, susitaręs su meistre, pasirinko batų siuvimą Operos ir baleto teatro dirbtuvėse.
Audronė Čiraitė mokykloje pasiuvo pirmą savo rimtą ir sudėtingą siuvinį - suknelę ir ruošėsi siūti švarką. „Rudenį ritmingai dirbant 2-3 dienas po pamokų ir metų darbų pamokos metu sėkmingai paruošti visi trys metų darbai“, - prisimena mokytoja.
Paklausta, ką pačiai mokytojai davė vadovavimas metų darbams, V. Dragūnienė pasakojo, kad ją žavėjo jaunų žmonių begalinis užsispyrimas siekiant tikslo. „O aš pati jaučiau didžiulį malonumą vėl prisiminti, kaip siuvami tautiniai marškiniai (teko siūti studentavimo laikais), kokias gali rasti medžiagas ir ką gamina namudininkai dabar. Taip pat teko pačiai gerokai pasigilinti į švarko siuvimo specifiką. Kalbant apie batų darbą, tokia tema anksčiau nebuvau domėjusi, tad teko kartu su dvyliktoku Martynu sukti galvą, ieškoti išeičių“, - sako ji.
Padeda pasirinkti specialybę
Vilniaus Valdorfo mokyklos abiturientės Miglės Zdanavičiūtės pasirinkta metų darbo tema – dokumentinio filmo apie klasę kūrimas „Dvylika metų su klase“. Mergina pasakoja, kad atlikdama metų darbą tapusi atsakingesnė, ugdžiusi valią. Ji pasakoja, kad sau buvo užsikėlusi ganėtinai aukštą kartelę – norėjo sukurti probleminį filmą apie klasę, kuris galėtų sudominti ir plačiąją auditoriją. Tačiau vėliau nutarė, kad tegu šis darbas bus tiesiog smagus atsiminimų filmas apie klasės draugus.
„Nors rezultatas išėjo kiek kitoks, nei iš pradžių tikėjausi, esu juo patenkinta“, - sakė Miglė. Pirmiausia mergina peržiūrėjo savo sukauptą filmuotą medžiagą, tada per socialinius tinklus kreipėsi į klasės draugus bei jų tėvus, šie parūpino nemažai filmuotos medžiagos iš asmeninių archyvų, ją tinkamai sumontavus ir išėjo smagus filmas. Pasak Miglės, tai jai nebuvo nauja sritis. Dvyliktokė jau seniai domisi kinemotografija, yra lankiusi specialius kursus, o savo gyvenimą sieja su šia sritimi.
Kita dvyliktokė Ona Marija Vydūnaitė pasakoja, kad atlikdama metų darbą – rašydama romaną – suvokusi, kiek daug ji galinti. „Visgi sunkiausia buvo ne pats rašymas, o jau vėliau darbas su tekstu. Sunku buvo jį redaguoti, apsispręsti, kurią vietą perrašyti, kurią pataisyti ar ištrinti. Romano rašymas reikalauja viso tavo dėmesio, susitelkimo, jėgų, o juk šalia viso to reikėjo ir mokytis, ir atlikti buities darbus“, - pasakoja Ona.
Ši idėja merginos galvoje brendusi jau seniai, taigi ji džiaugėsi, kad metų darbas buvo proga įgyvendinti jau seniai brandintą idėją. Romano tema – baimė, pasakojama siurrealistiniu stiliumi. Personažas akis į akį susiduria su baime, ateinančia vis kitu pavidalu. Ona Marija Vydūnaitė sako, kad kūrybinis rašymas jai teikia daug džiaugsmo, tai daro jau seniai, be to, rengdama savo tekstą spaudai pritaikė per informatikos pamokas įgytas žinias.
Martynas Germanavičius, pasiuvęs vyriškų odinių batų porą, jau 10 klasėje buvo apsisprendęs, ką rinksis metų darbui. Jis prisimena, kad jam daug laiko atėmė žinių kaupimas, kontaktų užmezgimas su batsiuviais, odininkais, dizaineriais. Vaikinas net apsilankė gumos fabrike, bendravo su darbuotojais. „Iš pradžių buvau sumanęs pagaminti guminius sportinius batelius, atrodančius kaip odiniai. Deja, supratau, kad to neįgyvendinsiu. Taigi nusprendžiau siūti odinius vyriškus batus, padedamas Operos ir baleto teatro batsiuvių“, - prisimena jis.
Taigi atlikdamas metų darbą Martynas suprato, kad ne visos idėjos įgyvendinamos. Taip pat vaikinas sužinojo batų siuvimo istoriją, užmezgė ryšius su meistrais, išbandė jų gamybą. Beje, jis patyrė, kokia batsiuvių ir apskritai panašių meistrų situacija Lietuvoje. Vaikinas suprato, kad kadaise buvęs stiprus ir gerbiamas batsiuvių amatas dabar esąs nunykęs ir išgyvena ne pačius geriausius laikus.
Dominykas Būta rengdamas metų darbą pats sukūrė gyvenamojo namo eskizą, planą, maketą. Visa tai rengė naudodamasis kompiuterinėmis programomis, o maketą pagamino savo rankomis. Šis darbas, pasak Dominyko, įgalino geriau pažinti save, leido „pasimatuoti“ architekto specialybę ir suprasti, kad baigus mokyklą jis labiau norėtų studijuoti mechanikos inžineriją.
Proga išgyventi gyvenimo pamokas
„Labai įdomus darbo etapas yra temos pasirinkimas. Kadangi apie šį projektą mokiniai žino iš anksto, tai ir apie savo metų darbo sritį kai kurie galvoja gana ilgą laiką, svarsto, tariasi, ieško jiems įdomiausios, tinkamiausios. Iš principo šis projektas yra skirtas ir parodyti savo brandą, ir padėti apsispręsti dėl būsimos specialybės. Tačiau kai kuriems maga išnaudoti šią galimybę išbandant visiškai naują veiklą, susidurti su iššūkiu ar įgyvendinti seniai puoselėtą svajonę. O čia jau nemaža rizika - reikia gerai įvertinti savo jėgas, talentus, galimybes ir kitas aplinkybes“, - teigia lietuvių kalbos mokytoja Raminta Saldžiūnienė.
Anot mokytojos, buvo labai įdomu stebėti, kokie veiksniai nulemdavo pasirinkimus - vieni apsisprendė eiti paprastesniu, geriau pažįstamu keliu, kiti, atvirkščiai - kupinu išbandymų, savęs įveikimo ir atradimų keliu. „Manau, tai puikus būdas ir galimybė dar geriau pažinti, savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Ir patys mokiniai tą irgi puikiai supranta, ne vienas išgyvena džiaugsmo, pasitenkinimo ar nusivylimo akimirkas.
Mano galva, metų darbas yra keletu požiūriu labai vertingas. Viena vertė yra drąsa pasiryžti ir įgyvendinti savo "fiks" idėją, antra - savo svajonių specialybės "pasimatavimas" ir trečia - savęs, kaip asmenybės, pažinimas. Labai naudinga susidurti ir su sėkmėmis, ir su nesėkmėmis, juk tai tikriausios gyvenimo pamokos. Labai džiaugiuosi, kad visos gautos patirtys buvo prasmingos“, - sako R. Saldžiūnienė.
Jai pritaria ir lietuvių kalbos mokytoja Ineta Žymančiūtė, anot jos, metų darbų kūrimas - puiki erdvė pasireikšti kūrybingumui, plėtotis savarankiškumui, planavimo įgūdžiams. Sudėtinga, tačiau itin vertinga darbo dalis – aprašo kūrimas. „Manau, kad ši dalis, pareikalaujanti daug atidumo ir kruopštaus rašymo bei redagavimo, investicija į ateitį, ypač tiems, kurie planuoja studijuoti, kadangi aprašo struktūra yra supaprastinta kursinio ar bakalauro darbo struktūra.
Metų darbų projektas – erdvė mokiniams ugdytis suvokimą, kaip gyvenime yra pasiekiama užsibrėžtų tikslų, o mokytojams – proga ugdytis mentorystės įgūdžius“, - tvirtina I. Žymančiūtė.