Iš viso iš Lietuvos išvyko 870 tūkst. žmonių. Tai oficiali statistika. Galima konstatuoti, kad valdžių kuriamos programos, strategijos ar net portalai, kurie, esą, turėtų sugrąžinti emigrantus – pavėjui išleisti pinigai.
Aišku ir tai, kad visų spalvų vyriausybės tik kalbėjo apie emigracijos mastus, tačiau taip ir nesurado recepto, kaip ją suvaldyti. Ką kalbėti apie emigrantų susigrąžinimą, kai po studijų Lietuva neišgali sulaikyti neišvažiavusių jaunų specialistų. Kalbama ne apie nekvalifikuotus darbuotojus, o apie žmones, į kuriuos valstybė investuoja didžiulius pinigus ir praranda ne tik juos, bet ir jaunus žmones. Akivaizdus to įrodymas – medikai, nors ne visi tampa tikrais gydytojais, iš Lietuvos jie traukiasi dar būdami rezidentais.
Būsimieji gydytojai studijuoja dešimt ir daugiau metų. O gydymo įstaigose atliekančiųjų rezidentūrą statusas dvejopas, jie ir studentai, ir gydytojai, nes kol kas dar gydo su vyresniųjų kolegų priežiūra. Rezidentų pajamos – minimalus atlyginimas (380 eurų) ir stipendija (beveik tokio pat dydžio). Pastaroji mokama tik studijuojant valstybės apmokamoje vietoje. Jei už mokslus moki pats – nuo ketverių iki šešerių metų rezidentūros laikotarpį taip ir lieki su minimalia alga kišenėje. Tiesa, pinigais dar gali prisidėti gydymo įstaigos, tačiau paprastai tą suinteresuotos daryti tik esančios rajonuose, taip siekiančios pritraukti specialistų.
„Būna gydymo įstaigoje administracija pasako, vyresni gydytojai pasako, kad jūs gaunat ir algą, ir stipendiją ir jūs gaunat maždaug 660 eurų į rankas ir čia yra visiškai pakankami, nes ką tik baigęs gydytojas po tų 3-5 metų gauna panašiai“, – sakė skubios medicinos jaunesnysis gydytojas rezidentas Andrius Černiauskas.
Paradoksalu, bet po rezidentūros gydytojo pajamos gali net ir sumažėti, nes nebemokama stipendija.
„Liūdina tai, kad baigus rezidentūrą, kai kurioms specialybėms netgi sumažėja atlyginimas. Tai reiškia, kad tu 10 metų mokeisi: 6 metus universitete, paskui, tarkim, 4 metus rezidentūroje ir atlyginimas netgi kai kuriem specialistams netgi nukrenta“, – situaciją nupasakojo jaunesnysis gydytojas rezidentas Justinas Bacevičius.
Skubios medicinos pagalbos gydytojas rezidentas Paulius Gaigalas, už naktinius budėjimus gaunantis po kelis eurus, sako besijaučiantis pigia darbo jėga: „Už 12 valandų darbą naktį gaunu kažkur apie 7-9 eurus.“
Jauni medikai supranta, kad norint išgyventi, po rezidentūros jiems teks dirbti pusantro, ar net dviem etatais skirtingose įstaigose. Gydytojas Dainius Jakučionis sako turintis keturis darbus.
„Kaip šeimos gydytojas dirbu vienoj įstaigoj. Kiti 3 darbai – psichoterapinis konsultavimas, dėstymas universitete ir paskaitų vedimas paaugliams apie lytiškumą“, – sakė gydytojas.
Gydytojai rezidentai jaučiasi skriaudžiami ir dėl socialinių garantijų.
„Stipendija neįsiskaito į mūsų pajamas. Tai mes, sakykim, tos savo ateities, pensijos ir kitų socialinių garantijų turime perpus mažiau, jeigu žiūrėsime finansiškai“, – sakė jaunesnioji gydytoja rezidentė Erika Šalčiūtė.
Santariškių klinikose rezidentūrą atliekantys ir jau gydantys medikai pasigenda elementaraus dėmesio. Nori atlikti praktiką gydymo įstaigoje? Tavo specialybei reikiamą įrangą įsigyk pats.
„Va, sakykim, statoskopas arba jeigu man reiktų neurologinio plaktuko, o jo reikia, tai mes patys perkam. Kraujospūdžio aparatai, pulsoksimetras, patikėkit, kainos – dešimtimis eurų. Visos aprangos. Mums darbovietė aprangų neteikia. Skalbimo paslaugų irgi neteikia, o jūs suprantat, kad mes dirbam su infekuotais skysčiais, krauju ir panašiai. Mes juos nešam namo ir skalbiam“, – apie kasdienybę pasakojo A. Černiauskas.
Sveikatos apsaugos viceministras, kaip tradiciškai tai daro valdžios žmonės tokiais atvejais – stebisi ir žada domėtis, kodėl gydymo įstaigos rezidentams nesuteikia darbui būtinos įrangos ir paslaugų.
„Tų įstaigų, kurios priima rezidentus, atsakomybė yra aprūpint rezidentą visom reikalingomis darbo priemonėmis“, – sakė sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas.
Tribūnose gimstamumą skatinantys politikai realiai tuo ir apsiriboja. Po trijų mėnesių vaikelio susilauksianti gydytoja rezidentė Rūta Semaškevičienė sako kartu su vyru yra paėmę paskolą butui įsigyti. Nėščia gydytoja rezidentė jaudinasi, kaip reikės išgyventi.
„Gydytoja rezidentė, kuri išeina į vaiko priežiūros, gimdymo, nėštumo atostogas nuo pirmos dienos praranda studento statusą ir nebetenka visos stipendijos. Vadinasi, jeigu rezidentas uždirba 600 eurų bendroj sumoj su stipendija, tai stipendijos – 360 eurų – nebelieka, liūdnesnė situacija, jeigu rezidentės išeina motinystės, vaiko priežiūros atostogų dviem metam. Pirmus metus gaučiau 70 procentų, kas sudarytų apie 300 eurų, antrus metus gaučiau 150 eurų per mėnesį. Iš tikrųjų su tokiom pajamom yra beprotiškai sunku“, – teigė hematologijos vyresnioji gydytoja rezidentė R. Semaškevičienė.
Mokslinę veiklą pasirinkęs Adomas Bukauskas teigia esąs patenkintas medicinos įstaigų technine baze ir dėkoja vyresniems kolegoms už pagalbą. Tačiau valstybė mokslinės veiklos nefinansuoja, o užsienyje už ją dosniai atsilyginama, todėl pasirinkimas aiškus.
„Jeigu tu nori būti tikras doktorantas, tu turi išeiti iš klinikos keturiems metam ir atsidėti fundamentaliam mokslui. Tačiau jei nebus pakankamo atlyginimo aš bučiau linkęs tobulėti užsieny“, – prisipažino A. Bukauskas.
„Visi, manau, atsakys jums, kad jie nori likti Lietuvoje, bet tikrai didelė dalis iš jų savo rankinėse nešiojasi vokiečių ar anglų kalbos vadovėlius ir ruošiasi išvykti“, – teigė anesteziologė-reanimatologė E. Šalčiūtė.
Vilniaus Universiteto Medicinos fakultete dėstantis Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius sako, kad apie emigruojančius jaunuolius reali statistika gerokai skiriasi nuo oficialios, kuri būna pagražinta ir palankesnė valdžiai.
„Sakau studentams, pakelkit rankas, kas, kiek jūsų planuoja ir jau padarė tam tikrus žingsnius, kad išvažiuotų į kitas šalis. Oficialiai statistika rodo apie 17 procentų. Pakelia rankas virš 30, 40 proc., kurie jau mokosi kalbų, rašo laiškus į ligonines, į universitetus“, – sakė Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas.
Sveikatos apsaugos viceministras džiaugiasi ministro įsakymu įpareigoti gydymo įstaigas nuo liepos už gaunamas didesnes privalomojo sveikatos draudimo įplaukas padidinti medikų atlyginimus 8 proc. Tačiau dar nežinoma ar iš tikrųjų atlyginimai medikams padidėjo, todėl dar žadama tikrinti gydymo įstaigas. Ką jau kalbėti apie rezidentus gydytojus, kuriems artimiausiu metu lengvesnio gyvenimo nežadama.
„Kol kas neturiu džiugių naujienų rezidentams. Dabar visos mūsų pastangos buvo nukreiptos būtent į bendrus gydytojų atlyginimus, ne tik gydytojų, bet ir slaugytojų ir kito personalo, kuris dirba gydymo įstaigose“, – aiškino viceministras V. Gavrilovas.
Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas L. Paškevičius sako, kad gydytojo rezidento darbas yra nepelnytai nuvertintas ir būtini neatidėliotini sisteminiai pokyčiai: „Šiuo metu rezidento situacija – dvilypė, jis yra ir darbuotojas, ir studentas. Daugumoje ES šalių rezidentas yra darbuotojas. Būtina tą dvilypę situaciją keisti ir rezidentas turi tapti įstaigos darbuotoju. Tuo metu medikai turėtų matyti ilgalaikę strategiją ir užmokesčio didinimo programą.“