„Pažiūrėkit, stok gaidy, užmušiu aš tave. Ką aš tave, laikyti turiu? Klausiu, kas tą parašė? Nori, užkasiu aš tave čia, gaidį? Sakyk: maldauju, atsiprašau L. ir A. Sakyk: atsiprašau, kad sustūmiau, nes tai nėra tiesa“, – vienas vaikinas kreipiasi į šalia kruviną stovintį bendraamžį.
Kalbėdamas jis laiko apsikabinęs patyčių auką, karts nuo karto jai suduoda, jo kalbas pertraukia rusiški keiksmai.
Trečias balsas girdėti už kadro – į vaikinų pokalbį nuolat įsiterpia juos filmuojantis kitas vaikinas.
Vaizdo įrašas, galima atpažinti, darytas rūsyje. Savo elgesio vaikinai nė nebando gėdytis, neslepia veidų, siunčia linkėjimus „žmonėms „Facebook'e“.
„B. ir R. stipriausi“, – šaukia jie, vis trenkdami sužeistam vaikinui, grasindami, kad jį uždusins.
„Jau geriau uždusinkit“, – patikino terorizuojamas vaikinas, nuolat prašydamas pasigailėti, šaukdamas.
Tačiau nuo smurtautojų išsisukti jam nepavyksta.
„Mes už tokį bajerį atsidursim po metus laiko ir išeisim“, – sako skriaudėjai, toliau vaizdo įraše – smūgių kruša.
Vaizdo įrašas baigiasi atitempus vaikiną prieš kameras ir liepiant jam prieš kamerą pasakyti kelis žodžius.
Paisydami nepilnamečių teisių apsaugos įstatymo, vaikinų veidų nerodysime ir jų tapatybių neminėsime.
Paaiškėjo, kad įvykis – trejų metų senumo
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis DELFI sakė, kad dėl šio atvejo jau pradėtas tyrimas.
„Siekiame nustatyti vaizdo įrašo dalyvių tapatybę. Kol kas dar nieko neišsiaiškinome – negaliu pasakyti, iš kokio regiono jaunuoliai yra, kur vaizdo įrašas darytas. Vaizdo įrašą gavome šiandien ryte, tyrimas jau pradėtas“, – DELFI sakė jis.
Vėliau R. Matonis patikslino, kad smurtą patyręs asmuo buvo nustatytas. Paaiškėjo, kad įvykis trejų metų senumo.
Policija apklausė nukentėjusįjį asmenį. Įtariamųjų ratas policijai yra žinomas, aiškinamasi dėl kiekvieno iš asmenų veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu.
Taip pat jau kreiptasi į bendrovę „Facebook, Inc.“, siekiant užblokuoti prieigą prie minėto vaizdo įrašo. Šiuo metu filmuota medžiaga nebepasiekiama.
Pradėjo tyrimą Kaune
Po pietų Generalinė prokuratūra išplatino pranešimą, kad dėl minimo vaizdo įrašo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai, reaguodami į socialiniame tinkle „Facebook“ plintančią filmuotą medžiagą, kurioje asmenys atrodantys kaip nepilnamečiai tyčiojasi iš aukos, nedelsdami pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Pasirodžius įtarimams, kad nusikalstama veika galėjo būti įvykdyta Šiauliuose, ikiteisminį tyrimą iš pradžių buvo pavesta atlikti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorams. Tačiau operatyviai atlikus tam tikrus veiksmus policijos pareigūnams pavyko nustatyti nukentėjusįjį asmenį, tad ikiteisminis tyrimas perduotas atlikti Kauno apygardos prokuratūros prokurorams“, – sakoma jame.
Departamento atstovė aiškino, kad tyrimą Šiaulių apygardai buvo pavesta atlikti dėl viešai pasirodžiusios informacijos, kad vaikinai gali būti iš Šiaulių.
Kauno apygardos prokuratūroje dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 140 str. 3 d.
Išaiškinti padėjo komentatoriai
Po vaizdo įrašo paviešinimo skaitytojai pradėjo dalintis savo pastebėjimais, kas tie neatpažinti vaikinai galėtų būti. Teigiama, kad jie – iš Šiaulių. Kiti skaitytojai teigia, kad vaikinai – iš Kauno. Esą tai T. L. ir A. T. Jų žinomos pravardės sutampa su tomis, kurios girdimos vaizdo įraše. Skaitytojai teigia, kad vienas iš vaikinų jau yra turėjęs problemų su policija.
Dar anksčiau Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė DELFI sakė, kad vaizdo įrašą ji matė, tačiau jai sunku atsakyti, ar kažkas dėl jo jau kreipėsi.
„Patikrinti, ar vaikinai tikrai iš Šiaulių – labai sudėtinga. Net jei į mus kol kas niekas nesikreipė, tai dar nereiškia, kad jie nėra iš Šiaulių. Man reikėtų patikrinti visas suvestines. Vaizdo įraše nieko nėra – tik sienos, kol kas tikrai neįmanoma identifikuoti, kur veiksmas vyksta“, – DELFI sakė ji.
Kas gali grėsti?
Už tokią nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų.
Pagal Baužiamojo kodekso 140 straipsnį, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Tiesa, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
Visos šios nuobaudos galioja asmenims nuo 16-os metų.
Jei skriaudikai yra jaunesni nei 16-os metų, atsakomybę už vaikų nepriežiūrą teks prisiimti tėvams.
Su patyčiomis susiduria 2 iš 3 vaikų
2014 m. Tarptautinės mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos studijos duomenimis net du iš trijų Lietuvos mokinių yra susidūrę su patyčiomis t. y. iš jų tyčiojosi arba jie patys tyčiojosi iš kitų.
Nustatyta, kad patyčias patyrė 31,2 proc. berniukų ir 27,7 proc. mergaičių. Tuo tarpu patys iš kitų dažniau linkę tyčiotis berniukai (29,8 proc.) nei mergaitės (15,3 proc.).
„Daugybė žmonių vis dar mano, kad patyčios yra nieko blogo ar netgi tiki, kad jos gali sustiprinti vaiko atsparumą. Tačiau daug mokslinių studijų patvirtino, kad patyčių pasekmės yra neigiamos. Todėl kiekvienoje mokykloje į bet kokias patyčių apraiškas suaugusieji turėtų mokėti tinkamai reaguoti. Patyčios vyksta, jeigu joms yra leidžiama vykti“, – anksčiau yra sakęs „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis.
Kur kreiptis?
DELFI primena, kad susidūrus su patyčiomis, kurių sustabdyti negali pedagogai, reikėtų kreiptis į mokyklose dirbančius socialinius darbuotojus ar psichologus. Jei tokių specialistų mokykloje nėra, svarbu ieškoti pagalbos už mokyklos ribų.
Tokią pagalbą teikia:
VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialas Vaiko raidos centras. Daugiau informacijos www.raida.lt
Všį Paramos vaikams centras. Daugiau informacijos www.pvc.lt ir www.vaikystebesmurto.lt
VšĮ Saugaus vaiko centras. Daugiau informacijos www.saugus-vaikas.lt
Šeimos santykių institutas. Daugiau informacijos www.ssinstitut.lt
Vaikų linija. Daugiau informacijos www.vaikulinija.lt.
Pedagoginės psichologinės tarnybos ─ tai įstaigos, teikiančios specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą vaikams, tėvams (ar vaiko globėjams, rūpintojams), gyvenantiems savivaldybės teritorijoje ir joje veikiančioms švietimo ir vaikų globos įstaigoms.
Psichikos sveikatos centrai paprastai yra įsikūrę ir poliklinikose kaip atskiras jų skyrius. Juose vykdoma pirminė psichikos sveikatos priežiūra, tai reiškia, kad medicininė, psichologinė ir socialinė pagalba teikiama ambulatoriškai – pacientai gyvena savo namuose, o iš anksto užsiregistravę ir atvykę į PSC, gali gauti jiems reikalingas paslaugas. Šios pagalbos galimybės yra visose savivaldybėse ir gali būti prieinamos visiems Lietuvos gyventojams.