Piktinosi visi kas netingėjo: mokiniai, tėvai, seneliai, mokytojai, politikai. Dažniausiai buvo minimas argumentas, kad mūsų vaikai ir mokiniai jau ir taip pervargę, nualinti, vežantys didžiulius krūvius ir patiriantys didžiulį stresą. Na būtų keista, jei daugelis imtų džiaugtis sutrumpėjusiomis atostogomis. Bet mano nuomone, tai tikrai pozityvus žingsnis ir pagrindo džiugesiui tikrai yra. Pamėginsiu išdėlioti argumentus, kurių didelė dalis visuomenės taip ir neišgirdo.
Taigi, tarptautiniai tyrimai atskleidžia, kad Lietuvos mokinių raštingumo ir gebėjimų pasiekimai labai jau kuklūs – paprastai žemesni net už vidurkį, o juk tokie tyrimai atliekami 80 valstybių, dalis kurių tikrai atsilikusios. Šias tendencijas lemia ne viena ir ne dvi priežastys. Viena jų – trumpa mokymosi trukmė Lietuvos mokyklose. Štai čia mes kartu su latviais esame savotiški atsipūtimo rekordininkai: mūsų vaikai atostogauja ilgiausiai Europoje, o pasilyginus su Azijos šalimis, galima ir išsigąsti, nes Lietuvos mokiniai atostogauja 3-4 kartus ilgiau nei bendraamžiai Kinijoje, P. Korėjoje, Singapūre ar Japonijoje.
Na, bet galbūt azijiečiai perlenkia lazdą, galbūt perspaudžia vaikus? To, žinoma, kažkiek esama, nes azijiečiams būdinga darbomanija, mokymosi manija. Tai nulemia labai aštri konkurencija šiose šalyse, beje, žymiai didesnė nei Europoje. Kita vertus, mokinių pasiekimų tyrimai liudija, kad ilgai, atkakliai ir nuosekliai mokantis ir rezultatai akivaizdūs: geriausi raštingumo ir gebėjimų pasiekimai yra būtent Šanchajuje (Kinijoje), P. Korėjoje, Singapūre ir Japonijoje.
Neabejotinai atsiras įrodinėjančių, kad mums lygintis su azijiečiais nėra korektiška. Gerai, tuomet lyginkimės su europiečiais, bet ir čia vaizdas neįkvepiantis: mūsų vaikai vasarą atostogauja dvigubai ilgiau nei vokiečiai, britai ar danai. Bet tikriausiai nedaug atsiras tvirtinančių, kad mūsų vaikai tiesiog savaime yra gabesni ir jiems reikia mažiau pastangų ir mažiau laiko mokymuisi.
Ir čia nereikėtų užmiršti, kad iki šiol kalbėjome tik apie vasaros atostogas, prie jų reikėtų pridėti dar ir rudens, žiemos bei pavasario, pripliusuoti dar ir švenčių dienas (o jų taip pat turime sočiai, tai yra, daugiau nei kitos ES šalys), ir viską susumavus paaiškėja, kad mūsų pradinukai mokosi 32 savaites per metus (iš 52 savaičių), o progimnazistai ir gimnazistai 35 savaites per metus. „Palyginkime: minėtieji vokiečiai mokosi 42 savaites, o danai – 43 savaites per metus, net lenkai mokosi mėnesiu ilgiau nei mūsų vaikai. Jungtinėje Karalystėje net septinių metų mokiniai mokosi iki liepos 10 d.
Kai kas gali pareikšti: na kas tas mėnuo. Bet tai tikrai daug pamokų: plius arba minus 15 gimtosios kalbos pamokų, 12 matematikos pamokų ir atitinkamai visų kitų pamokų. Ir kiekviena pamoka yra svarbi.
Ir dar: čia aptarėme teorines valandas, dienas ir savaites, bet juk realybėje būna visko: kartais suserga tiek moksleiviai, tiek mokytojai, būna ir gripo epidemijų, o kartais ir mokytojų streikų ir tai mokymosi trukmės vėlgi nepailgina. Iš tiesų daugelis išsivysčiusių šalių skrupulingai analizuoja mokymosi praradimus, jų žalą mokiniams ir studentams, o pas mus tai niekam nerūpi. Bet juk turėtų būti kitaip, nes mūsų vaikai mokosi trumpiausiai ir sisteminis vaikų ugdymas stipriai šlubuoja.
Čia natūraliai kyla klausimas, kodėl Lietuvos vaikai mokosi ypač trumpai ir kokios to pasekmės? Keista girdėti, bet ir po 25 metų tenka aiškinti, kad visa tai sovietmečio palikimas. Sovietiniais laikais mokiniai vasarą atostogaudavo tris mėnesius, taigi ir dabar atostogauja tiek pat. Tiesa, čia užmirštama pridurti, kad sovietmečiu mokiniai mokydavosi dar ir šeštadieniais, o dabar nebesimoko. Dėl šios priežasties dabartiniai vaikai mokosi mažiau dienų nei mokėsi jų tėvai.
Bet prie dabartinės sistemos bei tvarkos visi jau pripratę: tiek tėvai, tiek mokytojai, tiek mokiniai. Kai dvi kartos mokėsi trumpai, ilginti mokymosi trukmę Lietuvoje yra ir bus labai sunku. Bet tai tikrai nekvailas sprendimas, juolab Švietimo ir mokslo ministerija žada, kad pailginus mokymosi trukmę, krūvis bus paskirstytas tolygiau.
Naudinga tai bus ir tėvams, nes vaikams ilgesnį laiką bus užtikrinamas kokybiškas užimtumas, dalis jų mažiau laiko praleis žaisdami prie kompiuterio ar tiesiog gatvėje. Trumpiau atostogaujant mokymesi sumažės fragmentiškumo, nes jis yra nuolatinis per ilgų atostogų palydovas. Tėvai galbūt net nežino, kad jaunesnio amžiaus mokiniai per tris atostogų mėnesius daug ką primiršta ir pusę rugsėjo mėnesio bando prisiminti, ką mokėsi balandį ar gegužę.
Gana pažangu yra tai, kad aptariamas mokymosi trukmės ilginimas nereiškia, jog tiesiog keliomis savaitėmis pailgės visos įprastos pamokos. Žinoma, toms pamokoms, kurioms dabar laiko neužtenka, jo gaus daugiau. Bet kartu mokiniai turės daugiau laiko projektinei, tiriamajai veiklai, diskusijoms, lankymuisi muziejuose, parkuose, profesijai pasimatuoti, galų gale patriotiniam, ar pilietiniam ugdymui ir daugybei kitų įdomių veiklų.
Na ir pabaigai - svarbu žinoti, kad 2016 metais 5-11 klasių mokiniai Lietuvoje mokysis iki birželio 10 dienos, o 2017 metais – iki birželio 16 dienos.
„Žiniasklaidos komentaras“ transliuojamas darbo dienomis 6.45 val., kartojama 11.50 val.
