P. Banevičiaus atvejis bet kuriuo atveju įeis į Lietuvos istoriją: universitetas pirmą kartą Lietuvos istorijoje atėmė daktaro laipsnį. Net ir po ekspertų bei komisijų sprendimo P. Banevičius kaltės nepripažino ir teismo keliu siekė susigrąžinti atimtą laipsnį.
„Teismas konstatavo, kad mokslinio nesąžiningumo faktas ieškovui P. Banevičiui savo disertacijoje pateikiant kitų mokslininkų mokslo rezultatus (duomenis), išreikštus grafikais, kaip savus, nepateikiant citavimo nuorodų į kitų mokslininkų disertacijas ar mokslinius straipsnius, kuriose jie buvo publikuoti, yra nustatytas pagrįstai“, – pranešė Kauno apylinkės teismas.
P. Banevičius turės padengti 3000 Lt KTU patirtų bylinėjimosi išlaidų, sumokėti 2000 Lt trečiuoju asmeniu byloje patrauktai Zitai Migonienei už bylinėjimosi išlaidas bei atlyginti 101,56 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacinės instancijos teismui.
DELFI primena, kad pripažinti P. Banevičiaus disertaciją plagiatu gerą dešimtmetį siekė buvusi KTU docentė Z. Migonienė. Mokslininkė įrodinėjo, kad jos disertaciją nuplagijavo P. Banevičius. Šiuo metu mokslininkė vėl priversta minti teismų slenksčius: ją dėl šmeižto į teismą padavė P. Banevičiaus tėvas.
Teismas: universitetas turi tokią teisę
Teismas pažymėjo, kad universiteto teisė atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį yra savarankiška, tuo universitetas atlieka vidinės mokslininkų rengimo kokybės kontrolės funkciją ir inter alia įgyvendina Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje aukštosioms mokykloms suteiktą autonomiją. Universitetui sprendžiant, ar yra teisinis pagrindas atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį turi būti laikomasi proporcingumo principo, išsamiai ir visapusiškai įvertinama, ar nustatytas mokslinio nesąžiningumo faktas ir (ar) Doktorantūros nuostatų pažeidimas yra tokios apimties ir mokslinės reikšmės, kad yra teisinis pagrindas atšaukti suteiktą mokslo laipsnį.
Bylą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis pažymėjo, kad mokslinis nesąžiningumas yra toks asmens netinkamas elgesys mokslo srityje, kuris pažeidžia mokslininko etiką mokslinio tyrimo metu, kuris dažniausiai pasireiškia mokslinių tiriamųjų veiksmų, mokslinių rezultatų ir išvadų plagijavimu, fabrikavimu ar falsifikavimu, pakartotiniu mokslinio darbo išspausdinimu.
Teismo sprendime atskleista, kad mokslinis nesąžiningumas gali būti pripažįstamas ir tada, kai mokslininkas netinkamai paskelbia mokslinius duomenis ir rezultatus, pasirenka netinkamą jų paskelbimo būdą ir formą, ir tai kitiems mokslininkams gali nulemti klaidingą mokslinio darbo kiekybinių ir kokybinių rodiklių vertinimą, jų atitikmenį moksliniam darbui keliamiems esminiams reikalavimams. Teismo teigimu, tiriant mokslinio nesąžiningumo faktą, kaip pagrindą atšaukti suteiktą mokslo laipsnį, reikia įvertinti disertacijoje nurodytą tyrimo metodą, taip pat tai, kokio elgesio pagal pasirinktą tyrimo metodą reikalavo mokslinė etika, koks yra mokslinių duomenų ir jų interpretacijos santykis vertinant mokslinio darbo naujumą, atsižvelgti į mokslininko elgesį tuo metu, kai disertacija buvo ginama.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad universitetas, įgyvendindamas Mokslo ir studijų įstatyme deleguotą mokslininkų rengimo funkciją ir suteikdamas mokslo daktaro laipsnius, turi vadovautis maksimalaus atsakingumo, rūpestingumo ir atidumo standartu bei teisinės valstybės principu, sukurti ir vykdyti efektyvią mokslininkų rengimo ir disertacijų gynimo kontrolės sistemą, kad galimi mokslinio nesąžiningumo faktai būtų nustatyti savalaikiai, nesukeliant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų.