DELFI primena, kad J. Gasiūnas ketvirtadienį pateikė prašymą Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektoriui jį atleisti iš darbo, motyvuodamas tuo, kad susidariusi situacija kenkia tiek asmeniškai jo, tiek visos akademijos prestižui.
BNS jis guodėsi atsidūręs beviltiškoje situacijoje ir esą traukiasi, nes nori nusiraminti, kad netaptų „pavojingas ir agresyvus“, o vėliau žada ieškoti būdų atskleisti anoniminių skundų tinklaraštyje akadespaslaptis.worldpress.com autores, taip pat neatmeta, kad kreipsis į teismą dėl šmeižto.
J. Gasiūnas toliau laikosi versijos, kad skandalas kilo po to, kai jis parašė skundą dėl Tapybos katedros vedėjo Jono Vaitiekūno elgesio, statuto pažeidimų. DELFI pasiekė laiškas, kas išdėstyta jo vis minimame skunde.
Susisiekti su pačiu J. Gasiūnu penktadienį nepavyko, tačiau VDA Komunikacijos skyriaus vedėjas Marius Dirgėla patikino, kad raštas iš aptariamo profesoriaus buvo gautas. Situacijai Tapybos katedroje svarstyti skirtas specialus komiteto posėdis, kuris įvyks vasario 12 d.
„Iki jo bus toliau renkama reikalinga informacija, faktai ir liudijimai“, – informavo jis.
Mato autokratizmo apraiškas, viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktus
Savo skunde VDA Senato Etikos komitetui J. Gasiūnas aiškina, kad negali nekalbėti apie Tapybos katedroje susiklosčiusią padėtį.
„Minėtai katedrai vadovavau dvi kadencijas, tad manau, kad katedros veiklos ir strategijos klausimus išmanau, nenoriu ir negaliu būti abejingas dabar esamai situacijai. Šiandien Tapybos katedroje vykstančius procesus, prasidėjusius po naujo katedros vedėjo išrinkimo, būtų sunku pavadinti demokratiniais, vedančiais prie siekiamų pažangios ir profesionalios veiklos rezultatų. Matydamas autokratizmo apraiškas, kurios įgauna patologines formas, atsiradus viešųjų ir privačių interesų konfliktui, jaučiu pareigą reaguoti“, – rašo jis.
J. Gasiūnas aiškina 2009 – 2016 m. dirbęs nuo 1,5 iki 2 krūvio etatu. Suprasdamas, kad gali gauti atlygį tik už 1,5 etato, kaip nurodo akademijos nuostatai, dalies darbų jis atsisakė, o pagal darbo sutartį tuo metu įdarbino meno doktorantę Jolantą Kyzikaitę (0,25 etato dėstyti Kūrybinio projekto 4 discipliną).
„Taip elgiausi ne tik mažindamas savo krūvį, bet ir norėdamas pritraukti jaunų žmonių dėstyti Tapybos katedroje. Prieš įsidarbindama katedroje J. Kyzikaitė joje jau buvo dėsčiusi kaip meno doktorantė, atliko pedagoginę praktiką. Toliau šis procesas galėjo vykti tik ją oficialiai įdarbinant, kadangi doktorantūros studijų kreditai už pedagoginę praktiką jau buvo surinkti. Studentai jos darbu buvo patenkinti. Tapybos katedroje ir tarp studentų ji buvo užsitarnavusi pagarbą.
Be to, studijuodama VDA meno doktorantūroje ji išlavino analitinį mąstymą, kuriuo puikiai pasinaudojo talkindama ir vadovaudama magistrantams rašant baigiamojo darbo tiriamuosius raštus (šį darbą iki šiol ji taip pat dirba be atlygio). Dėstydama Tapybos katedroje, bakalauro programoje, 4 semestre, trejus metus iš eilės, ji prisidėjo prie figūratyvios tapybos vystymo.
2016 metų rudenį Tapybos katedrai pradėjus vadovauti J. Vaitiekūnui, J. Kyzikaitės paslaugų buvo atsisakyta. Į mano nuomonę, kad jos disciplina praplečia figūratyviąją raišką, vedėjas nekreipė jokio dėmesio. Jis pasakė, kad jos neįdarbina ,,iš principo‘‘, – stebėjosi J. Gasiūnas.
Dėsto dalyką, kurio nėra, ir už tai gauna atlyginimą?
Jis įsitikinęs, kad vadovas negali priimti nepagrįstų sprendimų, vadovaujantis tik asmeniškumais ar principais, neatsižvelgdamas į studentų interesus. J. Gasiūno teigimu, kai kolegė buvo atleista, jos darbus turėjo perimti jis, už tai negaudamas jokio atlygio.
„Labai keista, kai tos pačios mokyklos, t.y. VDA, doktorantūros studijas baigusi menininkė „neatitinka“ katedros vedėjo „reikalavimų“ dirbti Tapybos katedroje. Sutapimas ar ne, bet beveik tuo pat metu Tapybos katedroje buvo įdarbintas katedros vedėjo brolis Justinas Vaitiekūnas, Tapybos katedros lektoriaus pareigose (0,25 etato). Čia galima įžvelgti ir interesų konfliktą. Tuo labiau, kad Tapybos katedra apie šį įdarbinimą nieko nežinojo. Tai buvo nuslėpta, nes neįvyko joks posėdis, kurio metu kandidatūra būtų apsvarstoma, nėra jokio protokolo, liudijančio, kad šis klausimas buvo apsvarstytas ir, kad katedroje buvo pritarta Justino Vaitiekūno įdarbinimui.
Besiaiškindamas, ką gi vis dėlto dėsto Justinas Vaitiekūnas, atsakymų negavau. Teko paklausti pačių jo antro kurso studentų. Jų atsakymas buvo toks: „Justinas Vaitiekūnas dėsto konstruktyvios raiškos discipliną“. Tačiau ši disciplina, vadovaujantis studijų planu, yra dėstoma BA antro kurso pavasario semestre, o koordinuojantis dėstytojas yra Jonas Vaitiekūnas.
Taigi dabar galima suprasti, kad abu broliai dėsto vieną discipliną, kurios rudens semestre apskritai nėra, ir gauna už tai atlyginimą. Kyla klausimas, už kokį semestrą studentams bus užskaityti kreditai, kai dėstomas rudens semestre nesantis dalykas, kaip ir nėra žinoma, ar naujai siūlomas dėstytojas buvo pristatęs savo disciplinos programą.
Situacijai išaiškėjus, Jonas Vaitiekūnas ją pakomentavo taip: „Šis įdarbinimas nėra įdarbinimas“, tiesiog Arvydui Šalteniui reikėjo padėjėjo, asistento. Kadangi toks paaiškinimas sukelia daugiau klausimų (pavyzdžiui, kai katedros vedėjas pakiša senjorą A. Šaltenį kaip nekvestionuojamą įdarbinimo priežastį), manau, kad Etikos komisijai reikėtų visa tai išsiaiškinti, pateikiant Katedros kolektyvui išsamius atsakymus“, – siūlo profesorius.
Papasakojo, kiek uždirba: už etatą – 900 eurų
Į komisiją jis aiškino besikreipiantis ir dėl to, kad, katedros koordinatorės Rimos Blažytės paskaičiavimais, jo darbo krūvis 2017 m. pavasarį sudarė 2,3 etato.
„Suskaičiavęs, kiek turėjau uždirbti, dirbdamas 2,3 etato, ir iš to atėmęs 900 eurų sumą, kurią gaunu mokant man atlygį tik už 1 etatą, gaunu 1,2 tūkst. eurų likutį. Padauginęs jį iš 8 – tiek mėnesių aš dirbau turėdamas 2,3 etato – gaunu 9,6 tūkst. eurų sumą, kuri formaliai iš manęs buvo nusavinta.
Aš suprantu, kad tokios algos akademijoje gauti negaliu, tačiau atlygis už 1,5 etato (2017 m. nuo rudens semestro aš dirbu bakalauro programoje su III ir IV kursų studentais (jų yra 11) ir su 2-iem magistrantūros studentais), manau, man turėtų būti mokamas. Šiuo klausimu konsultavausi su juristais. Atsakymas buvo toks: „Tai gali vykti kokiame nors durpyne, gilioje provincijoje, bet ne VDA“.
Aš šios sumos nereikalausiu, kaip ir nesikreipsiu į teismą, kas pakenktų akademijos reputacijai, o akademija nėra mano priešas. Norėčiau, kad Etikos komisija įvertintų ir šią situaciją“, – dėstė J. Gasiūnas.
Prisiminė iš darbo pasitraukusį kolegą
Jis pripažino sunkiai išgyvenantis dėl ilgamečio Tapybos katedros dėstytojo, profesoriaus Henriko Čerapo išėjimo iš darbo 2017 m. rudenį. Tuomet esą oficialiai pranešta, kad jis pasitraukia savo noru, tačiau iš tiesų neva H. Čerapas buvo priverstas pasirašyti išėjimo iš darbo prašymą. Priežastys – prastas lankomumas ir posėdžių ignoravimas.
„Taip, „metras“ buvo ambicingas tapybos genezės atveju, taip pat nekentė tuščių biurokratinių paistalų, banalios tautologijos. Jis buvo orus žemaitis, žinantis savo vertę. Po paskutinio katedros vedėjo pagąsdinimo, kad už pravaikštas bus išmestas iš darbo, H. Čerapas pats atnešė pareiškimą dėl atleidimo. Nors prieš tai ir buvo informavęs katedros vedėją, kad yra išvykęs, nes Krokuvoje rengia personalinę parodą ir negalės atvykti į posėdį“, – dėstė J. Gasiūnas.
Pats jis tikino stengęsis suprasti nelengvą profesoriaus charakterį, esą niekada net į galvą nešovė mintis už tai bausti.
Piktinasi katedros vedėjo brolio liga
„Taip pat norėčiau priminti keletą nemalonių faktų, su kuriais susidūriau dar tik pradėjęs dirbti VDA 1991 m. Katedros vedėjo brolis Justinas Vaitiekūnas buvo mano studentas BA ir MA programų studijų metu“, – pasakojo J. Gasiūnas.
Laiške jis taip pat atskleidžia detalių apie Justino Vaitiekuno sveikatą, kurių be jo paties sutikimo negalime nurodyti dėl Lietuvoje galiojančių įstatymų.
J. Gasiūnas tikina, kad tuomet jautėsi nepatogiai, esą dabar jo liga atsinaujino, o gydytis Justinas Vaitiekūnas nesiruošia.
„Beje, praėjusiais metais katedros vedėjas irgi sirgo beveik visą rudens semestrą ir sužlugdė piešimo discipliną II kursui. Į raštiškus studentų skundus, kad pavasario semestre jie norėtų turėti kitą dėstytoją, nes rudenį dirbo savarankiškai, jokio atsako nebuvo gauta“, – aiškino profesorius.
Atkreipia dėmesį į atlyginimus
J. Gasiūnas taip pat tikina, kad, nors prašymas buvo pasiekęs Vilniaus fakulteto dekaną Česlovą Lukenską, katedroje, esant išeikvotam Tapybos katedros mokos fondui, atlyginimas buvo nemokamas ne tik jam, bet ir magistrantų tiriamojo rašto darbo vadovams – Eglei Ulčickaitei, Konstantinui Gaitanži, Agnei Narušytei ir Jolantai Kyzikaitei. Neįdarbintas esą liko ir Plastinės anatomijos discipliną dėstantis Algimantas Biguzas, kuriam atlyginimą neva žadama mokėti „per priedus“.
„Gal vokeliuose? Ir iš kur paimti tą priedą? Štai katedros darbuotojai R. Blažytei pakeliama alga net ir tuomet, kai ji per daugelį metų yra nesugebėjusi paruošti leidybai Tapybos katedros 200 metų jubiliejui skirtos knygos, kuri jau turėjo gulėti ant stalo katedros tarptautinio audito metu. Lėšos šiai knygai buvo skirtos iš A. Butrimo fondo du kartus. Pirmą kartą buvo skirta apie 1 tūkst. litų. Ši suma buvo išdalinta knygos teksto autoriams ir R. Blažytei už teksto surinkimą.
Antrą kartą 2 tūkst. litų R. Blažytei buvo išmokėti už knygos maketavimą. 2015 metais katedra knygos sudarymui į pagalbą buvo pasikvietusi Jurgitą Juospaitytę-Bitinienę, galerijos „The Rooster“ direktorę. Ji parašė projektą Lietuvos Kultūros tarybai ir Tapybos katedra gavo paramą knygos išleidimui 4 tūkst. eurų. Už tokius pinigus galima rimtai paruošti leidinį, bet jo nėra“, – atkreipė dėmesį profesorius.
Nėra patenkintas vedėjo darbu
Jo teigimu, Tapybos katedros studentai yra paklausę vedėjo, kam katedrai reikalingos dvi koordinatorės, o jo atsakymas buvo toks – viena jų rūpinasi santykiais su aukštąja valdžia, o kita dirba katedroje, tačiau dėl pageidavimų ir skundų reikia kreiptis į pirmąją, nes ji yra dar ir VDA rektoriaus referentė.
„Manau, reikia atkreipti dėmesį ir į katedros vedėjo nedarbingumą. Pernai jis pravedė tik vieną įžanginį teorinių raštų seminarą magistrantams, nors, pagal katedroje nusistovėjusią tvarką, per du semestrus jų turi būti septyni. 2017 m. po ilgų įkalbinėjimų katedros vedėjas surengė vieną seminarą, kuris vyko gruodžio mėnesį. Bet kaip grąžinti rašto darbų kokybę, kai pernykščiai magistrai nebuvo aktyvuojami?
Nesuprantami dalykai vyksta ir perskirstant Tapybos katedros specialiąsias lėšas. Mano kadencijos metu spec. lėšos buvo skiriamos studentų praktikoms, inventoriaus įsigijimui ir edukacinėms programoms, kurios vykdavo išvežant studentus į svarbias už Lietuvos ribų vykstančias parodas. Šiuo metu nėra pinigų net reflektoriniams šildytuvams įsigyti, I kurso BA studentai juos nusipirko už savo pinigus“, – stebėjosi J. Gasiūnas.
Piktinosi jis tuo, kad neatsirado lėšų praktikai net Kriaunų miestelyje, Rokiškio rajone, neva tikinama, kad ir kitąmet jokių praktikų nebus.
Įtaria klastojimu
„Taip pat reikia paminėti dar keletą dalykų. Tapybos katedroje šiuo metu yra menkinami kolegų pedagoginės ir meninės veiklos gebėjimai, klesti intrigos, nuolat nesilaikoma nustatytų peržiūrų tvarkaraščių, ignoruojama seminarų veikla ir komitetų darbas. Falsifikuojamos komitetų sudėtys, jų pirmininkų kandidatūros, jungtinių komitetų sudėtys pateikiamos neįvykus bendriems Kauno ir Vilniaus Tapybos katedrų susirinkimams. Nuslepiama akademinės bendruomenės nariams skirta informacija“, – aiškino J. Gasiūnas.
Anot profesoriaus, pasibaigus rudens semestrui jam buvo pateikti suklastoti žiniaraščiai, kuriuose jam priskirta koordinuojančio Plastinės anatomijos disciplinos dėstytojo rolė.
„Aš niekad šios disciplinos nedėsčiau. 2016 m. sausio 12 d. vykusio visuotinio katedros posėdžio metu pareikšta vienbalsė katedros nuomonė įdarbinti doc. A. Biguzą dėstyti Plastinę anatomiją“, – vėl priminė jis.
Pasak J. Gasiūno, šiuo metu katedroje vyrauja slogi atmosfera, nes personalas pavargo, įtaria, kad yra filmuojamas.
„Tikiuosi, kad Etikos komisija ras laiko ir galimybių skirti dėmesio Tapybos katedroje susidariusiai situacijai deramai įvertinti, pateikiant išvadas VDA administracijai“, – pasirašė J. Gasiūnas.
