Vienam susitikimui pakvies net ir pasibaigus lėšoms
Pasirodo, tokių kaip ji – norinčių gauti pigesnės psichologinės pagalbos – yra daug. Tiek daug, kad universiteto skiriamų lėšų visų kompensacijoms neužtenka. Ir centro darbuotojams dabar nebelieka nieko kito, kaip tik kantriai kiekvienam besikreipusiam aiškinti, kad norėdamas gauti interneto svetainėje aprašytų pigesnių konsultacijų, turėtų palaukti naujųjų metų. O nuo naujųjų metų – nauja, dar gausesnė besikreipiančiųjų banga.
Tiesa, kokio konkrečiai dydžio ta kasmet vis auganti studentų banga, centro atstovai neatskleidė.
V. Kairaitytė į centrą tiesiog užėjo, o kita studentė, savo vardo LRT.lt skaitytojams nurodyti nepanorusi, kreipėsi el. paštu. Psichologinio konsultavimo ir mokymo centro atstovė laiške nupasakojo kreipimosi tvarką ir nurodė konkrečius specialistus, į kuriuos galima kreiptis, bei perspėjo, kad kompensuojamų paslaugų šiemet gauti nepavyks.
„Iš karto turiu įspėti, jog šiuo metu (iki naujųjų metų) negalime suteikti nuolaidų VU studentams ir darbuotojams. Tokia situacija susidarė dėl pasibaigusių lėšų, skirtų psichologinėms paslaugoms kompensuoti. Todėl vienos konsultacijos kaina, priklausomai nuo specialisto konsultacijos, yra 16 arba 23 Eur.“ – rašoma atsakyme, kuriuo su LRT.lt pasidalino VU studentė.
Tiesa, PKMC pasiūlė susitikti vienkartinei nemokamai konsultacijai, per kurią „galėtume aptarti ir tolimesnes galimybes (kur kreiptis ir pan.)“.
Į šį laišką studentė neatrašė. Ir be reikalo, sako PKMC vadovė prof. dr. Roma Jusienė. Pasak jos, per pirmą nemokamą konsultaciją centro darbuotojai įvertina besikreipusiojo būklę ir sprendžia, ką daryti toliau.
„Per pirmą nemokamą konsultaciją išsiaiškinama, ar tai situacija, kur nėra jokių kitų būdų, kaip tik skubiai toliau teikti nemokamą psichologinę pagalbą. [...]
Kasmet išnaudojame vis daugiau [lėšų], nei numatyta universiteto biudžete – šiemet atsitiko taip pat. Ir gerokai daugiau. Jau vasaros pradžioje buvo aišku, kad, deja, bet universitetas daugiau lėšų skirti negali. Tada mes pergalvojome, ką daryti: vienas variantas – teikti po vieną, jei yra poreikis – ir dvi nemokamas konsultacijas ir žiūrėti [ką daryti toliau], nes yra daugybė būdų, kur studentus galima nukreipti tolimesnei nemokamai pagalbai arba, esant skubios, neatidėliotinos pagalbos konsultavimo poreikiui, teikti jį nemokamai toliau“, – komentavo R. Jusienė.
Mąsto apie tvarkos keitimą
Išsiaiškinus, kuriai poliklinikai priklauso studentas, jis gali būti nukreipiamas į Psichikos sveikatos centrus, Krizių centrus, „Jaunimo liniją“ ir kt.
Tačiau tokia nemokama ar pigesnė psichologinė pagalba tenkina ne visus. Pavyzdžiui, V. Kairaitytė sako nei „Jaunimo linijoje“, nei Krizių centre neradusi to, ko jai reikia.
„Mano patirtis yra tokia, kad „Jaunimo linijoje“ nedirba specialistai – ten yra tam tikrus kursus baigę žmonės ir su tikrai kompleksiškomis, didesnėmis bėdomis nepaskambinsi pasišnekėti. Esu buvusi ir Krizių centre, tai ten irgi turėjau nekokią patirtį. Buvau tik vieną kartą, nenoriu „nurašyti“, galbūt ne tas specialistas pasitaikė, bet po vieno karto antrą jau nebėjau“, – komentavo studentė.
Nekompensuojamų PKMC paslaugų, kurių kainos, kaip skelbiama interneto svetainėje, siekia nuo 16 iki 30 eurų (priklausomai nuo konsultuojančiojo kvalifikacijos) V. Kairaitytė atsisakė. Pasak jos, reguliariai lankantis privačioje klinikoje, konsultacijos ten gali būti netgi pigesnės.
Šioje situacijoje – kai kompensuojamų paslaugų visiems norintiems neužtenka – V. Kairaitytė turi savų pasiūlymų – galbūt universitetas galėtų padengti ne 75 procentus išlaidų, kaip yra dabar, o, pavyzdžiui, 50 proc. ir taip paslaugas suteiktų daugiau studentų. Tokiu atveju studentui tektų mokėti ne, pavyzdžiui, 4, o 8 eurus už vieną konsultaciją.
Tokių minčių turi ir PKMC vadovybė.
„Finansavimas didėjo, bet iki tam tikro lygio, nes biudžetas nėra begalinis. Ir ties tam tikru skaičiumi turėjome sustoti. Tiesiog turime pergalvoti modelį. Iki šiol kompensuodavome 75 proc. kainos, nuo 8 iki 15 konsultacijų per metus. [...] Dabar svarstome, kad [procentą] galėtume sumažinti tam, kad būtų patenkintas daugiau studentų poreikis“, – komentavo PKMC vadovė.
Pasak jos, svarstoma mažinti arba kompensacijos dydį, arba konsultacijų kiekį.
Kaip laiške LRT.lt rašė Vilniaus universiteto (VU) Viešosios komunikacijos vadovas Ervinas Spūdys, „tai, kad auga besikreipiančiųjų skaičius, yra džiugi tendencija, nes matome, kad šios paslaugos studentams yra itin reikalingos“.
Pasak jo, įvertinus centro užimtumą, bus ieškoma galimybių kompensuoti daugiau konsultacijų ar įtraukti daugiau psichologinę pagalbą teikiančių profesionalų.
Taip pat VU atsakyme LRT.lt pabrėžiama, kad ir kiti universitetai jaučia poreikį didinti psichologinio konsultavimo paslaugų prieinamumą. „Vis dėlto reikšmingam finansavimo didinimui būtų reikalinga valstybės parama“, – pabrėžiama laiške.
VU duomenimis, psichologinę pagalbą teikiančio centro veiklai kasmet skiriama apie 44 tūkst. eurų. Dar 24 tūkst. eurų universitetas šiemet skyrė pagalbos studentams ir savirealizacijos galimybių užtikrinimui: savižudybių, seksualinio priekabiavimo prevencijai, studentų saviraiškos galimybių plėtrai.
Kodėl studentai plūsta?
Vilniaus universitetas buvo viena pirmųjų aukštojo mokslo įstaigų Lietuvoje, kurioje pradėta kompensuoti psichologinė pagalba studentams ir dėstytojams. Kurį laiką modelis veikė be didesnių trukdžių, bet kas nutiko, kad studentams tokių konsultacijų prireikia vis daugiau ir dažniau?
Pasak specialistų, tai tikrai nerodo, kad šiandienius studentus slegia daugiau rūpesčių – iš esmės kinta požiūris į psichologinę pagalbą.
Nauja kramtomoji guma mokykloje – 30 kapeikų, pakramtyta – 15, o psichologinė pagalba – gėdinga – tokią realybę prisimenantis psichologas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto dėstytojas prof. dr. Gediminas Navaitis komentuoja, kad požiūris į psichologinę pagalbą Lietuvoje pasikeitė panašiai kaip ir į pakramtytą gumą.
„Šiandien tai skamba kaip visiškas absurdas, bet tai buvo sovietinė realybė. Pokytis yra akivaizdus – į normalų pasaulį su normalaus pasaulio vertybėmis. Pokyčius matome įvairiose srityse, tarp jų – ir požiūryje į psichologines konsultacijas“, – aiškino jis.
R. Jusienė taip pat pabrėžė, kad tarp jaunų žmonių nebepastebi nuostatų, kad kreiptis psichologinės pagalbos yra gėdinga. Tad sulaukia kreipimųsi iš jaunimo, kuris su psichologais įpratęs bendrauti dar nuo mokyklos laikų, nors vis dar kreipiasi ir tokių, kurių problemos įsisenėjusios ir anksčiau nebuvo spręstos.
„Mokyklose psichologai paprastai yra etatiniai ir jie vienareikšmiškai teikia nemokamas konsultacijas mokiniams pagal poreikį. Deja, aukštosios mokyklos negali to užtikrinti. Jei mokykloje yra iki tūkstančio mokinių, tai pas mus yra 23 tūkstančiai studentų. Kiek reikėtų psichologų etatų?“ – retoriškai klausė ji.
Kaip dar vieną iš priežasčių, kodėl vis daugiau studentų kreipiasi psichologinės pagalbos, centro vadovė įvardija tai, kad universitetuose studijuoja vis daugiau studentų su specialiaisiais poreikiais plačiąja prasme.
Pasak G. Navaičio, bendravimas su psichologais šalyje tampa netgi prestižo veiksmu.
„Lietuvoje vis daugiau žmonių supranta, kad tai yra jiems naudinga paslauga.[...] Šiandien šį veiksmą aš priskirčiau netgi prie prestižinių veiksmų, kuriuos sau gali leisti turtingi žmonės, o Lietuvoje tai sau gali leisti nebūtina