Pirmąją vietą šių metų reitinge užėmė Kauno technologijos universiteto gimnazija, nuo jos nedaug atsiliko Vilniaus licėjus, užėmęs antrąją vietą. Į pirmąjį geriausiųjų dešimtuką pateko penkios Kauno gimnazijos, dvi Vilniaus mokyklos bei po vieną mokymo įstaigą iš Panevėžio ir Klaipėdos. Paskutinėse vietose atsidūrė dauguma rajoninių mokyklų, kurių nei vienas abiturientas neįstojo į specialybę, stojimo į aukštąją mokyklą prašyme nurodytą pirmu numeriu.
Reitingas slepia socialinę problemą
Pasak Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus, Lietuvos mokyklų reitingas nieko nereiškia, nes didžiausia problema yra ne tai, kurioje vietoje atsidūrusi mokykla, o vis labiau didėjantis atotrūkis tarp tų, kurie mokosi, ir tų, kurie nesimoko visai. „Moksleivių bendruomenėje vyksta sluoksniavimasis. Kiekvienoje mokykloje yra dalis tų, kurie mokosi, ir tų, kurie nieko nenori ir netgi trukdo mokytis kitiems. Būtent šita socialinė problema lemia tokį milžinišką skirtumą tarp mokyklų pasiekimų. Baisiausia, kad iš vaikų išgirstu, jog į licėjų ateinama dėl to, kad kitose mokyklose trukdoma mokytis. Mokinių teisės nuolatos pažeidinėjamos: pamokų metu blaškomas dėmesys kandžiomis replikomis, tenka kęsti bendraklasių patyčias. Netgi septintokai, aštuntokai „išsidirbinėja“, užduoda kvailus klausimus mokytojams, neturinčius jokio ryšio su dėstomu dalyku. Tokie vaikai tempia geruosius mokinius žemyn. Jei toliau tęsis panašūs dalykai, liksime bukagalvių kraštu“, - piktinosi S.Jurkevičius.
Sėkmės paslaptis – geri mokiniai
S.Jurkevičius Vilniaus licėjaus sėkmę įvardijo dviem žodžiais – geri mokiniai. „Pas mus ateina mokiniai iš visų Vilniaus mokyklų. Ateina tie, kurie nori mokytis, o rezultatus matote patys. Kiekvienais metais su prašymais mokytis į licėjų kreipiasi apie 500 moksleivių, iš kurių priimame maždaug 110 geriausių. Palyginus licėjaus ir kitų mokyklų pasiekimus, matome didžiulį skirtumą – tai kaip dangus ir žemė“, - lygino Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurkevičius.
Vilniaus licėjaus 1-osios e klasės mokinė Katrė Zienkaitė sako nematanti didelio skirtumo tarp licėjaus ir jos buvusios mokyklos. „Nėra tokio didelio skirtumo, kaip visiems atrodo. Tiesiog čia draugiškesni žmonės, o mokytojai mažiau šališki. Į moksleivius žiūrima kaip į suaugusius žmones“, - sakė mergina. Anot moksleivio Gyčio Žaldoko, Vilniaus licėjus išsiskiria renginių gausumu, kūrybingais žmonėmis ir tuo, kad užduodama mažai namų darbų, nes beveik viskas išmokstama pamokos metu.
Gytis Urbonavičius, vienintelis šalyje abiturientas, kurio visi penki šiais metais laikyti valstybiniai brandos egzaminai buvo įvertinti maksimaliu balų skaičiumi, sako, jog licėjus nėra vienintelė gera Lietuvos mokykla, kurioje galima pasiekti gerų rezultatų. „Baigiau Vilniaus Karoliniškių gimnaziją, tikrai nesigailiu dėl savo pasirinkimo. Ši mokykla buvo arčiausiai mano namų, be to, joje dirbo mano tėtis. Už savo pasiekimus turėčiau dėkoti ne vien sau, bet ir mokytojams, be kurių mano rezultatai tikrai nebūtų tokie puikūs“, - tikino G.Urbonavičius.
Reitingas – subjektyvus dalykas
G.Urbonavičius sakė abejojantis Lietuvos mokyklų reitingo nešališkumu. „Reitingavimas yra gerai, tik kažin ar būtent toks vertinimo kriterijus yra geras. Pastebėjau, kad kai kurios kaimo mokyklos pralenkė didmiesčių gimnazijas, o taip būti neturėtų. Manau, kad prastesnių mokyklų abiturientai realiai vertina savo galimybes ir stojimo į aukštąją mokyklą prašyme pirmu numeriu nurodo specialybę, į kurią tikrai sugebėtų įstoti. Tuo tarpu gimnazijų moksleiviai turi didesnių siekių ir ne visada objektyviai įvertina savo žinias bei sugebėjimus“, - nuomonę dėstė geriausius rezultatus šiais metais pasiekęs abiturientas G.Urbonavičius.
Reitingo teisingumu abejojo ir Lietuvos mokytojų profsąjungos pirmininkė Dalia Gricienė. „Tikrai negaliu pasakyti, ar geresnė mokykla ta, kuri surenka elitinius moksleivius ir tada didžiuojasi jų pasiektais rezultatais, ar ta, kurioje mokosi 35% likimo nuskriaustų vaikų iš globos namų. Sudarant tokius ir panašius reitingus, reikėtų atsižvelgti į sąlygas, esančias mokymo įstaigose. Dabartinėse gimnazijose, kurios dažnai neatitinka gimnazijai keliamų reikalavimų, susirenka stipresni vaikai, o likusiose vidurinėse pasilieka tie, kurie neturi motyvacijos. Tokiu atveju, ar galima vertinti mokyklą, kurioje mokosi silpnesni moksleiviai ir, kerštaudami dėl savo nesėkmių, tik dar labiau apsunkina mokymosi procesą“, - svarstė D.Gricienė.
Pasigedo tikrųjų vertybių
Lietuvos mokyklų reitingo gale atsidūrusios Vilniaus „Versmės“ vidurinės mokyklos direktorė Alvyra Galkienė sako, kad toks mokyklų reitingavimas nėra geras. „Šiame reitinge atsispindi visuomenės požiūris ir vertybės. Atrodo, kad idealios vaikų žinios - tai vienintelis mokyklos tikslas. Baigęs mokyklą moksleivis turėtų mokėti ne vien teoriją, bet ir sugebėti laisvai bendrauti, gerai jaustis komandinėje veikloje. Neseniai grįžau iš Prancūzijos ir parsivežiau labai gerų įspūdžių apie tos šalies švietimo sistemą. Pavyzdžiui, mokyklą baigęs ir norintis kažkur stoti abiturientas turi ne tik išlaikyti egzaminus, bet ir praeiti tam tikrus patikrinimus, kurie parodo žmogaus bendravimo įgūdžius“, – pasakojo Alvyra Galkienė.
Paklausta, kodėl, jos nuomone, „Versmės“ mokykla užėmė vieną iš paskutinių vietų reitinge, mokyklos direktorė aiškino, jog mokykloje yra labai daug vaikų, kurie skiriasi nuo paprastų bendraamžių. „Mūsų mokykloje mokosi vaikai, turintys specialių poreikių bei mokymosi sunkumų. Tokie moksleiviai dažnai neįvertina savo galimybių, renkasi jiems per sunkius valstybinius egzaminus, o mes, žinodami, kad mūsų auklėtiniai jų tikrai neišlaikys, negalime jiems uždrausti, nes visų teisės yra lygios ir negalime atimti galimybės bandyti“, - komentavo direktorė.
A.Galkienė pastebėjo dar vieną problemą. „Mokyklos, matydamos save tokių reitingų paskutinėse vietose, nori pakilti bent keliais punktais aukščiau ir dažniausiai dėl to kenčia moksleiviai su negalia. Mokyklos nenori priimti tokių vaikų, nes jie sumažina bendrą stojimo į aukštąsias mokyklas vidurkį. Jei žiūrėtume vien į mūsų gabiųjų vaikų stojimo rezultatus, pamatytume, kad jie yra labai geri, tačiau, kaip jau minėjau, specialiųjų poreikių auklėtiniai nėra tokie imlūs ir jiems ne visada pavyksta įstoti į norimas specialybes“, - aiškino moteris. A.Galkienė tikino, kad „Versmės“ vidurinė mokykla tikrai nėra blogesnė už kitas. „Sąrašai tų, kurie nori mokytis mūsų mokykloje, yra sudaryti net iki 2011 metų, todėl tikrai nemanau, jog mes esame kažkuo prastesni už kitas mokyklas“.
Geriausių šalyje mokyklų penkiasdešimtukas:
1. VĮ Kauno technologijos universiteto gim.
2. Vilniaus licėjus
3. Kauno dailės gimnazija
4. Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų m.
5. Vilniaus vid. Int. m. „Lietuvių namai“
6. Kauno J.Naujalio muzikos gim.
7. Klaipėdos Vydūno vid. m.
8. Kauno J.Jablonskio gim.
9. Panevėžio 5-oji vid. m.
10. Kauno jėzuitų gim.
11. Mažeikių „Gabijos“ gim.
12. Anykščių r. Troškūnų K.Inčiūros vid. m.
13. M.Mižigurskajos vid. m.
14. Kauno „Saulės“ gim.
15. Kauno S.Dariaus ir S.Girėno gim.
16. Kauno „Varpo“ gim.
17. Panevėžio J.Balčikonio gim.
18. Vilniaus jėzuitų gim.
19. Kaišiadorių r. Žaslių vid. m.
20. Telšių Žemaitės gim.
21. Kauno „Santaros“ gim.
22. Vilniaus S.Nėries gim.
23. Šiaulių J.Janonio gim.
24. Kauno r. Domeikavos vid. m.
25. VDU Kauno „Rasos“ gim.
26. Kauno Milikonių vid. m.
27. Mažeikių „Jaunystės“ vid. m.
28. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gim.
29. Šakių r. Lekėčių vid. m.
30. Klaipėdos E.Balsio menų gim.
31. Šiaulių Gegužių vid. m.
32. Klaipėdos Vytauto Didžiojo gim.
33. Kelmės r. Kražių vid. m.
34. Kauno r. Garliavos J.Lukšos gim.
35. Kauno r. Garliavos Jonučių vid. m.
36. Vilniaus Trakų Vokės vid. m.
37. Rokiškio r. Obelių vid. m.
38. Šiaulių „Romuvos“ vid. m.
39. Raseinių r. Nemakščių M.Mažvydo vid. m.
40. Vilniaus J.Basanavičiaus vid. m.
41. Joniškio r. Skaistgirio vid. m.
42. Varėnos r. Merkinės V.Krėvės-Mickevičiaus vid. m.
43. Birštono vid. m.
44. Kauno „Žiburio“ vid. m.
45. Kelmės r. Tytuvėnų vid. m.
46. Vilniaus Gabijos gim.
47. Šiaulių Šventupio vid. m.
48. Šiaulių „Santarvės“ vid. m.
49. Šiaulių Lieporių vid. m.
50. Širvintų r. Musninkų vid. m