– Kur daugiausia stoja Jūsų gimnazijos absolventai?
– Į klausimą, kur nori studijuoti, atsakymas dažniausiai būna vienas: Vilniuje. Nesvarbu, ką, svarbu, Vilniuje. Prieš kokių 15 metų į Kauną važiuodavo, dabar ten srautas sumažėjęs. O tie, kurie tikrai motyvuoti ir žino, ko nori, siekia studijų užsienyje: važiuoja į Škotiją, Airiją, Angliją.
Pernai gimnaziją baigė 212 abiturientų. 81 įstojo į Vilniaus universitetą (VU), 23 – į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, 14 – į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Po VU, dominuoja užsienio universitetai – į juos įstojo 36 abiturientai.
– Kaip žiūrite į studijas užsienyje?
– Dabar visi verkia, kaip stabdyti jaunimą, vykstantį studijuoti į užsienį. Manau, nereikia jo stabdyti, nes jaunimas pakankamai supratingas, protingas. Tie, kurie tikri Lietuvos patriotai, įgiję užsienyje žinių tikrai galės jas sėkmingai pritaikyti Lietuvoje. Bet Lietuvoje turi būti sudarytos tam sąlygos.
Tegul važiuoja, bet tegul važiuoja į gerus universitetus siekti tikrųjų žinių. Štai Kembridže susidariusi 7-8 balčikoniečių grupelė. Tai puiku. Bet kartais būna, kai grįžta iš esą universiteto, o pasirodo, kad ten buvo kažkokie metų trukmės kursai, už kuriuos sumokėjo pinigus ir nei bakalauro, nei magistro diplomo negavo.
Prieškario Lietuvoje buvo valstybės politika siųsti gabius jaunuolius į geriausius užsienio universitetus įgyti žinių, pasiekti geriausių rezultatų. Jie grįžo į Lietuvą ir tada sulaukėme ekonominio stebuklo – iš atsilikusios agrarinės šalies tapome gana gerai besilaikančia šalimi, kurios BVP buvo didesnis už Suomijos, o eksportuodavome į visą Vakarų Europą.
Dabar atvirkščias procesas – mūsų žmogiškieji resursai iškeliauja. Ir jei Lietuvoje liks tik pensinio amžiaus žmonės, nebus kam dirbti, ateinančios vyriausybės susidurs su didžiuliais iššūkiais ir finansinėmis problemomis. Tą jau dabar matome.
– Demografinė krizė ypač aktuali Panevėžiui – mieste neliko 100 tūkst. gyventojų. Ar tenka dėl emigracijos prarasti gimnazistus? Ar Panevėžiui traukiantis ateityje dar bus ką mokyti?
– Buvo šįmet vienas devintokas – jį tėvas išsivežė į Angliją, kur jau keletą metų dirbo. Vaikas labai gabus, nenorėjo išvažiuoti.
Situacija iš tikro grėsminga. Jeigu niekas nesikeis, manau, pagrindinės mokyklos arba progimnazijos turės užsidaryti arba optimizuotis ir jų liks mažiau. Galbūt ir gimnazijų, kurių dabar mieste 6, liks mažiau.
Buvome vieni pirmųjų Lietuvoje, 1992 m. gavę gimnazijos statusą. Kol gimnazijų tebuvo viena ar dvi, bepigu buvo diktuoti sąlygas: į vieną vietą pretenduodavo 2-3 mokiniai. Dabar konkursas sumažėjęs.
– VU laikinasis rektorius Jūras Banys kritikuoja mokyklą, kad prastai paruošia vaikus, šie turi vis mažiau žinių. Ar su tokiais priekaištais sutinkate?
– Nenoriu kritikuoti nė vieno universiteto, tačiau žinau atvejų, kai vienas universitetų visiems pirmakursiams kaip kartojimą išdėsto mokyklinį chemijos kursą. To siekiama, kad pirmakursiai pasiektų bazinį lygį. Tai susiję su mokinių pasirinkimu. Anksčiau visų dalykų vaikai mokėsi vienodai ir vaikai pasirinkti negalėjo. Dabar 11 klasėje renkasi vieną iš gamtos mokslų – fiziką, chemiją ar biologiją, iš socialinių mokslų – istoriją, geografiją, iš menų – muziką, dailę, teatrą, šokį.
Aš agituoju rinktis kuo daugiau dalykų. Juk nepasirinkęs, pavyzdžiui, chemijos ir biologijos, tu iškart 11 klasėje užkerti kelią į biomedicinos mokslų ir kitas kryptis. Jei atitinkamo dalyko nesimokęs vaikas ateina studijuoti į universitetą fizikos ar chemijos, tai aišku, kad jis beraštis. Juk jo kursas baigėsi 10 klasėje. Manau, daugiau reikia kalbėti apie atsakingus pasirinkimus ir nesirinkti studijoms to, ko nesimokei mokykloje.
Bet nenoriu sakyti, kad visai nekalta aplinka ir laikmetis. Vaikai skaito mažiau knygų, mažiau bendrauja tarpusavyje, ilgiau sėdi prie kompiuterio. Tačiau to nepakeisime. Padaryti, kad vaikai būtų tokie, kokie buvo anksčiau – sudėtinga.
– O kokie vaikai buvo anksčiau?
– Vaikai anksčiau gal buvo nuoširdesni, turėjo daugiau pagarbos vyresniems. Bet tai laikmečio problema. Ir dabar vaikai geri, nuostabūs, patriotai, ir Lietuvą myli.
O aukštosios mokyklos dabar studijuoti priima visus, kartelė žemai nuleista. Iš tikro nebūtinai kiekvienas baigęs mokyklą privalo studijuoti universitete. Ir gimnazijoje ne kiekvienas turėtų mokytis – kam visiems reikia gimnazinio išsilavinimo.
Be reikalo profesinis mokymas Lietuvoje nuvertintas. Teko nemažai būti užsienyje, pavyzdžiui, Skandinavijoje mokiniai po 8 klasių labiau renkasi profesinio rengimo sistemą negu akademines gimnazijas, kuriose reikia mokytis, kurios ruošia universitetui. O profesinės mokyklos suteikia specialybę, paruošia darbo rinkai. Pas mus susiformavęs neteisingas stereotipas, kad mokytis profesinėje sistemoje netobula, žemas lygis.
Sakyčiau, abiturientai dabar renkasi atsakingiau. Jei anksčiau stichiškai visi siekė socialinių mokslų krypties, tai dabar renkasi atsakingiau. Pavyzdžiui, per pastaruosius 2-3 metus išpopuliarėjo biomedicinos kryptis. Į socialinius mokslus – politiką, ekonomiką – stoja, bet jau ne tek daug. Pats esu fizikas, agituoju stoti į techniškas disciplinas Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos universitetuose. Čia įstoti nėra labai sunku, tačiau studijuoti labai sunku. Bet baigęs garantuotai gausi darbą.
– Lietuvą keletą metų purtė krizė. Kaip sunkmetis palietė mokinius?
Yra atvejų, kai moksleiviai neišgali studijuoti.
– Ar į gimnazija priimate vaikų iš rajono?
– Praėjusiais metais priėmėme iš 25 mokyklų, taigi ir iš rajono. Yra gimnazistų ir iš Biržų, ir iš Pasvalio. Iš 777 mūsų vaikų – 130 iš rajono. Rajono vaikams su mokslais gal sekasi ir sunkiau, bet jie nuoširdesni, atviresni, jie grįžę namo dar turi padėti tėvams prie ruošos darbų. Jie kartais laukdami autobuso gimnazijoje sėdi iki 7 vakaro.
– Ar palaikote ryšius su gimnazijos absolventais?
– Jungtinėje Karalystėje studijuojantys studentai sumąstė, kaip galėtų padėti gimnazijai. Jie mokyklai atsiuntė 200 elektrą taupančių lempučių. Mes jas naudojame. Jie to išmoko Oksfordo universitete – čia populiaru remti universitetą – absolventai kokiam nors tikslui aukoja po 5 svarus. Jaučiu absolventų dėmesį ir domėjimąsi gimnazija.
Štai vienas absolventas Londone studijuoja nanotechnologijas ir grįžęs namo nemokamai vyresnėliams paskaito paskaitą apie naujausias nanotechnologijas pasaulyje. Man tai didžiulis džiaugsmas, tai puikus pavyzdys jaunesniems.