DELFI konferencijoje svečiavęsis Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas pasakojo dar rugsėjo mėnesį sulaukęs laiško iš Kembridžo universiteto.
Vilioja ekskursijomis ir sėkmės istorijomis
„Jame dėkojama už universitete besimokančių mokinių pažangumą ir prašoma, kad jei dar turime tokių gabių mokinių, siųstume juos jiems“, – atviravo jis.
Mokyklos socialinė pedagogė Sigita Šimonienė paantrino, kad ir patys universitetai kviečiasi mokinius į ekskursijas, apmoka kelionės išlaidas, vilioja pasakodami sėkmingas studentų istorijas.
„Didėja procentas tų vaikų, kurie renkasi studijas užsienyje. To neskatiname, tačiau supažindiname juos su visa informacija, kuri mums atrodo svarbi, ir leidžiame jiems patiems nuspręsti, kokias studijas ir kur rinktis. Jaunam žmogui tai, kad mokslas yra nemokamas, kad jis spės dirbti, yra svarbu. Mums svarbu, kad baigę studijas lietuviai grįžtų į Lietuvą, tai turėtų būti mūsų šalies prioritetas“, – įsitikinusi ji.
Nori mokinį pažinti iki studijų
Šį reiškinį pastebi ir iš pareigų besitraukiantis Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis. Anot jo, mokinių viliojimas vyko, vyksta ir vyks.
„Dažnai sulaukiame prašymų įsileisti į mokyklas sėkmingai užsienio universitetuose studijuojančius mokinius, jie nori pasidalinti savo patirtimi, siūlosi atsakyti į mokiniams rūpimus klausimus. Jeigu tai yra prestižinių pasaulio universitetų atstovai, žinoma, kad leidžiame. Universitetų atstovai individualiai kalbasi su pažangiais mokiniais, iš anksto stengiasi su jais susipažinti, išspręsti jų problemas. Nesu girdėjęs, kad kas Lietuvoje, na gal tik menų specialybių atstovai, tai darytų. Mokiniams užsienio universitetai skiria individualų dėmesį. Aišku, durys atsidaro pažangiems studentams, kurie gali pasigirti gerais mokymosi rezultatais, yra olimpiadų prizininkai ar čempionai“, – pasakojo B. Burgis.
Jis tikina dažnai susilaukiantis klausimų, kodėl leidžia gabiems lietuviams išvykti, tačiau pripažino, kad tokie klausimai jį tiesiog dirgina.
Jei pasiūlytų, išvažiuotų pats
„Jeigu mane pakviestų dirbti į Harvardą, aš išvažiuočiau net nemirktelėjęs. O kas to nepadarytų? Ar mums gėda, kad mūsiškiai studijuoja prestižiniuose universitetuose? Ar jie tikrai yra mažesni patriotai negu mes? Tai kvailystė, visiška nesąmonė ir absurdas. Išvažiuoti silkėms galvas kapoti yra viena, o išvažiuoti į Harvardą yra visai kas kita Esame pasaulio žmonės, turime didžiuotis, jei mūsų piliečiai įstoja į geriausius universitetus, skelbti jų nuotraukas ir juos liaupsinti. Kodėl turime visas vietas atiduoti kinams ar vietnamiečiams, indams?“, – retoriškai klausė B. Burgis.
Tačiau jis patikino, kad tokių besisiūlančių universitetų nėra daug. Jo teigimu, geriausi pasaulio universitetai kiek prilaiko savo kartelę ir patys į gimnazijas nelenda, laukia, kol į juos kreipsis.
„Aukštos klasės universitetai, įskaitant ir Lietuvos, turėtų pakeisti savo nuostatą. Jeigu tau reikia kviesti mokinius, kažkas tavo universitete nėra gerai. Prie durų turėtų išsirikiuoti norinčių jame studijuoti eilė, o tada tu jau gali pradėti rinktis“, – įsitikinęs B. Burgis.
Anot jo, moksleiviai labiausiai nori sužinoti, ko universitetai išmoko, kur galima panaudoti įgytą išsilavinimą. Jiems taip pat įdomu susipažinti su universitetų studentais, išgirsti jų patirtį.
Laukia aktyvumo iš Lietuvos universitetų
„Turime stiprų nevisavertiškumo kompleksą, kuris susiformavo dar sovietiniais laikais. Ilgą laiko tarpą mes buvome įsitikinę, kad užsienis, nesvarbu, kur, yra geriau. Maža to, kažkodėl manoma, kad jeigu studijuoji ar gyveni užsienyje, esi geresnis už visus likusius Lietuvoje. Tai yra tam tikra tuštybės forma, kuri kyla iš menkos savivertės“, – pastebi Vilniaus licėjaus vadovas Saulius Jurkevičius.
Jis pasakojo, kad nors ir jaučia užsienio universitetų susidomėjimą jo vadovaujamo licėjaus moksleiviais, didesnį nerimą jam kelia pačių moksleivių požiūris į gyvenimą ir savo ateitį.
„Tenka išgirsti, kai galėjęs nemokamai studijuoti Lietuvoje, moksleivis vis tiek išvyksta į užsienį, tačiau nusivylęs mokymo kokybe ir praradęs daug pinigų grįžta atgal į Lietuvą. Didžiausia mūsų problema yra ta, kad mes nematome aiškiai išsakytos valstybės politikos šiuo klausimu. Užsienio universitetai nėra vienas kitam lygūs. Negalime kalbėti apibendrintomis frazėmis. Užsienio universitetai rodė tam tikrą aktyvumą ilgą laiką, mūsų universitetams to anksčiau trūko. Todėl dabar šis įdirbis jiems atsiperka“, – pasakojo S. Jurkevičius.
Tačiau jis džiaugiasi, kad situacija pamažu stabilizavosi ir jaunimo požiūris į aukštąjį mokslą Lietuvoje keičiasi.
„Kasmet iš mūsų mokyklą baigusių abiturientų į užsienį išvyksta apie 35 proc. mokinių. Nemanau, kad ši situacija keisis ateityje. Pastebiu, kad keičiasi jaunuolių požiūris, ateina tam tikras supratimas, kad ir Lietuvoje nėra blogai. Šiuo metu ypatingai išauga Lietuvos universitetų veiklos svarba. Tikiuosi, jie pasirinks tinkamą strategiją“, – sakė S. Jurkevičius.