Jau seniai kalbama, kad pratybos – viena brangiausių, tačiau mažiausiai naudingų mokyklinių prekių. Oficialios statistikos, kiek pratybų Lietuvoje išleista – nėra, tačiau patikrinus didžiausių Lietuvos knygynų tinklalapius matyti, kad 1-12 klasių moksleiviams siūloma daugiau nei 500 mokomųjų sąsiuvinių variantų.
Įdomiai atrodo ir tai, kad, pavyzdžiui, pirmokams skirtų vadovėlių pateikiama 51, o pratybų – net 97.
Nors Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) yra nurodžiusi, kad ši mokomoji priemonė – nėra privaloma, tik papildoma, ją galima rasti kone kiekvieno moksleivio kuprinėje. Pratybų sąsiuvinių svarbą dažnai pabrėžia ir mokytojai, ir moksleivių tėvai.
Paplitęs masinis nusirašinėjimas
Tačiau dažnam moksleiviui tai gali sukelti juoką. Vieša paslaptis, kad kone visų pratybų atsakymai yra internete. Užtenka paieškos laukelyje parašyti užklausą „nemokami pratybų atsakymai“ ir prieš akis išnyra mažiausiai 10 tinklalapių, kuriuose šią informaciją tikrai galima rasti.
Mokamų tinklalapių – dar daugiau. Už vieną pratybų puslapį paprastai tenka „pakloti“ 10-20 euro centų.
„Ir aš, ir visi mano bendraklasiai jau seniai žino apie tokius tinklalapius. Deja, apie tai netrukus suuodė ir mokytojai. Bet turbūt ne vienam būtų keista, jei 20 žmonių į atvirą klausimą pateikia vienodą atsakymą. Mokytojų reakcijos į tai – labai įvairios. Vieni iš karto perspėja, kad žino apie tokius tinklalapius ir neleidžia nusirašinėti, kiti išnaudoja tai ir dar pakomentuoja, kas ten – blogai, bet yra ir tokių, kurie tiesiog užmerkia akis. Tada labai paprasta – tau pasako užpildyti pratybų puslapius, tu atsiverti juos internete, nusirašai viską ir tiek“, – pasakojo vienas moksleivis.
Internete – ir atsakymai iš mokytojų knygų
Iš tiesų minėtų tinklalapių veikimo principas – labai paprastas. Juose moksleiviai dalijasi užpildytų pratybų uždavinių nuotraukomis. Vienur atsakymai įrašyti ranka, kitur – kompiuteriu.
Nors labiausiai vertinami – jau patikrinti mokytojų užduočių sąsiuviniai, matyti, kad pakankamai populiarūs (daug kartų spausta) ir ant tų, kuriuose vos užmetus akį pastebimos akivaizdžios klaidos.
Be to, aptariamuose tinklalapiuose galima rasti ne tik pratybų, bet ir mokytojų knygų atsakymus.
Moksleiviai šiais atsakymais dalijasi ir socialiniuose tinkluose. Štai vienos susikūrusios grupės šūkis – itin iškalbingas: „Nebūk kvailas, nusirašinėk“.
Dalis uždavinių pratybose – bukinantys
Paprašytas aptarti šią tendenciją gabius vaikus atrandančios Nacionalinės moksleivių akademijos direktorius, Kauno technologijos universiteto gimnazijos matematikos mokytojas ekspertas Leonas Narkevičius prasitarė dėl panašių priežasčių jau seniai savo moksleivių neprašantis įsigyti pratybų sąsiuvinių.
„Nesu pratybų labai plačiai nagrinėjęs, manau, tarp jų gali būti ir vertingų, tačiau dalis ten taikomų metodų man nesuprantami. Pavyzdžiui, pradinukai nuo pat mažų dienų pratinami ne rašyti žodžius, o tik raides. Arba yra pateikiami tušti kvadračiukai, į kuriuos prašoma įrašyti ir skaičius, ir veiksmą. Esu prieš tai. Tokie uždaviniai – bukinantys. Kodėl tokie pratybų sąsiuviniai leidžiami? Mano supratimu, jų sudarinėtojai – paprasčiausi pinigų užsikalinėtojai“, – savo nuomone dalijosi jis.
Nors L. Narkevičius sakė visuomet besistengiantis akcentuoti, kad pratybos ugdymo procese nėra būtinos, daugelis mokytojų skundžiasi šiuo atveju susiduriantys su tėvų teroru.
Verčiau moka pinigus, nei skiria dėmesio
„Kalbėjau su vienos pradinės mokyklos direktore, kuri sakė suprantanti, kad pratybos nėra visiškai gerai. Paklausiau jos, kodėl tuomet jų neatsisako, bet ši prasitarė, kad mokyti vaikus iš pratybų reikalauja tėvai.
Pastebėjau, kad tėvai pastaruoju metu į mokyklas atneša daug negatyvo, nes bando reikalauti, diktuoti, kaip mokymo procesas turėtų vykti. Tėvai dabar nori, kad jų vaikams viskas lengvai eitųsi. Dėl to jie yra pasiruošę mokėti pinigus, nors kartais visai neaišku, už ką konkrečiai, bet kad tik vaikams būtų lengviau. Tačiau, kaip berods Aristotelis yra sakęs Aleksandrui Makedoniečiui: „Nėra karališko būdo išmokti“. Išmokti galima tik sunkiai dirbant. Kai tėvai nori šį procesą palengvinti, jie įduoda vaikams pratybų sąsiuvinius, jie juos lengvai pildo, lengvai gauna teigiamus įvertinimu –tėveliai laimingi. Bet tai – savęs, vaiko apgaulė“, – atkreipė dėmesį L. Narkevičius.
Jis taip pat sakė susidūręs ir su atvejais, kai tėvai tiesiogiai nereikalauja vaikus mokyti iš pratybų, tačiau patys to nesuprasdami tokiam mokytojų sprendimui daro įtaką.
„Mokytojai galvoja, kad jei rašys blogesnius pažymius, tėvai bus nepatenkinti, sakys, kad jie – blogi. Didėjantys tėvų reikalavimai mokyklai tikrai yra problema“, – sakė jis.
Neskatina mąstyti
L. Narkevičius taip pat sakė pastebėjęs, kad kai vaikai pildo pratybas, daugelį atsakymų jie rašo tiesiog atsitiktinai – net neskaito užduoties.
„Man yra tekę skaityti psichologų minčių, kad net klaviatūra spausdindami mes taip neatsimename taisyklių ar faktų, kaip rašydami ranka. Atimti iš vaiko galimybę rašyti ranka – neteisinga. Manau, pavyzdžiui, pradinėse klasėse vaikui daug svarbiau mokytis sagą įsiūti, kad pirštai su smegenimis tiesioginę sąsają turėtų, nei pirštu po klaviatūrą vikriai maklinėti. Tai, mano požiūriu, nelavina“, – sakė L. Narkevičius.
Be to, pastebėjo jis, pratybų sąsiuviniai visiškai minimalizuoja mąstymą.
Ieško ne geriausio iš blogiausių, bet įdomių uždavinių
Neigiamai mokytojas atsiliepia ir apie pratybas vyresnio amžiaus moksleiviams. Pats jis prasitarė vietoje to, kad ieškotų įdomių pratybų, verčiau ieškantis įdomesnių uždavinių.
„Pastebėjau, kad ir vadovėlių lygis vis prastėja. Palyginus buvusius prie 20 metų ir dabartinius, pasidaro liūdna. Todėl man keista, kai kalbama, kad šiuolaikinė karta turi mažiau žinių. Mokinių įgūdžiai pasiekiami naudojant ugdymo priemones. Jei vadovėlyje – paprasti uždavinukai be gelmės, skirti tik susipažinimui, tai moksleiviai ir pasiekia tik tokį lygį – nuplaukia paviršiumi“, – aiškino jis.
L. Narkevičiaus teigimu, būtent todėl neretam moksleiviui iškyla sunkumų tuomet, kai pereinama iš vidurinės mokyklos į gimnaziją.
„Būna, paprašo, patikrink tą vaiką, kaip jis moka matematiką. Pažiūri ir supranti, kad mokykla vaiką apgaudinėjo dešimtukus rašydama, nes buvo nueita lengviausiu keliu“, – kaip kartais nutinka, prasitarė jis.
Pratybas vadina ruošinuku mokytojui
Kad didžioji dalis rinkoje esančių pratybų neatliepia moksleivių poreikių mano ir Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas. Tačiau jis įsitikinęs, kad tai, kad jos vis dar yra mokyklose – mokytojų, o ne tėvų įtaka.
„Didžiąją dalimi pratybos yra ruošinukas mokytojui. Neturiu tikslios statistikos, kiek pinigų tėvai išleidžia pratyboms, tačiau manau, kad tam tikra prasme jie tampa mokyklos ir verslo sistemos įkaitais. Kartais sudaromas įvaizdis, kad tik pratybos gali išspręsti problemas ir kad tai yra vienintelė ugdymo priemonė. Aš manau, kad tos mokyklos, kurios reikalauja vaikus ugdyti pasitelkiant pratybų sąsiuvinius, turi per mažai fantazijos“, – mano jis.
Pasak A. Murausko, pratybų sąsiuviniai ir vadovėliai toli gražu neturėtų būti laikomi pagrindinėmis ir vienintelėmis ugdymo priemonėmis, nes jie kuriami masėms, o kiekvienas vaikas yra individualus.
Kodėl vaikai nusirašinėja?
Ugdymo broką jis mato ir tame, kad tarp mokinių paplitęs nusirašinėjimas. Tiesa, šiuo atveju dėmesį jis atkreipė į netinkamą tėvų elgesį.
„Jei tėvai reikalauja iš vaiko pačių geriausių įvertinimų, tai vaikas ir pradeda mokytis dėl pažymių, o ne dėl žinių. Nusirašęs atsakymą jis pademonstruoja duomenis aukščiausiam įvertinimui, bet realiai tai neparodo jo gebėjimų. Todėl tėvams patarčiau klausti, ką naujo mokykloje vaikai sužinojo, kaip galvoja tai panaudoti gyvenime, o ne nuolat stebėti elektroninį dienyną ir reikalauti dešimtukų“, – patarė A. Murauskas.
Jis prasitarė, kad didelį įspūdį jam paliko filmas „Ateities laboratorijos“, kuriame buvo pasakojama apie kelias Vokietijos mokyklas. Kalbintos trečiaklasės vokietės net nesuprato, kodėl jos turėtų nusirašinėti – juk jei nesupras kažkokio dalyko, tačiau to iki galo neišsiaiškins, o tiesiog nusirašys, mokytojai manys, kad jos viską suprato ir toliau sunkins užduotis.
„Reikia suprasti ir paaiškinti vaikui, koks turėtų būti galutinis mokymosi proceso tikslas“, – mano jis.
Siūlė naujoves
DELFI primena, kad neseniai buvo svarstytos Darbo partijos inicijuotos pataisos dėl nemokamų pratybų sąsiuvinių moksleiviams. Tiesa, ŠMM joms siūlė nepritarti.
Šiuo metu Švietimo įstatymas numato, kad mokinys vadovėliais naudojasi nemokamai, o individualiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kitomis) aprūpina tėvai.
Diskusijų tuomet kilo ir vadovėlių. Tačiau pataisas, kurios įpareigotų vadovėlių rengimą prižiūrėti ŠMM pastarosios įstaigos taip pat nesužavėjo. Pasak ŠMM, neaišku, kaip turėtų būti kontroliuojamas vadovėlių rengimo procesas, o projektu keliamiems tikslams įgyvendinti užtenka ir dabartinės tvarkos, kai įvertinamas jau parengto vadovėlio tinkamumas mokykloms.