G.Steponavičius paaiškino, kodėl LSAS uždraudė platinti studentų pažymėjimus

Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) platinti Lietuvos studento pažymėjimus (LSP) uždraudęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tai aiškina padaręs dėl nevykdomų organizacijos įsipareigojimų ir bankroto grėsmės. Tuo metu LSAS prezidentas Vilius Morkūnas įsitikinęs, kad LSP keliami per dideli reikalavimai – esą juos supaprastinus, pažymėjimai studentams atpigtų.

Kaip trečiadienį pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), LSP platinimo teisės šiais metais suteiktos tik Lietuvos studentų sąjungai (LSS). Ši galimybė atimta iš iki šiol daugiau nei dešimt metų LSP platinusios kitos nacionalinės organizacijos LSAS.

Pasak G. Steponavičiaus, kaip ir kasmet ŠMM liepos pradžioje pasirašė sutartis su abiem nacionalinėmis studentų organizacijomis. Tačiau, sako jis, LSAS savo įsipareigojimų nevykdė.

„Žinodami, kad Vilniaus universiteto Studentų atstovybė su LSAS bylinėjasi dėl neatsiskaitymo, žinodami, kad LSAS sąskaitos yra areštuotos, žinodami, kad yra inicijuotos jau ir LSAS bankroto procedūros, norėjome sudaryti lygias galimybes LSAS pamėginti parodyti, kad jie gali su šia nelengva situacija susitvarkyti. Mes gavome jų garbės žodį, kad jie sugebės susitarti su gamintojais dėl pažymėjimų gamybos, tačiau esame gavę gamintojų paaiškinimus, kad iki šio momento finansinių garantijų LSAS neturi“, – DELFI sakė G. Steponavičius.

Todėl, teigia jis, teko imtis natūralaus veiksmo – sustabdyti sutartį dėl LSP gaminimo ir platinimo su LSAS ir šias funkcijas perduoti LSS. „Suprantame, kad tolesnis delsimas tiesiogiai būtų atsiliepęs studentams su visais iš to išplaukiančiais nepatogumais. Tai griežtas, bet, mūsų supratimu, būtinas veiksmas“, – tvirtina G. Steponavičius.

Ministras neprognozavo, ar ilgai LSP išdavinės tik LSS. Tai esą priklausys nuo LSAS finansinės situacijos ir kitų aplinkybių.

V.Morkūnas: LSP galėtų būti pigesnis

Tuo metu LSAS prezidentas V. Morkūnas teisinasi ir pateikia savo versiją. Jis patvirtina, kad organizacijai nepavyko susitarti su LSP gamintoju dėl naujų pažymėjimų gamybos, tačiau tvirtina turintis alternatyvą – panaudoti pernai gamintus LSP, kurie realiai techniškai nesiskiria nuo šįmet gaminamų.

Anot jo, nors LSAS turi dar praėjusiais metais pagamintus LSP padelius, ŠMM ir LSS esą nesutinka, kad jie būtų išleisti į apyvartą.

Pasak V. Morkūno, Lietuvoje LSP gamina monopolinė įmonė. Tai esą brangina LSP ir iškelia papildomas sąlygas pažymėjimus platinančioms organizacijoms. „Lietuvoje reikalavimai LSP iškelti tokie, kokių iš esmės šalyje nereikia – jų niekur pagal reikalavimus netikrina, šalyje nėra nė vieno LSP saugumą galinčio patikrinti aparato. Dėl keliamų reikalavimų ir ministro įsakymo, kuriuo reikalavimai apibrėžiami, kyla LSP kainos. O mes siekiame, kad LSP būtų kuo pigesnis pačiam studentui ir atspindėtų jo statusą taip leisdamas naudotis visomis galimybėmis“, – tvirtino V. Morkūnas.

V. Morkūno manymu, LSP kaina keliama dirbtinai. Esą supaprastinus reikalavimus LSP, jų savikaina nuo 15 Lt sumažėtų iki 7-8 Lt.

Šiuo metu naujo LSP išdavimas kainuoja 20-60 Lt priklausomai nuo studijų trukmės (po 10 Lt už kiekvienus studijų metus) ir išdavimo partnerio mokesčio. Aukštesnių kursų studentams rekomenduojama ne prasitęsti senojo pavyzdžio LSP už 11 Lt, o pasikeisti jį į naują ir sumokėti litu pigiau – 10 Lt.