Pasak R. Žakaitienės, pagrindinis reformos žvilgsnis nukreiptas į kokybinę aukštojo mokslo pusę.
Ministrė aiškino, kad kitąmet vien mokslui ir studijoms bus skirta 287 milijonai litų. Tokios sumos, pasak R. Žakaitienės, dar niekada nebuvo ir tai esanti reformos esmė. Šias lėšas sudaro valstybės ir Europos Sąjungos lėšos. Ministrė aiškino, kad tik nuo aukštųjų mokyklų priklausys, kaip bus įsisavintos lėšos ir kaip jos lems aukštojo mokslo kokybę.
R. Žakaitienė teigė, kad reforma nebus įvykdyta per metus, tačiau svarbiausia, kad keisis aukštųjų mokyklų valdymas, bus investuojama į laboratorijas, mokymo bazę, dėstytojams keliami atlyginimai, patikslinama stipendijų sistema. „Pokyčių dvasia turi pasijausti“, - ministrei antrino ŠMM sekretorius Giedrius Viliūnas.
Didesnio mokesčio kol kas nebus
Kalbos apie didesnių įmokų už studijas įvedimą nusikels dar mažiausiai metams. Realiausia, kad didesnis mokestis už studijas bus įvestas nuo 2009 m. – tai, pasak R. Žakaitienės, priklausys nuo politikų valios. Žakaitienė atkreipė dėmesį, kad reformą lemia ne įmokos už mokslą.
R. Žakaitienė aiškino, kad kitąmet bus atliktas tyrimas, kokio dydžio įmokos už studijas turėtų būti. Įmokų didinimas turės būti susietas su paskolų fondo sukūrimu bei lengvatinėmis grąžinimo sąlygomis. Ministrė dar kartą patikino, kad didesnių įmokų nebus be paskolų ėmimo lengvatinėmis sąlygomis sistemos.
Valdininkai iki šiol diskutuoja, ar paskolas turėtų teikti komerciniai bankai, ar valstybinis paskolų fondas. Kuriant paskolų fondą, valstybės išlaidos jam kasmet išaugtų po 0,5 milijardo litų.
Švietimo ir mokslo ministrė įsitikinusi, kad ateityje studentų skaičius turėtų sumažėti natūraliai – kasmet vis mažiau mokinių baigia mokyklas. Geresnę aukštojo mokslo kokybę, pasak jos, turi lemti ir aukštosios mokyklos. „Kol į universitetus gali įstoti neišlaikę valstybinių egzaminų, o laikę mokyklinius, kol aukštosios mokyklos priims studentus su mokykliniais egzaminais, situacija nesikeis“, - kalbėjo ministrė. Pasak jos, aukštosios mokyklos turi priimti motyvuotus ir pajėgius studijuoti asmenis. Protinga įmoka ir įsipareigojimas paėmus paskolą studentus esą turėtų skatinti rinktis tas studijas, kurių jie nori.
Ji prognozavo, kad pokyčiai aukštojo mokslo sistemoje turėtų pasijusti po 2-3 metų.
Keisis valdymas ir stipendijų sistema
Įstatymo projektas numato, kad aukštosios mokyklos strateginio valdymo organu taps aukštosios mokyklos taryba. Ji viešo konkurso būdu rinks, skirs ir atšauks rektorių, vertins, kaip naudojamas turtas ir lėšos. Taryba taip pat numatys aukštosios mokyklos viziją, misiją, tvirtins strateginį planą. Tarybą sudarys 9-12 nariai, į ją pateks studentai, dėstytojai, mokslo ir administracijos darbuotojai, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovai, fiziniai asmenys.
Šalia išliks ir Senatas, dabar esantis aukščiausia universiteto valdžia. Jis taps aukštosios mokyklos akademinių reikalų valdymo organu.
Vidinę aukštosios mokyklos kokybės vertinimo sistemą turės nusistatyti pati aukštoji mokykla. Išorinė aukštųjų mokyklų vertinimo kontrolė priskiriama Studijų kokybės vertinimo centrui.
Numatoma, kad studentai galės imti paskolas studijų įmokai sumokėti ir gyvenimo išlaidoms padengti. Pradėti grąžinti paskolas ir mokėti palūkanas studentai turės ne vėliau kaip praėjus dvejiem metams nuo studijų baigimo. 30 proc. geriausiai besimokančių kiekvienos programos studentų už mokslą nemokės. Studentai galės gauti socialines arba skatinamąsias stipendijas. Pirmosios bus mokamos iš valstybės biudžeto, prie skatinamųjų stipendijų mokėjimo prisidės ir universitetai.
Grigiškės jau pasiektos
„Visuomenei pateiktas įstatymo projektas yra kur kas geresnis negu būgštavome, bet ne toks, kokio norėtume tikėtis“, -DELFI aiškino Demokratinės politikos instituto vadovas Mantas Adomėnas. Pasak jo, projektas sudaro prielaidas ir galimybes aukštojo mokslo sistemos kaitai, tačiau nesukuria tam vidinių paskatų.
M. Adomėnas sakė, kad kai kuriose projekto vietose, galbūt politiniais sumetimais, likę atvirų, neišspręstų problemų, kai kurios sritys įstatymuose apeitos. Nors, pasak jo, valdymo reformoje ir mokslo finansavime yra sukurta prielaidų sistemai keistis, tačiau apie studijų finansavimą nutylima – tai reiškia, kad variklio, kuris vertų keistis iš vidaus, įstatymas nepateikia.
„Tai – sveikintinas žingsnis. Jeigu aukštojo mokslo reformos kelią vertintume kaip kelionę iš Vilniaus į Kauną, tai, galima sakyti, kad jau pasiektos Grigiškės. Tai pirmas žingsnis, bet reikės dar labai daug nueiti“, - kalbėjo M. Adomėnas, dalyvavęs formuluojant reformos viziją ir rengiant partijų susitarimą.
Tačiau jis nebuvo optimistiškas vertindamas skiriamą finansavimą – infliacijos fone skiriami pinigai neatrodo pakankami. M. Adomėnas teigė, kad įstatymo projektas - pirmas pakrutėjimas reikiama linkme, bet jis tik prielaida, o ne užtikrinimas, kad reforma tikrai įvyks.
R.Šimašius: neįvardijama reali studijų kaina
„Įstatymo projektas iš principo eina pozityvia linkme, aiškiau reglamentuoja įvairius dalykus bei neužkerta kelio sistemingai ir gerai reformai, kita vertus, nenumato aiškių principų, kaip bus daroma reforma“, - DELFI sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijus Šimašius.
„Mano nuomone, reformos sekmė turėtų būti kokybės gerinimas per konkurenciją, o konkurencija turėtų būti per studentų įgalinimą. Visa valstybės parama turi eiti studentui, aukštoji mokykla turi priklausyti nuo studento pasirinkimo. Visi gerai besimokantys studentai turi būti iš dalies remiami, ypač turi būti remiami geriausiai besimokantys arba socialiai pažeidžiami studentai“, - įsitikinęs R. Šimašius.
Pasak jo, dabar jau yra koncepcija, kaip turi atrodyti reforma, tačiau projekte jis nemato ryškios krypties – daug dalykų palikta Vyriausybės apsisprendimui ateityje. Tačiau, kita vertus, taip nesudeginti tiltai priimti racionalius sprendimus ateityje.
LLRI vadovas teigė, kad aukštosios mokyklos ir toliau neturi rimtos autonomijos – iš esmės lieka biudžetinės įstaigos, tad lieka reguliavimai, nėra pakankamai laisvės disponuoti resursais.
„Finansavimo sistema sukuria kiek iškreiptas paskatas – numatyta, kad valstybės finansuoja geriausius studentus. Jie aukštosioms mokyklos atneš mažiau lėšų negu tie, kurie už studijas mokės visą kainą. Reiškia, išlieka dabartinė aukštojo mokslo sistemos bėda – mokyklos skatinamos orientuotis ne į gabiausius studentus, o į masinį mokslą ir į kiekybę“, - perspėjo pašnekovas.
Todėl, jo nuomone, reikėjo leisti aukštosioms mokykloms visais atvejais nusistatyti studijų kainą, kad studentas turėtų prievolę ir galimybę primokėti, jeigu valstybės parama nepadengia visos studijų kainos.
Nepaisant to, kad partijų susitarime kalbama apie nuo 2010 m. įvedamą studento krepšelį privačioms aukštosioms mokykloms, tačiau šiuo klausimu nenustatyti jokie terminai. Tai, pasak R. Šimašiaus, nepateisinama – nevalstybinių mokyklų studentai neturi būti diskriminuojami valstybinių aukštųjų mokyklų atžvilgiu.
„Problema, kad ir toliau nedrįstame įvardinti realios studijų kainos. Neįvardijus šios problemos, bus apsimetinėjama, kad vyksta studijos“, - įsitikinęs R. Šimašius. Pasak jo, blogai ne tai, kad didesnės įmokos neįvedamos, o tai, kad aukštosios mokyklos verčiamos teikti studijas už mažesnę kainą negu įmanoma kokybiškai tai padaryti.
V.Daujotis: įstatymas tik blogina situaciją
„Šis įstatymas nieko neprideda ir tik blogina situaciją“, - kategoriškas buvo Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos mokslo tarybos narys Vytautas Daujotis.
Jis aiškino, kad pagal projektą numatomos nemokamos ir mokamos studijos. Tai, pasak V. Daujočio, reiškia, kad aukštoji mokykla galės priimti tiek studentų, kiek nori net neturėdama tam galimybių. „Jau dabar studentų skaičius išpūstas, nėra tiek personalo, tiek vietų skaičiaus, kad būtų priimta daugiau studentų, o jie vis vien priimami, ypač į vakarines ir neakivaizdines studijas, kur studentai verčiami mokėti visą kainą. Tai dabar norima padaryti ir dieninėse studijose“, - piktinosi V. Daujotis.
Siūlomą universitetų valdymo reformą jis vadina absurdu – esą aukštojoje mokykloje bus dvi aukščiausios institucijos – Taryba ir Senatas. Nors, pasak jo, skelbiama, kad jos turės skirtingas funkcijas, jų veikla esą vis tiek susikerta, o viršiausios institucijos nėra.
Profesorius sakė, kad tarp veiklių institucijų neišvengiamas konfliktas ir paralyžius, tad darbas nevyks. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad ir toliau dekanai, katedrų vedėjai bus renkami pavaldinių.