Prašymų į profesines mokyklas pateikimas nemokamas. „Registruotis mokytis arba paduoti prašymus bus galima neišeinant iš namų per LAMA BPO sistemą, kuri taikoma ir aukštajam mokslui“, – teigė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Saulius Zybartas.
Priėmimo į profesines mokyklas tvarka keičiasi iš esmės. Nustatyta ne tik kokius pradinius duomenis reikia turėti pasirinktai specialybei, bet ir, pavyzdžiui, kam suteikiama pirmumo teisė. Tam gali būti tikrinami stojančiųjų specifiniai tinkamumo profesijai gebėjimai. Taip pat peržiūrėti ir supaprastinti kriterijai asmenims, turintiems didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių. Stojant į profesines mokyklas, per pirminį priėmimo etapą bus galima pateikti iki 5 pageidavimų, o per papildomą priėmimą į likusias laisvas vietas – iki 3.
Pasak S. Zybarto, visi pageidavimai bus lygiaverčiai. Jei asmuo pateks į visas pageidautas vietas, rinksis, kas jam svarbiau, aktualiau, įdomiau. Tie, kuriems kils sunkumų užpildyti prašymus, galės kreiptis į profesines mokyklas ir sulauks pagalbos.
Numatyti ir priėmimo terminai. Pirmasis priėmimo etapas vyks nuo birželio 1 iki rugpjūčio 18 dienos. Iki rugpjūčio 24 dienos bus paskelbti siūlymai. Nuo rugpjūčio 25 iki 30 dienos – sudaromos sutartys. Paskutinę vasaros dieną turėtų būti paskelbtos likusios laisvos vietos. Nuo rugpjūčio 31 iki rugsėjo 6 dienos per elektroninę sistemą bus galima teikti prašymus į likusias laisvas vietas.
Rugsėjo 11 dieną planuojama paskelbti galutinę informaciją, o iki 15 dienos turėtų būti pasirašomos sutartys.
Išaugs konkurencija
Manoma, kad pasikeitus priėmimo tvarkai gali išaugti stojančiųjų į kai kurias specialybes konkurencija. ŠMM skelbia, kad šiemet planuojant priėmimą į profesines mokyklas labiau atsižvelgiama į pasiūlos ir paklausos santykį, darbo jėgos poreikį. Dėl to 10 procentų nuo pirminio plano mažės priėmimas į grožio sektoriaus specialybes, 6-iais procentais daugiau studentų bus priimama į apdirbamąją pramonę, statybą.
„Vienas profesiniam mokymui keliamų tikslų yra lankstumo ir atitikties darbo rinkai klausimas. Būtinai turime atsižvelgti į stojančiųjų pageidavimus įgyti tam tikrą specialybę, bet privalome žiūrėti, kiek valstybei kokių specialistų reikia“, – sako S. Zybartas. Šiemet ypač padidintas priėmimas į sektorinius mokymo centrus. Į juos numatyta priimti iki 1500 mokinių. Taip pat sumažintas visų profesinių mokymo programų dubliavimas tame pačiame mieste ar regione.
Pasak S. Zybarto, profesinėms mokykloms naujosios priėmimo tvarkos projektas ir konkretūs priėmimo skaičiai buvo išsiųsti dar gegužės pradžioje. „Mokyklos dėl to nepraloš. Įdirbis, kurį mokyklos turi, niekur nedings. Įvesti atrankos kriterijai, o pati sistema tapo gerokai prieinamesnė ir paprastesnė“, – įsitikinęs S. Zybartas.
Pasigenda informacijos
Vis dėlto Panevėžio profesinių mokyklų atstovai sako nieko konkretaus apie naująją tvarką dar nežinantys. Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Nijolė Grybauskienė teigia, kad jokio dokumento, kaip bus organizuojamas mokinių priėmimas, neturima. Mokyklos tėra informuotos, kad priėmimas vyks centralizuotai nuo birželio 1 dienos.
„Paskelbtas tik priėmimo į bendrojo ugdymo ir profesines mokyklas kriterijų sąrašas“, – sako pavaduotoja. Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykla šiemet planuoja priimti 360 mokinių. Šiemet stojantieji galės rinktis ir keletą modulinių programų, parengtų valstybiniu lygiu. „Kol kas mokėmės pagal programas, kurias rengdavo mokykla, tvirtindavo ministerija. Nors bendros kompetencijos buvo vieningos, bet programos galėdavo skirtis. Pavyzdžiui, Panevėžio ir Klaipėdos mokyklos tų pačių specialybių galėjo mokyti pagal skirtingas programas“, – aiškino N. Grybauskienė. Apie naująją priėmimo tvarką mažai informacijos sako turintis ir Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sadula.
Jo vadovaujama mokykla šiemet į pirminį profesinį mokymą planuoja priimti 450 mokinių. ŠMM užmojai 10 procentų sumažinti besimokančiųjų grožio sektoriaus specialybių direktoriui atrodo keistoki. Jis nemano, kad dėl to sumažės poreikis rinktis šias specialybes. Jo teigimu, kad ir kokia būtų ekonominė situacija, grožio sektoriaus specialybės visą laiką išlieka populiarios.
„Turime 27 metų patirtį nepriklausomoje Lietuvoje. Grožio specialybės visada paklausios. Šeima daugiausia pinigų išleidžia maistui ir grožiui. Jei paklausos nebūtų, jaunimas nesirinktų profesijos. O ką jaunam žmogui, ypač moteriai, merginai galima dar pasiūlyti be maisto, viešbučio ir grožio sričių? Nesubrendo dar mūsų jaunimas pasirinkti technologijų. 16–20 metų jaunas žmogus pats renkasi amatą, o ne mokykla, ne valdžia“ – mano B. Sadula.
Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad šiemet šalyje į profesines mokyklas ketinama priimti 20,2 tūkst. pirmakursių, tai yra maždaug tiek pat, kaip ir pernai. Daugiau kaip 70 šalies profesinio mokymo įstaigų siūlo apie 300 įvairių profesinio mokymo programų.