„Pirmas įtarimas kilo, kad kažkas su mūsų sistema gali būti ne visai teisinga, kai, pasižiūrėjus į Vakarų pasaulio analizes, matome, kad išimtinai geriausias švietimo sistemas turinčios šalys turi šešerių, o ne ketverių metų pradinį ugdymą. O ketverių metų pradinį ugdymą turi daugiausiai Vidurio Azijos šalys, kai kur Arabijos kraštuose, kelios Europos šalys“, – LNK laidoje „Vidurdienio žinios“ kalbėjo M. Katinas.
Pasak jo, šitie duomenys kėlė abejonių, kad mūsų modelis turi rimtų trūkumų.
„Turbūt pagrindinė priežastis, kad vaikai, gebėdami ugdyti save su vienu mokytoju šešerius metus, turi geresnius rezultatus, negu bandant nuo penktos klasės išeiti į dalykinę sistemą. Vieno mokytojo modelis leidžia vaikams geriau įsisavinti turinį, stiprinti psichologines savybes, negu vienuolikmečiui ateiti iškart ateiti į didelę mokyklą ir išgyventi“, – sakė M. Katinas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Estija į šešerių metų pradinį ugdymą perėjo 1993 metais, Latvija – prieš penkerius – šešerius metus.
„Tai rodo, kad visas mūsų regionas realiai yra pasirinkęs šešerių metų modelį. Ir aš pats, turėdamas penktokę dukrą, tiesiog fiziškai matau to modelio tam tikrus trūkumus. Kai yra per jauno amžiaus vaikai, jiems tai yra didelis slenkstis, ir tada vaikas yra susitelkęs ne tiek į ugdymo turinį, kiek į sugebėjimą perprasti sistemą, prisitaikyti. Tai apsunkina kai kurių vaikų gebėjimą įsigilinti“, – kalbėjo M. Katinas.
Pradėtų nuo mokyklų, pasiryžusių išbandyti
Verslininkas sutinka, kad švietime reikia labai atidžiai ir jautriai daryti pokyčius.
„Dėl to ir mūsų siūlymas yra daryti ne nacionaliniu mastu, o pilotinius pabandymu, paieškoti mokyklų savanorių, kurios galbūt sutiktų. Mūsų pirminiai pokalbiai su švietimo skyriais, ekspertais švietime, rodo, kad galbūt yra miestuose mokyklų, kurios mielai išbandytų šitą modelį“, – sakė M. Katinas.
Vyro vertinimu, jis nėra toks sudėtingas, kaip mums atrodo.
„Tiesiog, jeigu pradinė mokykla turi klasę, nuostabią mokytoją, ji tiesiog dar dvejus metus dėsto šiek tiek plečiant ugdymo turinį. Tokiu būdu mokytojas ir ugdymo turinys šiek tiek adaptuojasi, bet tai nėra toks pokytis, kuris būtų neįmanomas pilotavimo būdu“, – sakė M. Katinas.
Dažniausiai paplitęs modelis
Pasak verslininko, Vakarų pasaulyje labiausiai paplitęs modelis „6 plius 3 plius 3“.
„Šešeri metai – pradinis ugdymas, treji metai – pagrindinis ir dar treji – vidurinis. Kas dar labai svarbu pabrėžti, kad tokiu būdu mes sprendžiame bent penkias problemas vienu metu: mokytojų dalykininkų yra didžiulis trūkumas šalyje. Sumažindami jų poreikį, mes sugebame atlaisvinti vieną pagrindinių problemų.
Antras dalykas, kad pradinis ugdymas dažniausiai yra šalia vaikų ir kaimuose, ir mažuose miesteliuose. Leisdami jiems ilgiau ugdytis šalia namų, mes sumažiname poreikį juos vežioti, sumažiname jiems stresą“, – kalbėjo M. Katinas.
Verslininko nuomone, Lietuvos mokymosi sistema apskritai turi keistų alogizmų.
„Žmogus, baigęs progimnaziją, dar negali stoti į profesinę mokyklą, jis turi eiti į gimnaziją, ir dešimtoje klasėje apsispręsti iš jos išeiti, ir tapti profesinės mokyklos dalyviu. Kas, akivaizdu, yra nesąmonė, nes, jei žiūrėtume į 6+3+3 modelį, tai būtent baigęs devynias klases vaikas apsisprendžia, ar jis nori gimnazistu tapti, ar jis nori tęsti profesinį mokymą“, – sakė M. Katinas.
