„Nepagrįstai susiformavusi tam tikra mada, kuri turbūt siejama su nevisavertiškumo kompleksu, kad būtent studijos užsienyje yra labai gerai – jei išvažiuoju, esu kietesnis, neva gudresnis arba labiau save įprasminu, kas iš esmės yra neteisinga turbūt“, - Vilniuje surengtoje diskusijoje apie studijas Lietuvoje ir užsienyje teigė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Kasmet studijas užsienyje renkasi apie 30 proc. licėjaus absolventų. Bendraudamas su jais S. Jurkevičius pasakojo susiformavęs nuomonę, kad studijos užsienyje nei blogai, nei gerai - labai svarbu, ką studijuoti renkiesi užsienyje, su kokiomis vertybinėmis nuostatomis ir apskritai su kokiu požiūriu į gyvenimą važiuoji į užsienio aukštąją mokyklą.
S.Jurkevičiui tekę matyti studentų, neįtikėtinai susižavėjusių, pavyzdžiui, sociologijos studijomis Vilniaus universitete. Jo manymu, Lietuvoje yra fakultetų ir studijų krypčių, kurios lygiavertės ar daug kartų geresnės už vidutinių Anglijos universitetų.
„Mano supratimu, dabar pagrindinė problema, kad jaunimas nelabai suvokia, kas yra Lietuva ir ką galima Lietuvoje gauti. O apie užsienį jie įsivaizduoja, kad ten nuvažiavus iškart bus kokybė. Tai irgi nėra tikra tiesa“, - sakė licėjaus direktorius.
S.Jurkevičius mano, kad bent jau bakalauro studijose Lietuvoje gali save puikiai įprasminti – čia jos universalesnės. Štai, pasak jo, Kembridže matematiką studijuojantis jaunuolis be matematikos nieko daugiau nesimoko, o Lietuvoje studijuotų ir logiką, ir filosofiją.
„Kažkaip graudu matant tokius vienpusiškus žmones, kurie baigs, sakysime, Kembridžo universitetą. Galiausiai rezultatas - nebus perskaityta nė viena knyga normaliai, nebus normaliai specializuotasi, nebus gal net normaliai suvokiamas pasaulis“, - kalbėjo licėjaus direktorius.
Nestinga tik mokančių rusiškai ir lenkiškai
Daugiausia su stambiais investuotojais Lietuvoje dirbantis M. Paškevičius ypač akcentuoja skandinavų – švedų, norvegų, danų – kalbų būtinybę. Taip pat didelis poreikis žmonių, kalbančių kitomis Vakarų Europos kalbomis – italų, ispanų, portugalų. Problemų nekyla tik ieškant žmonių, mokančių lenkiškai ir rusiškai.
„Skandinavų ir Vakarų Europos kalbų poreikis auga ir kuo toliau, tuo sunkiau - ypač su skandinavų. Manome, kad, neskaitant anglų, antra užsienio kalba šiandien rinkoje ką tik baigusiems studijas ir patirties neturintiems naujiems žaidėjams yra labai didelis privalumas. Jeigu jie moka antrą užsienio kalbą, tai labai stiprus postūmis į priekį“, - kalbėjo M. Paškevičius. Dėl tokių specialistų įmonės jau konkuruoja, jų atlyginimai didesni už Lietuvos vidurkį.
Kartu jis pastebi, kad tiesiogiai užsienio universiteto baigimas neduoda jokio privalumo – atrankose visiems taikomi vienodi kriterijai. „Geras studentas Lietuvoje yra lygiai taip pat kaip geras studentas užsienyje“, - teigė „Strategic Staffing Solutions“ projektų vadovas.
Virgi, pasak jo, žmonės, nors kiek studijavę užsienyje, priartėja prie globalios aplinkos, geriau adaptuojasi rinkoje, yra patrauklesni ir gali lengviau save parduoti. Užsienyje studijavę žmonės pažįsta daugiau pasaulio, lengviau gali dirbti multikultūrinėje aplinkoje - globalios organizacijos tai įvertina.
Nori užsienin, bet nežino, kodėl
M.Gardauskaitė pasakojo, kad dalis nori, pavyzdžiui, matematiką studijuoti užsienyje dėl to, kad ten nereikės mokytis filosofijos. „Mano asmenine nuomone, per mažai įsigilinta, per mažai ieškoma argumentų, o vadovaujamasi bendra tendencija“, - sakė LMS prezidentė.
Tačiau ji pastebėjo, kad dalis moksleivių motyvuoti – užsienį renkasi dėl nemokamų studijų, patogesnių paskolų sąlygų. Pasak M. Gardauskaitės, daugiausia nori išvažiuoti olimpiadininkai – didžiausias Lietuvos protinis užtaisas.