Statistikos departamentas skelbia, kad šių metų pirmąjį pusmetį iš Lietuvos emigravo 23 tūkst. gyventojų – 6,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. 28 proc. visų deklaravusių išvykimą asmenų sudarė 19-26 metų amžiaus, 24 proc. – 27-34 metų amžiaus.
Informacijos, kiek tiksliai iš jų turi profesinį, aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą, Statistikos departamentas nerenka, tačiau jau nebe puse lūpų, o vis garsiau kalbama, kad yra specialybių, kuriose studentai iš karto ruošiami emigracijai.
Situaciją dėl medikų vadina katastrofiška
Vieni tokių – medikai. Dar prieš kelerius metus DELFI Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas yra sakęs, kad net 75 proc. rezidentų mano, kad baigę studijas bandys išvykti dirbti į užsienį. Šiandien, jo teigimu, tarp rezidentų skaičiai mažesni, tačiau išvyksta daugiau jau studijas baigusių gydytojų ir slaugytojų.
„Po bandymų skaičiuoti, kas kiek uždirba, kiek etatų turi, asmeniškai pažįstu, ne vienas medikas susirado darbą užsienyje. Todėl išvykstančių mastas likęs nemažas, kalbą išmokti jaunam žmogui gi ne taip ir sudėtinga. Dabar katastrofiškai trūksta siaurų specialybių medikų (neurologų, okulistų, kardiologų, traumatologų, LOR gydytojų) ir ypač periferijoje, tokiuose miestuose kaip Biržai, Pasvalys, Pakruojis, Šilutė ar Šilalė. Tas pats ir kalbant apie slaugytojus – mes juos puikiai paruošiame, bet jie išvažiuoja“, – aiškino jis.
Pasak A. Matulo, medikai masiškai vyksta į Norvegiją, Švediją, Vokietiją, Angliją ar net Belgiją.
„Ne taip seniai lankiausi vienoje Belgijos ligoninėje, kuri yra netoli Briuselio. Įstaigos vadovas man sakė, kad pas juos dirba 24 specialistai (medikai ir slaugytojai) iš Lietuvos. Vienoje ligoninėje“, – stebėjosi pašnekovas.
Situaciją, anot A. Matulo, gerokai pagerino rezidentams imtas mokėti ne tik atlyginimas, bet ir stipendija, užtikrintos socialinės garantijos. Todėl jis mano, kad reikėtų skirti medikams premijas už darbą regionuose, o išleidus dirbti į užsienį prašyti, kad Lietuvai už tai būtų atlyginta.
Emigruoja ir darbininkai
Savęs su Lietuva nebesieja ir daugiau kaip 70 proc. Lietuvos profesinėse mokyklose besimokančių specialistų, parodė Lietuvos darbdavių konfederacijos atliktas tyrimas, kuriame apklausta apie 800 moksleivių, besimokančių profesinėse mokyklose. Iš viso jų Lietuvoje – maždaug 19 tūkstančių.
DELFI Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis sakė, kad Nr.1 specialybė, kurią besimokantys emigruoja – suvirimas
„Tai specialistai, kurie Lietuvoje praktiškai neužsibūna, nors atlyginimai ir čia jiems siūlomi pakankamai nemaži. Taip pat masiškai išvyksta statybininkai, apdailininkai. Tai tų specialybių atstovai, kurių poreikis yra didesnis“, – aiškino jis.
Atlygis – 4 kartus didesnis
Paklaustas, kodėl jie emigruoja, V. Levickis tikino, kad atsakymas į šį klausimą – paprastas. Tris ar keturis kartus didesnis užmokestis.
„Natūralu, kad jaunas žmogus, kol nėra prisirišęs prie šeimos, gyvenamosios vietos, labai lengvai ryžtasi emigruoti ten, kur jaučiasi geriau vertinamas“, – aiškino darbdavių atstovas.
Kalbėdamas apie aukštųjų mokyklų absolventus jis pabrėžė, kad vis dažniau emigranto kelią renkasi ir chemijos, biofarmacijos, IT specialistai.
„Tiesa, dėl IT. Sakyčiau, didelis poreikis yra aukštos kvalifikacijos IT specialistų, o tų vidutiniokų, nors dažnai visuomenėje girdime, kad labai reikia ir jų. Matau, kad dalis profesinių mokyklų absolventų taip ir neįsidarbina. Vadinasi, tai kiek mitologizuota. Nėra tai, kad baigsi IT srities studijas ir 100 proc. turėsi darbą“, – pastebėjo jis.
Išvyksta ir tie, iš kurių nesitikėtume
Tuo metu Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorės pavaduotoja Laura Stračinskienė atkreipė dėmesį, kad įsidarbinti svetur pakankamai paprasta ne tik IT sferos specialistams, bet ir, pavyzdžiui, teisininkams.
„Išsilavinimas, kurį įgyja aukštosios mokyklos absolventas Lietuvoje, tikėtina, paklausus ir užsienio rinkoms. Ypač, jei kalbama apie universalias profesijas. Tarkime, IT sritis. Ir bazinės, ir specialiosios žinios gali būti pritaikytos.
Nors, pavyzdžiui, ir teisė, nors galėtų atrodyti, kad tai tik Lietuvai skirti specialistai, yra aukštųjų mokyklų, kurios bendradarbiauja su Prancūzijoje esančiomis. Teisinė sistema ten pakankamai artima, tad specialistai gali pakankamai lengvai įsidarbinti“, – aiškino specialistė.
Nėra tų, kurie nesugebėtų įsidarbinti kitur
Tačiau ji sakė nepastebėjusi, kad kitoms rinkoms tam tikrose aukštosiose mokyklose emigracijai studentai būtų ruošiami tikslingai.
„Tiek studijos, tiek mokslas turi būti aktualūs plačiąja prasme – ir visuomenei, ir ūkio raidai, ir pan. Gyvename atviroje sistemoje, yra ir užsienio kapitalo, kai vyksta bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis ir panašiai. Tuo labiau, kad studijų programose įgyvendinami įvairūs europiniai standartai. Dėl to absolventams ir yra daugiau galimybių judėti“, – vardijo ji.
Dėl to, anot L. Stračinskienės, realiai nėra tokios profesijos, kurios atstovas negalėtų įsidarbinti kitoje valstybėje.
Papasakojo, kaip vilioja regionai
Tam pritarė ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. Jo teigimu, emigruos žmogus ar ne, priklauso ne nuo jo įgytos profesijos, o nuo asmenybės.
„Nemanau, kad tai kaip nors susiję su specialybe. Gal priklauso nuo paties žmogaus. Lietuvoje mes iš viso mėgstame daug spekuliuoti. Tarkime, regionuose medikų trūksta ne dėl emigracijos, o todėl, kad jie nepasiūlo nieko padoraus. Žinau, kad yra vietų, Mažeikiai ar Naujoji Akmenė, kurios tvarkosi kuo puikiausiai ir reikiamus specialistus pritraukia pasiūlydamos gyvenamąsias vietas ir papildomas socialines garantijas. Tačiau taip elgiamasi visoje Europoje – jei moki mažesnę algą, turi pasiūlyti privalumų“, – mano studentų atstovas.
Anot jo, lygiai taip pat su emigracijos problemomis susiduria ir kitos palyginti mažesnės šalys. Pavyzdžiui, ir Čekija, jei kalbėsime apie profesinį parengimą.
„Kad ir koks jis kokybiškas būtų, šalia, už sienos, yra Vokietija, kur visi išvažiuoja dėl didesnės algos“, – aiškino P. Baltokas.
Yra ir kuo pasidžiaugti
Jo teigimu, problema Lietuvoje yra tai, kad mes per mažai dėmesio skiriame tam, kas nutinka su mūsų aukštųjų mokyklų absolventais po mokslų.
„Tik pastaruoju metu tam imta skirti daugiau dėmesio. Be to, kurį laiką ir įsidarbinimo rodiklį matavome remdamiesi Darbo biržos, o ne „Sodros“ duomenimis. Tokie dalykai ir sukuria tamsią dėmę“, – pripažinęs, kad ir LSS nėra atlikusi tyrimų dėl studentų požiūrio į emigraciją, sakė P. Baltokas.
Tačiau, pasidžiaugė jis, jei kalbėsime apie studentus, teigiamų pokyčių čia yra. Grįžta vis daugiau studijas pradėjusių svetur, tačiau jas tęsti pasiryžusių Lietuvoje.
„Šiemet yra visai nemažai studentų, kurie prieš tai mokėsi svetur, tačiau šiemet stojo į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Mano žiniomis, ir net su labai nemažais stojamaisiais balais“, – aiškino P. Baltokas.