Lietuvos ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė Liucija Milašauskienė dabartinius vaikus vadino vargšiukais, teigdama, jog liūdna tendencija tik gilės.
Kaip DELFI sakė Lina, išleisdama į darželį trimetį ji nesitikėjo, kad vasarą viskas apvirs aukštyn kojomis.
„Patalpa gal 30 kvadratinių metrų, o vaikų 40 – nuo mažiausio iki didžiausio. Paskambinome į Vilniaus savivaldybę pasiklausti, ar taip galima, o valdininkai atrėžė, jog nieko negali padėti – kiti darželiai vasarą iš viso užsidaro“, - piktinosi vilnietė.
Moters teigimu, vyresnius vaikus turintys tėveliai taip pat pašiurpę – tokio chaoso nė vienais metais nebuvo.
Pradėjo muštis
„Matau, kad mano vaikui grupėje nesaugu, nes galybė vaikų, auklėtoja nepajėgia visų sužiūrėti ir net nepažįsta. Gali bet kas ateiti pasiimti. Jeigu kuris nors dingtų, net nepastebėtų“, - jaudinosi ką tik antrąjį vaikutį pagimdžiusi mama.
Pasak Linos, grupės pasikeitimas jos vyresnėliui labai pakenkė – pradėjo muštis, spjaudytis, neklausyti.
„Kartu su mažiukais ir patys vyriausi vaikai, kurių niekas neprižiūri, nes auklėtojoms reikia stebėti, kad mažieji galvų nenusisuktų. Ir niekam nepasiskųsi, net ir savivaldybei vienodai. Jeigu tik išsakai rūpestį, atsakymas vienas: „Nepatinka, laikykit vaikus namie, pilna norinčių“, - skundėsi mama.
Po pokalbio su vedėja šeima gavo pažadą, kad grupę įkurdins salėje – bus daugiau vietos. „Ačiū Dievui, šiandien bent sulaukėme gero oro. Tikimės, kad tie vaikai bus bent jau lauke, nes grupėje baisus triukšmas, trošku. Kai atėjome pasiimti vaiko, liepė patiems susirasti, kuris čia mūsiškis“, - pasakojo mama.
Nebe tie laikai, kai vaikus išveždavo į kaimą
Kai tik gali, Lina bando vyresnėlį pasilikti namie, bet kol kas po gimdymo silpnai jaučiasi.
„Kiti tėveliai dirba, sako, kad vasarą turės pora savaičių atostogų. Nebe tie laikai, kai mus išveždavo vasarai į kaimą. Mano aplinkoje nėra nė vienos šeimos, kad kuriam laikui išsiųstų pas senelius. Pailgėjo pensinis amžius, visi dirba, o jei ir ne, gyvena mieste, nelabai nori žiūrėti anūkų“, - pasakojo moteris.
Dėl pačios paslaugos kokybės Linai didžiausią nuostabą kelia tai, kad vedėjai, auklėtojoms ir net savivaldybei viskas atrodo normalu.
„Mus ramina, sako, esame nauji tėveliai ir apsiprasime. Neva, vaikams viskas gerai. Tačiau, kaip gali būti gerai, kai vaikas neturi net kvadratinio metro aplink save, nuo ryto iki vakaro didžiuliame triukšme ir chaose?“, - nesupranta dėl vaiko nenorėjusi savo pavardės ir darželio minėti moteris.
Nemoka už pavadavimą
Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos pirmininkės Liucijos Milašauskienės teigimu, darželių darbas vasarą – sena problema. Jos šaknis – finansavimas.
„Darželių auklėtojas reikia išleisti atostogų, o už pavadavimus nemokama, tad tenka jungti grupes. Visuose darbuose dabar taip – jei žmogų išleidžia atostogų, pasilikęs dirba už jį. Jeigu pinigų pavadavimui neskiriama, kaip buvo tarybiniais laikais, tokia situacija darželiuose ir yra“, - DELFI sakė L. Milašauskienė.
Pašnekovės teigimu, auklėtojoms dirbti su jungtinėmis grupėmis – labai sunku. Jei būtų skirta pinigų pavadavimui, vedėja samdytų žmones, kad padėtų auklėtojoms, dirbančioms su vasarą neatostogaujančiais vaikais. Tokių, L. Milašauskienės įsitikinimu, ateityje tik daugės.
Tėvai siūlosi patys primokėti auklėtojoms
Kai kuriuose darželiuose tėvai patys siūlo primokėti po šimtą ar kelis šimtus litų, kad būtų sumokėta papildomai auklėtojai ir nereikėtų visų vaikų suvaryti į didžiules sudėtines grupes. L. Milašauskienės nuomone, tai ne išeitis ir net gali virsti didžiuliu galvos skausmu darželio vadovui.
„Ir į mane su tokiu pasiūlymu kreipiasi tėvai, tačiau aš negaliu ignoruoti nustatytos tvarkos ir rinkti pinigų, nes vienas tėvas duos, o kiti du rašys skundus, kodėl valstybinis darželis renka pinigus“, - neturi ko slėpti darželio vadovė.
Tačiau ar tikrai geriau susitaikyti su tuo, „kaip yra“, nes „kitaip vis viena nebus“ ir nekelti bangų, kaip tėvams duodama suprasti Vilniaus savivaldybėje?
Ikimokyklinių įstaigų asociacijos vadovė teigė suprantanti ir valdininkus, kurie nenori imtis atsakomybės už pinigų rinkliavas papildomoms auklėtojoms: „Tarp tėvų yra tikrai bjaurių žmonių. Jeigu norėdamas vaikui geresnių sąlygų pradėsi ką nors judinti, nesulauksi jokio supratimo, tik priekaištų, kad darželis – valstybinė įstaiga. Savivaldybė privalės tikrinti skundus, aiškintis. Kitaip privačiuose darželiuose, kur tėvai daro, kas pasakyta“, - mano L. Milašauskienė.
Siūlo realesnę išeitį
DELFI pašnekovės nuomone, apmokėjimo už pavadavimą problemą realiau išspręsti leidžiant darželių vadovams įdarbinti pavaduojantį žmogų iš ugdymui skirtų lėšų.
„Už tuos pinigus galėčiau pasisamdyti atostogaujančias auklėtojas pavaduojantį žmogų ir sumokėti jam už darbą. Būtų reali pagalba likusiai vienintelei auklėtojai“, - sakė asociacijos pirmininkė.
Paklausta, kodėl šis paprastas būdas nenaudojamas problemai spręsti, L. Milašauskienė kaltino inerciją: „Kol išeina koks nors naujas potvarkis, vaikštom, vaikštom, bet niekas nesisprendžia taip greitai, kaip norėtųsi“.
Rekomendavo 3 mėn. ilsėtis nuo darželio
Darželių vasaros darbo problema vis aktualesnė, nes vis mažiau žmonių turi nedirbančius ar kaime gyvenančius tėvus, pas kuriuos galėtų vasarai išvežti vaikus.
„Ši tendencija vis aiškesnė. Tėvai sako neturintys kur dėti vasarą vaikų, nes seneliai – dirbantys. Dauguma vaikams gali leisti atostogauti tik tuomet, kai patys turi atostogas. Dažnai pora savaičių ima žiemą, o kitas dvi vasarą. Tiek su tėvais paatostogavęs vaikas vėl brukamas į kolektyvą, nors anksčiau buvo aiškinama, kad vaikui privalomos atostogos – trys mėnesiai“, - priminė L. Milašauskienė.
Jos žodžiais, vasarą į darželius einantys vaikai – vargšiukai.
„Jie neturi artimų žmonių, su kuriais atostogautų, turėtų laiko individualiam santykiui ugdyti. Darželyje daugiau organizuojama kolektyvinė veikla, tačiau vaikams reikia ir santykio su seneliais. Anksčiau žmonės būdavo išveža vaikus į kaimą, tai jie pabendraudavo su pusbroliais, pusseserėmis, su seneliais eidavo dirbti darbų. Dabar viskas pasikeitę ir reikia priimti, kaip yra“, - sakė asociacijos vadovė.