Besikreipusios mamos teigimu, dukros klasiokai ją sumušė ir dar juokėsi. Ledo luitais esą buvo trenkta ir į veidą, ir į pakaušį, bandyta mergaitę įstumti į vandenį.
Tačiau Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos direktorė Aušra Mažonienė aiškina, kad tai – paprasčiausios vaikų pramogos. Penktokai esą tiesiog žaidė su sniegu.
Stiprius galvos skausmus dukra jaučia iki šiol
„Kai vaikas kruvinas ir verkiantis grįžo namo, iškviečiau greitąją ir policiją, informavau klasės auklėtoją ir mokyklos socialinę pedagogę. Koks rezultatas?
Greitosios pagalbos automobiliu dukra buvo nuvežta į ligoninę, išleido į namus stebėjimui, bet kitą dieną teko grįžti – smegenų sumušimas. Pora dienų gulėjo ligoninėje, išleido dėl gripo viruso grėsmės. Stiprius galvos skausmus jaučia iki šiol. O dar kur moralinis skausmas, kai skriaudą patiria iš bendraklasių“, – kuo baigėsi penktokų „žaidimai“, pasakojo M. Kirėjėva.
Šis įvykis nutiko dar gruodžio 6-ąją, pašnekovė kreipėsi į policiją, tačiau gruodžio pabaigoje jai buvo pranešta, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas.
„Policija atvyko, kai iškviečiau, tačiau visą laiką kalbėjo, kad esą nieko neįmanoma padaryti, nes smurtavę vaikai tėra penktokai, nepasiūlė net pareiškimo rašyti. Kitą dieną, kai šiek tiek susivokiau po patirto šoko, pati nuvykau į nuovadą ir pareiškimą „įsiūliau“, nors toliau įtikinėjo, kad nieko čia nebus. Ir nebuvo. Gavau raštą, informuojantį apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Smūgiai ledo luitais į galvą buvo įvardinti „sniego mūšiu“, vaikų tyčios neįžvelgia, nes direktorės priversti skriaudikai „atsiprašė“, – piktinosi mama.
Užpuolė dvi mergaitės, dar 3 klasiokai tiesiog stebėjo
Jos teigimu, mokyklos direktorė išsikvietė tuos penkis mergaitę užpuolusius klasiokus, jos dukrą, klasės auklėtoją ir socialinę pedagogę kitą dieną po įvykio.
„Aiškinosi. Kaip tą pačią dieną mane informavo direktorė, nuvykus man su ja pasikalbėti, dvi mergaitės prisipažino metusios ledo luitus mano dukrai į galvą ir po to dar besišaipusios iš jos, du berniukai ir viena mergaitė pripažino stebėję ir nieko nedarę, kad tai baigtųsi. Sulaukiau pažadų, kad uoliai stengsis imtis visko, kas įmanoma, kad išsiaiškintų situaciją, kalbėtis su nusikaltusių vaikų tėvais. Kiek žinau, kalbėjosi. Ir viskas kalbomis ir baigta, panašu“, – jaudinosi M. Kirėjėva.
Ji piktinosi tuo, kad kai sumušamas suaugęs žmogus, tai vadinama smurtu ir neabejotinu nusikaltimu, o jei vaikas, tai galima „nurašyti“ sniego mūšiui.
„Beje, gydytojai Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų vaikų ligoninėje buvo nustebę, kad visi smūgiai – tik į galvą. Atrodo, visi esame išsilavinę, protingi žmonės ir suvokiame, kad smegenų traumą patyręs vaikas tą antradienio popietę iš viso galėjo namo nebegrįžt. Na, jei kepurė būtų plonesnė, jei smūgis į pakaušį būtų nors kiek stipresnis. Nejau turi įvykti pati skaudžiausia tragedija, kad policija, mokykla, galybė vaikus ginančių institucijų realiai imtųsi veiksmų ne tik, kad nubaustų kaltininkus, bet, kas man atrodo visų svarbiausia, užtikrintų, kad daugiau panašių įvykių nebebūtų, kad daugiau nenukentėtų nė vienas vaikas“, – klausė mama.
Skriaudikų tėvų reakcija įbaugino
Jos teigimu, kol kas gimnazijoje visi mėtosi dokumentais kaip karšta bulve. Mokyklos socialinė pedagogė esą skundžiasi, kad mokyklos reputacijai kyla pavojus, tuo metu skriaudikų tėvai esą ėmėsi teroro.
„Reakcija išties baugina. Neigia savo vaikų kaltę, pila purvą ant mūsų šeimos. Nedavė ramybės net ligoninėje, nes, pasirodo, dviejų iš dalyvavusių mergaičių mama dirba Santariškėse. Beje, ta mergaitė jau yra sumušusi vieną berniuką, bet jis tik mamai pasisakė, mat gėdijosi pasisakyt, kad jį, berniuką, mergaitė sumušė“, – tikino M. Kirėjėva.
Pašnekovės teigimu, ji dėl šios situacijos konsultavosi ir su advokatu. Šis esą rekomenduoja kreiptis į teismą.
„Bet aš esu du vaikus viena auginanti mama ir neišgaliu samdytis advokato, o valstybės skirtas... Jūs gi patys matot, kaip valstybė gina mano vaiką“, – dėmesį atkreipė mama.
Žaidimai tęsėsi iki kraujų
Tuo metu A. Mažonienė DELFI sakė, kad šiuo atveju jai kiek keista M. Kirėjėvos pozicija. Ji, direktorės teigimu, žino visą situaciją ir pareiškė, kad jokių pretenzijų neturi.
„Gruodžio 6 dieną penktokai turėjo 4 pamokas, kurios baigėsi po 12 valandos. Vietoje to, kad išsiskirstytų namo, jie visi kartu nuėjo pačiuožinėti nuo kalniuko. Jis yra ne mokyklos teritorijoje, tiesiog gyvenvietėje.
Kaip pasakojo vaikai, iš pradžių visi čiuožinėjo, buvo smagu. Paskui jie pradėjo, kaip pasakyti, ir stumdyti vienas kitą, kaip žaidžia vaikai. Toje vietoje stovėjo jau anksčiau nulipdytas sniego senis, kuris tą dieną jau buvo sutrupėjęs. Jie ėmė mėtytis sukietėjusio sniego gabalais“, – įvykius nupasakojo direktorė.
Jos teigimu, viena mergaitė iš tiesų pastaruoju pataikė aptariamos moters dukrai į veidą. Šiai buvo nubrozdintas veidas, praskelta lūpa.
„Ji, vaikas, pasiruošė eiti namo. Tada kita mergaitė sąmoningai paėmė didesnį gabalą ir metė jai į galvą“, – sakė A. Mažonienė.
Sužeidė ir išvadino „žliumbike“
Kalbėdama apie vandens sankaupą, į kurią M. Kirėjėvos dukrą esą norėta įversti, direktorė aiškino, kad visi vaikai greta jos stumdėsi, galiausiai sušlapo kitų mergaičių kojos.
„Po to, kai mergaitė parbėgo namo, ji iš karto paskambino mamai. Ši susisiekė su mūsų socialine pedagoge, auklėtoja, iškvietė ir Greitąją pagalbą, ir policiją. Tačiau tai tikrai vyko nebe 12 valandą, o daug vėliau.
Kitą dieną, nuo pat ryto, visas procesas vyko mokykloje. Kadangi aš buvau informuota, sukvietėme vaikus – ir nukentėjusią mergaitę, nes ji tuo metu dar negulėjo ligoninėje, išsiaiškinome visą situaciją. Mergaitės teigimu, skaudžiausia jai tai, kad kai ją užgavo, nepaguodė, o dar ir juokėsi, buvo pasakytas ir žodis „žliumbikė“, – pasakojo direktorė.
Viena mergaičių – kelianti nerimą
Anot jos, vaikai turėjo atsiprašyti nukentėjusios mergaitės, jie gavo įspėjimus, buvo iškviesti ir jų tėvai.
„Iš tikrųjų, pradžioje jie žaidė sniego mūšį, tačiau paskui visas šis žaidimas išvirto į tokį visiškai negražų konfliktą, kurio metu nukentėjo mergaitė“, – pastebėjo A. Mažonienė.
Ji pripažino, kad viena ją užpuolusių bendraklasių iš tiesų kelia nerimą. Galimas problemas įžvelgė ir jos mama, buvo patarta kreiptis į psichologus.
Su kitais vaikais, pasakojo A. Mažonienė, ne kartą klasėje esą buvo kalbėta apie panašius atvejus, imtas riboti per pertraukas lauke praleidžiamas laikas, socialinė pedagogė pradėjo socialinių įgūdžių formavimo užsiėmimus.
Nukentėjusi mergaitė, pastebėjo ir direktorė, susitikimo metu elgėsi kiek neįprasčiau, skundėsi pykinimu, tad vėl buvo iškviesta jos mama. Kaip paaiškėjo vėliau, ne veltui. Jai buvo diagnozuotas smegenų sumušimas.
Iškėlė ir daugiau problemų
„Tą pačią dieną buvo pas mus atėjusi ir pareigūnė, tikriausiai, nepilnamečių reikalų inspektorė. Mes jai viską pakomentavome, kokių veiksmų ėmėmės. Kreipėsi ir vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai“, – tikino A. Mažonienė.
Tačiau tik iš DELFI direktorė sakė sužinojusi tai, kad policija tyrimą dėl šio atvejo nutraukė.
Mokyklos lygmenyje ji aiškino nepastebėjusi ir M. Kirėjėvos įvardytų konfliktų su esą skriaudikų tėvais.
„Tačiau šis įvykis tikrai iškėlė ir daugiau problemų – buvo įsijungusios vyresnės mergaitės, tos, kurios dalyvavo konflikte, sulaukė negražių, įžeidžiančių žinučių. Vienu žodžiu, iš vaikų žaidimo susivėlė kamuolys, kuris, matote dabar, kokias pasekmes turi. Tai buvo tiesiog žaidimas, iš tikrųjų vaikai žaidė, tačiau jis peraugo į konfliktą“, – konstatavo ji.
Skundas gautas dėl to, kad dukrą sumušė 5 klasiokai
Tuo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai DELFI sakė, kad jiems nebuvo nurodyta, kad skundas, apie kurį kalbama, susijęs su sniego mūšiu. Tiesiog gautas motinos kreipimasis dėl to, kad dukrą sumušė 5 klasiokai.
„Buvo gautas pranešimas, kad klasiokai sumušė 11-metę. Šis pirminis pranešimas įtrauktas į Policijos registruojamų įvykių registrą. Tačiau, policijai patikslinus gautą informaciją, vis dėlto buvo nustatyta, kad mergaitei ne per muštynes, bet sniego mūšio metu sniego gniūžte buvo nubrozdintas veidas. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 3 str., buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes tokio amžiaus vaikai nėra teisinės atsakomybės subjektai“, – rašoma policijos atstovų atsakyme.
Statistika, kiek vaikų nukenčia sniego smūgių metu, nevedama, anot jų, nebuvo tokių atvejų ir pastaruoju metu.
„Jei tėvai mato ar turi realaus pagrindo manyti, kad vaikas, būdamas ne namuose, patyrė fizinį ar kitokį smurtą, jiems patartina nedelsiant kreiptis į policiją“, – patarė komisariato atstovai.