Dar viena tėvų galvos skausmo priežastis – mokinių atostogos. Praėjusiais metais iš 365 dienų pradinukai atostogavo 126, bet ar galima pirmoką palikti namuose vieną?
Prabangos apibrėžti vienų pasilikusių vaikų amžių negalime sau leisti
Asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ ryšių su visuomene atstovė Rasa Žemaitė tikino, kad šis klausimas – labai ginčytinas. Vienas vaikas gali būti labai savarankiškas ir 7-erių, kitam ir 15-os norėsis globos.
„Lietuvoje mes labai aiškiai susiduriame su paslaugų prieinamumo ir įperkamumo vaikams klausimais – kas vaiką prižiūrės, jei nuspręsime, kad tam tikro amžiaus vaikui negalima vienam būti ar keliauti. Kaip žinia, tos šalys, kurios yra gana griežtos ir ypač saugo savo vaikus, turi amžiaus cenzą, iki kurio negalima palikti vaiko vieno, šalia turi stiprią socialinę politiką. Šeimoms ten galioja mokesčių lengvatos, vienas iš tėvų gali išlaikyti visą šeimą, o kitas rinktis auginti vaikus, pajamos tokios, kad įperkama valandinės auklės paslauga.
Tačiau Lietuvoje gyvename tokioje situacijoje, kai yra daugybė šeimų, kur dirba du žmonės, galimybių suteikti vaikams dėmesio labai stinga, tad kalbėti apie kažkokius griežtus sprendimus, aš manau, neatsakinga“, – tikino ji.
Į mokyklą vieni – dar pirmokai
R. Žemaitė prasitarė, kad visi jos vaikai dar būdami pirmokais pradėjo į mokyklą keliauti patys. Namus ir ugdymo įstaigą, pasakojo ji, skiria dvi stotelės, vaikai turi įveikti ir perėją.
„Beje, tai labai gera mokykla. Kažkurį laiką, kai pradžioje lydi, išmokai visko, o tuomet vaikas mokosi savarankiškai. Iki mokyklos – taip, bet iki būrelių – gana sudėtinga, nes didmiesčiuose nėra saugu, todėl tėvai, kiek žinau, neretai keičiasi ir vežioja atžalas pamainomis. Tačiau aplinkoje, mūsų sambūryje neretai kalbama, kad dabartiniai vaikai pernelyg dideliame šiltnamyje auga“, – pripažino pašnekovė.
Jos teigimu, vyresnieji neretai labai pasigenda net tokio paprasto vaizdo, kai matyti kieme žaidžiantys vaikai.
„Tas toks vaikų saugojimas, keliavimo ir buvimo vienam apribojimas, prisideda prie to, kad vaikai nebepaliekami kieme, geriau pasodinami prie kompiuterio“, – pastebėjo R. Žemaitė.
Ar yra savarankiškas, priklauso nuo požiūrio
Paklausta, kas tai nulėmė, ji minėjo ir nesaugią aplinką, ir dabartinės tėvų kartos požiūrio į tėvystę pokyčius.
„Į vaikų užimtumą žiūrima visai kitaip. Jei anksčiau gatvėje bėgiodavo ar kieme žaisdavo visų socialinių sluoksnių vaikai ir tai atrodydavo visiškai sveika, gera, smagu ir nesmerkiama, dabar dažnai tenka nugirsti, kad vieni laksto tik tie, kurių tėvai neįperka nieko kito. Tėvai iš tiesų darosi atsakingesni, jie kruopščiai renka vaikams papildomas veiklas, ypač pradinukams, kai jie dar labai paslankūs. Matyt, tas noras būti labai atsakingais plinta kaip gera liga, geroji praktika, bet vaikai turėtų turėti galimybę visiškai laisvai judėti iš namų į mokyklą, iš būrelio į kitą veiklą“, – aiškino R. Žemaitė.
Jos teigimu, didysis iššūkis suaugusiems – skiriasi dabartinių vaikų mąstymas. Galbūt dėl to, spėja pašnekovė, mes bandome juos maksimaliai apsaugoti.
„Labai norėtųsi, kad keistųsi požiūris į vaiką. Atsirastų galimybė jam laisvai rinktis, mąstyti, mokytis. To kol kas tikrai labai stinga. Vaikų savarankiškumas neretai labiau priklauso nuo aplinkos požiūrio į vaiką, o ne nuo paties vaiko – kiek savarankiškai į juos žiūrime, tiek savarankiški jie yra “, – pastebėjo pašnekovė.
Į lauką vieną galima išleisti ir 5-metį
Savo ruožtu vaikų ir paauglių psichologas Aleksandras Segal tikino norintis išvengti kategoriškų teiginių, kokio amžiaus vaikas namuose gali pasilikti vienas, tačiau specialistas apibrėžė svarstytiną amžiaus ribą – nuo 5 iki 12 metų.
„Jei kalbėtume abstrakčiomis sąlygomis, tai pagrindinis kriterijus, kad vaikas turi būti pakankamai savarankiškas, kad liktų vienas, nepridarytų bėdų, iškilus klausimams žinotų, kur kreiptis arba kaip juos spręsti. Jei vaikas laiku, be didelių priekaištų atlieka užduotis, prisiima paskirtą atsakomybę, tai ir yra savarankiškumo rodiklis. Tėvai turėtų į tai žiūrėti per kuo daugiau skirtingų sferų, jei jis labiau savarankiškas nei priklausomas nuo kažko, tai būtų pirmasis požymis, kad vaikas gali pasilikti vienas namuose ar pats keliauti į mokyklą, iki parduotuvės“, – aiškino jis.
Psichologas rekomendavo kuo anksčiau vaikus apsupti tokia aplinka, kuri vystytų jų savarankiškumą. Pavyzdžiui, ir 5-metį esą galima vieną leisti į lauką, jei jį tėvai prižiūri pro langą ar paėję toliau – apie tokią priežiūrą vaikas gali ir nežinoti.
Kaip pratinti vaikus prie savarankiškų kelionių?
Savo ruožtu pirmoką galima į mokyklą leisti vieną, jei juntama, kad jis atsakingas, savarankiškas, aplinka jam bus saugi.
„Galiu pasidalinti asmeniniu patyrimu: kai mano pirmoji mokykla buvo už 50 metų nuo namų, tai niekam nekilo klausimų, ar iki jos lydėti, ar paleisti vieną – eidavau vienas. Tačiau kai perėjau į kitą mokyklą, kur einant reikėdavo kirsti centrines gatves, vykti per visą miestą, natūraliai buvo keliami saugumo klausimai: ar susigaudysiu, nepasiklysiu, nesupanikuosiu. Mane iš pradžių vedžiojo, paskui tai darė per atstumą, tarkime, aš eidavau pirmas ir rodydavau kelią tėvams, o kai jie įsitikino, kad tikrai suprantu, pažįstu kelią, niekur nenuklysiu, kiek laiko man užtrunka kelionė, kol jiems pranešiu, kad viskas gerai, saugumo klausimas buvo išspręstas. Koks tuomet tikslas mane kažkur lydėti?“, – klausė A. Segal.
Pašnekovo teigimu, vaikai labai skirtingi, todėl ir aplinką traktuoja skirtingai – vieni jaučiasi nesaugiai, kiti žino kaip elgtis ir pasitiki savimi.
Bręsta vėliau – jei anksčiau paauglystė baigdavosi 12-os, tai dabar trunka iki 29-erių
Tiesa, jis įspėjo, kad šios kartos vaikai bręsta vėliau. Jei prieš gerą šimtmetį paauglystė trukdavo iki maždaug 12-os, kai asmuo eidavo dirbti ir išlaikydavo likusius šeimos narius, kariauti būdavo pradedama 15-17-os metų, tai dabar paaugliu dar būtų galima pavadinti ir 29-erių metų žmogų.
„Brendimas kuo toliau, tuo vėliau prasideda. Vieno faktoriaus nėra, bet yra krūva dedamųjų: technologijos – vaikai prilipę prie kompiuterių sėdi ir neišeina iš namų, todėl atsilieka socialinė ir emocinė raida, supermamyčių karta – faktas, kad tai padarė įtaką, mokytojų požiūris į vaikus irgi keičiasi. Jei anksčiau buvo visiškai normalu, kad vyksta varžybos ir yra vienas nugalėtojas, kiti pralaimėję – vieni susitaiko, kiti džiaugiasi, tai dabar mūsų visuomenė tiek suminkštėjo, kad yra priskiriami kažkokie apdovanojimai, kad niekas nenuliūstų. Tai irgi nulemia vystymąsi“, – aiškino A. Segal.
Jis tikino taip pat nesutiksiantis su tuo, jei būtų siūloma įvesti kokius nors amžiaus apribojimus, nuo kada vaiką galima palikti vieną, nes naudingesnė yra natūrali įvykių eiga – kai tėvai patys sprendžia, ką ir kada daryti.
Ką nurodo galiojantys įstatymai?
Tuo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešė, kad prasidėjus mokslo metams, ir telefonu, ir raštu gaunama daug asmenų paklausimų dėl galimybės palikti vieną vaiką namuose.
Jie primena, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, nuo kada, kuriam laikui ir kokio amžiaus vaikus galima palikti vienus namuose, bet visais atvejais už vaiko saugumą ir jo poreikių tenkinimą yra atsakingi tėvai.
Kaip nurodo vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos šeimos aplinkos kūrimą, rūpinimąsi vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu vystymusi.
„Visų pirma tėvams ir globėjams (rūpintojams) reikėtų vadovautis bendrais protingumo principais – palikti tik tokius vaikus, kurie gali savarankiškai pasirūpinti savimi. Pavyzdžiui, paliekami vaikai patys gali pavalgyti, moka naudotis būtiniausiais buities prietaisais, atrakinti ir užrakinti duris, suvokia, kad namų durys turi būti visada užrakintos, neįsileisti svetimų žmonių, moka ir gali paskambinti telefonu tėvams ar kitiems suaugusiesiems, kuriais pasitikima, ir kt.
Vaiko tėvai ar globėjai (rūpintojai) turi įvertinti vaiko amžių, brandą, psichologinį pasiruošimą būti vienam be suaugusiojo priežiūros, įgūdžius, ar jis, likęs vienas, nekels pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Labai svarbu vaikui, kurį nusprendžiama palikti vieną namuose, paaiškinti tam tikras taisykles, tvarką, galimas situacijas ir pavojus, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, taip pat nuolat domėtis, kaip jam sekasi būti vienam. O kiekvieno žmogaus, įtariančio, kad kaimynų, pažįstamų ar kitų asmenų namuose paliekamas vaikas, kuris galbūt negali savimi pasirūpinti, ar vaikas paliekamas ilgam laikui, be maisto ir kitų būtinų dalykų, pareiga – apie tai informuoti savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių. Jo specialistai apsilankytų tokio vaiko gyvenamojoje vietoje, išsiaiškintų situaciją ir, esant reikalui, imtųsi priemonių, kad būtų apgintos nepilnamečio teisės bei geriausi interesai“, – teigė tarnybos atstovai savo pranešime.