Ministrės teigimu, tikėtina, kad pirmieji pokyčiai bus įgyvendinti socialinių mokslų srityje.
„Šią dieną turime situaciją, kad apie 70 proc. bakalauro studijų studentų dirba. Tada mes keliame klausimą, kas sėdi universiteto suole: ar tai yra studijuojantis dirbantysis, ar tai yra studentas, kuris dirba. Tai tos erdvės tam tikrose studijų srityse yra tikrai galimybė labiau koncentruoti studijas“, – kodėl klausimą dėl studijų trumpinimo verta kelti, aiškino J. Petrauskienė.
Savo ruožtu DELFI nusprendė paklausti didžiausių šalies universitetų, ką jie mano apie šią idėją ir kokios konkrečiai studijų programos gali trumpėti.
Pirmosios trumpėti gali tos studijos, kurios dabar įvardijamos kaip gretutinės
Vilniaus universiteto (VU) studijų prorektoriaus doc. Valdo Jaskūno teigimu, vienareikšmiškai vertinti studijų trumpinimą sudėtinga, nes jų kokybės klausimas yra esminis.
„Jeigu įmanoma užtikrinti aukštą studijų kokybę dėstant dideliu intensyvumu ir visą krūvį paskirstant per trejus metus, tuomet didelių problemų nėra. Vis dėlto trumpesnių studijų problematika sietina su būsimų studentų parengimo kokybe dar mokyklose. Nuolat pasigirsta nuogąstavimų, kad reiktų stiprinti moksleivių rengimą, kadangi dažnas dėstytojas yra priverstas dėstyti medžiagą, kurią įstojusieji turėtų būti išmokę dar neperžengus universitetinio slenksčio. Kita vertus, ne visos aukštosios mokyklos yra sudariusios studijų programas taip, kad krūvis per metus pasiskirstytų tolygiai, tad dalyje jų vienerių metų sutrumpinimas nebūtų skausmingas“, – nuomone dalijosi jis.
V. Jaskūno manymu, tikėtina, kad pirmiausia gali būti trumpinamos tos studijų programos, kurios jau dabar turi vienerių metų apimties gretutines studijas pastarųjų sąskaita. VU šiuo metu leidžia galimybę pasirinkti 38 sričių gretutines studijas, tarp kurių – ir skirtingų kalbų filologija, ir dalyko pedagogika, filosofija, psichologija, biofizika, genetika, matematika, bioinformatika, istorija.
Jei trumpės bakalauro studijos, magistras vis tiek truks 2 metus
„Vis dėlto trumpinant studijų laikotarpį bakalauro ar magistrantūros programose vertėtų remtis gerąja užsienio universitetų patirtimi, kuri sako, kad bendra pirmosios ir antrosios pakopos studijų trukmė tik retais atvejais yra trumpesnė nei penkeri metai“, – priminė VU studijų prorektorius.
Taigi tai reikštų, kad jei trumpinsime bakalauro studijas, magistro studijos neturėtų trumpėti nuo 2 – kaip yra dabar – iki, pavyzdžiui, 1 metų.
„Eurostudent“ duomenimis, prieš trejus metus studijų metu reguliariai dirbo 26 proc. I pakopos ir 58 proc. II pakopos studentų visoje Lietuvoje. Net 40 proc. studentų nurodė patiriantys finansinių sunkumų ir kiek daugiau nei pusė visų apklaustųjų I pakopos studentų sakė esantys priklausomi nuo šeimos pajamų. Tai rodo, kad jog finansinio saugumo užtikrinimas yra itin svarbus dėmuo kovojant su socialinės dimensijos problemomis aukštajame moksle“, – pabrėžė V. Jaskūnas, pridurdamas, kad socialinei studentų padėčiai reikėtų skirti kur kas daugiau dėmesio.
Jo teigimu, būtina peržiūrėti ne tik aukštojo mokslo finansavimo sistemą, tačiau ir didinti socialines ir kitas stipendijas, kurios būtų paskata studentams visą dėmesį sutelkti savo studijoms.
„Tokiu būdu studentai nebūtų priversti dirbti, dėl ko nukenčia jų studijų rezultatai ir, galiausiai, jie būna eliminuojami iš aukštojo mokslo sistemos, jei tampa nepažangūs“, – nurodė jis.
Svarbu susitarti dėl kriterijų: paruošimas mokyklose, konkursinis balas ir papildomi kursai
Savo ruožtu Kauno technologijos universiteto (KTU) prorektorė Jurgita Šiugždinienė tikino stipriai palaikanti studijų trumpinimo idėją, nes, Lietuvoje mažėjant studentų, privalome būti konkurencingi Europoje.
„Daugumoje Europos universitetų studijos yra trumpesnės, vyraujantis modelis – 3+2, todėl šiandien sunku konkuruoti dėl geresnių užsienio studentų. Kita svarbi priežastis yra greitai kintantys rinkos poreikiai, sparti technologijų plėtra ir inovacijų atsiradimo ciklo sutrumpėjimas. Tai reiškia, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojų rinkai reikia greitai ir kokybiškų. Yra sričių, kur informacija pasensta per metus. Turime pripažinti, kad pasikeitė ir studentų karta, stipriai išsiplėtė mokymosi galimybės (internetas, virtualus mokymasis, lengvai pasiekiama informacija, kt.), tai leidžia mokytis žymiai efektyviau“, – aiškino J. Šiugždinienė.
Ji tikino mananti, kad studijas galima trumpinti visose srityse, ne tik socialinių mokslų, tačiau būtina susitarti su universitetais dėl tam tikrų kokybinių kriterijų užtikrinimo.
„Viena iš pateikiamų priežasčių, kodėl negalima trumpinti inžinerinių, technologinių, fizinių mokslų studijų yra ta, kad mokiniai ateina nepasirengę universitetinėms studijoms – silpni matematikos, informatikos, fizikos, chemijos pagrindai. Reikia pripažinti, kad ir priėmimo kartelė yra pakankamai žema. Mes neturime prabangos laukti, kol pasitemps mokyklos, nes taip ir liksime pašaliečiais. Šią problemą galime spręsti įvairiais būdais – kelti stojamojo balo kartelę ir pasiūlyti studentams parengiamuosius modulius. Europos universitetuose studentams, kuriems reikia papildomos pagalbos studijuojant, leidžiama rinktis parengiamuosius/papildomus kursus, o kai kuriose aukštosiose mokyklose tam skiriamas visas parengiamasis semestras ar metai“, – galimybes įžvelgė KTU atstovė.
Pasirinkome amerikietišką modelį, kai Europoje vyrauja visai kitas
Tiesa, paklausta, kokių konkrečiai specialybių studijos, jos manymu, gali trumpėti, J. Šiugždinienė tikino, kad turėtų trumpėti ne atskirtų studijų programų trukmė, bet studijų modelis plačiąja prasme.
„Universitetas turėtų pasirinkti, koks modelis turėtų būti vyraujantis ir tai yra labai rimtas pokytis, kuriam aukštosios mokyklos turi atsakingai pasiruošti.
Taip jau atsitiko, kad Lietuva prieš kelis dešimtmečius pasirinko amerikietiškąjį modelį – keturi (BA) + du (MA) metai, kai tuo tarpu Europoje vyraujantis modelis – trys (BA) ir du (MA) metai. Konkuruojame, pirmiausia, Europoje, todėl mūsų studijų sąlygos turi būti lygiavertės su kitais Europos universitetais. Valstybės požiūris ir politika studijų trumpinimo klausimu taip pat yra labai svarbi“, – aiškino pašnekovė.
KTU duomenimis, nuolat arba retkarčiais studijų metu dirba apie 30-40 proc. bakalauro studijų studentų ir 70-80 proc. magistrantūros studijų studentų.
Studijų trukmė nėra pagrindinis kokybės vardiklis
Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos skyriaus vedėjas Vaidotas Norkus akcentavo, kad šiandien studijų trukmė nėra pagrindinis studijų kokybės vardiklis.
„Siekdami gerinti studijų kokybę MRU daugiau dėmesio skiria žinių perdavimo ir įsisavinimo metodų efektyvumui, dėstytojų kompetencijų kėlimui, studentų praktikai, o ne studijų trukmei. Be to, universitetas vykdydamas savo misiją siekia būti atviras įvairioms socialinėms ir amžiaus grupėms, todėl investuoja į aukštojo mokslo prieinamumo didinimą vykdydamas ištęstines ir nuotolines studijas, atverdamas atviruosius mokslo išteklius visuomenei ir t.t.“, – aiškino jis.
MRU atstovo teigimu, LR mokslo ir studijų įstatymas numato, kad pagrindinės studijų programos rezultatai gali tilpti į 120 kreditų, o tai reiškia, kad pagrindinės srities žinios ir įgūdžiai gali būti įgyti ne per trumpesnį nei dviejų metų laikotarpį.
Likę 1,5 arba 2 metai priklauso nuo konkrečios krypties aprašo reikalavimų ir aukštosios mokyklos politikos, valstybės prioritetų ir socialinių partnerių lūkesčių – kokį papildomą bagažą be pagrindinės studijų programos žinių ir įgūdžių siekiama suteikti studijuojantiems.
Jau dabar studijos trunka ir 3,5 metus
V. Norkaus teigimu, LR studijų vykdymas nėra autonominis aukštosios mokyklos klausimas. Studijų bendruosius reikalavimus nustato ŠMM, kiekvieną studijų kryptį detalizuoja patvirtinti krypčių aprašai.
„MRU studijų programų kontaktinių valandų apimtys, jų skaičius yra aukštas, ir vadovaujantis įstatymais galėtų būti mažinamas, tačiau studijų trumpinimas iš esmės turėtų būti susijęs ne su esamo krūvio perskirstymu iš 4 į 3 metus, bet didaktikos ir studijų programos rezultatų permąstymu pagal aukštajam mokslui keliamus valstybės ir tarptautinius standartus“, – sakė jis.
Tiesa, šiuo metu MRU jau vykdoma ne viena bakalauro studijų programa, kurios trukmė – 3,5, o ne 4 metai.
Svarbu apsispręsti, ko siekiame
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prorektorius Kęstutis Šidlauskas tikino visuotiniam studijų trukmės trumpinimui nepritariantis, daliniam – pritariantis konkrečiais atvejais. Šiuo metu VDU vykdomos kelios 3,5 metų trukmės bakalauro ir 1,5 metų trukmės magistro studijos.
„Europos akademinėje tradicijoje universitetai buvo siejami ne tik su studijomis ir mokslo tyrimais, bet ir su visapusišku išsilavinimu, vertybių formavimu, asmenybių ir visuomenės lyderių ugdymu, t.y. švietimas pirmiausia buvo vertinamas kaip visuomeninis gėris, šios dienos terminais kalbant – investicija į visuomenės ateitį. Pastaraisiais dešimtmečiais įsigalėjo ir kitoks požiūris, kad švietimas pirmiausia yra masinė paslauga, per trumpiausią laiką ir už tinkamą kainą suteikianti klientui (moksleiviui, studentui) reikalingas žinias ir kvalifikacijas.
Bet juk ir dabar turime didelį koleginio aukštojo mokslo sektorių, kurio paskirtis – trumpesniais terminais ir mažesnėmis sąnaudomis rengti praktinės pakraipos specialistus. Jei švietimą laikysime visuomenės vykdoma investicija į savo ateitį, tuomet 3 metų universitetinio bakalauro studijos daugeliu atveju yra nepakankamos. Taigi turėtų vyrauti 4 metų trukmės studijos. Jei švietimą vertintume tik kaip kaštų centrą, tuomet natūralu būtų švietimo terminus trumpinti, išlaidas švietimui ir toliau karpyti, tik kur taip nukeliautume?“, – klausė jis.
Kokios studijos gali trumpėti?
K. Šidlausko teigimu, vis dėlto dalis socialinių mokslų krypčių siauresnės specializacijos studijų su aiškia orientacija į greitą praktinį įgytų kompetencijų pritaikymą galėtų trukti trumpiau.
Tačiau jis tikino neįsivaizduojantis 3 metų universitetinių bakalauro studijų humanitarinių, biomedicinos, fizinių, technologijų mokslų srityse. Abejotina, sakė VDU atstovas, ir ar studijas reikėtų trumpinti daugelyje socialinių mokslų srities krypčių, pavyzdžiui, psichologija, pedagogika, teisė, ekonomika, sociologija ir kt.
„Verslo organizavimo, vadybos, administravimo, komunikacijos, politikos mokslų, gal dar keleto krypčių studijos, su sąlyga, kad jas rinktųsi labai motyvuoti studentai, žinantys, ko siekia, ir pasirengę intensyvioms studijoms, užmiršus ketinimus apie studijų derinimą su darbu, ypač jei darbas nesusijęs su studijų turiniu. Kodėl tai įmanoma? Daugelis šiandienos moksleivių jau turi darbo komandoje, savanoriavimo, projektinės veiklos ir kitų patirčių. Universitete pasirinkę minėtas studijas, jie toliau gilintų turimas žinias ir įgūdžius ir, kas labai svarbu, juos gebėtų taikyti praktiškai“, – paklaustas, kokių konkrečiai specialybių studijos gali trumpėti, sakė VDU atstovas.
Įžvelgia grėsmę pasukti atgal
Anot K. Šidlausko, jei Lietuvoje susiformuotų politinė nuostata pereiti prie trejų metų trukmės universitetinių bakalauro studijų, iš esmės pasuktume atgal – siauros specializacijos darbuotojų rengimo kryptimi, būtų apribotos galimybės ruošti plataus išsilavinimo ekspertus.
„Dar konkretesnis pavyzdys. Įsivaizduokime artimiausios ateities Lietuvos mokytoją – universiteto absolventą, puikiai išmanantį savo mokomąjį dalyką (ar du dalykus), tradicinius ir naujausius mokymo metodus, gerai mokantį bent dvi užsienio kalbas, gebantį autoritetingai ir lygiaverčiai bendrauti su įvairaus amžiaus, įvairių visuomeninių grupių žmonėmis, turintį bazines žinias apie ekonomiką, politiką, meną, istoriją, psichologiją, finansų valdymą, įgijusį verslumo pagrindus, puikiai „susišnekantį“ su kasdien atsinaujinančiomis technologijomis, išmanantį procesus, vykstančius virtualiose terpėse, dalyvaujantį socialiniuose tinkluose ir kt. Dabarties ir ateities moksleiviui mokytojas turi būti autoritetas ir patarėjas ne tik savo dalyko klausimais, o praktiškai visose čia išvardintose srityse. Tiktai tokiu atveju moksleivis mokytoją pripažins lygiaverčiu partneriu ir įsiklausys į jo išsakomus argumentus. Retorinis klausimas – ar tokiam mokytojui parengti užtektų 3 metų bakalauro studijų?“, – susimąstyti ragino pašnekovas.
Be to, tikino jis, priėmus šį sprendimą Lietuvoje sumažėtų švietimo modelių ir gerų praktikų įvairovė, būtų apsunkinamas studijų modelis, taikomas VDU, kai studentai patys projektuoja savo studijas tiek pagal savo polinkius ir interesus, tiek pagal darbo rinkos situaciją.
Mūsų studentų padėtis skiriasi nuo daugelio Vakarų šalių studentų
Pašnekovo teigimu, nevardijant konkrečių tyrimų išvadų, galima apibendrinti, kad dėl šalies ekonominės ir socialinės situacijos didžioji dauguma studentų priversti dirbti, dažniausiai, deja, ne su studijomis susijusius darbus, taigi objektyviai negali koncentruotis vien į studijas.
„Tokia mūsų studentų padėtis iš esmės skiriasi nuo daugelio Vakarų šalių studentų situacijų. Žinome, kad tose šalyse studijos, nors trunka trumpiau, bet yra itin intensyvios, studentams nerekomenduojama dirbti arba leidžiama dirbti tik paprastus darbus (viešbučiuose, kavinėse, kurjerių tarnybose ir pan.) ribotą valandų skaičių per savaitę. Taigi ir dėl šių priežasčių šiuo metu mūsų šalyje visuotinis universitetinių studijų trumpinimas nebūtų pateisinamas“, – sakė jis.
Pasak K. Šidlausko, todėl tokias ir panašias iniciatyvas kaip studijų trumpinimas reikia vertinti bendrame šalies švietimo sistemos kontekste.