„Litexpo“ vykusioje parodoje „Studijos 2017“ pranešimą apie tai, kokios kompetencijos reikalingos 21 amžiaus darbo rinkoje, skaitęs specialistas užtikrino, kad lygiai tą patį klausimą sau galime užduoti ir kitaip: „Ką pasiimu, kad kelionėje į ateitį būčiau laimingas“.
Jo teigimu, iš tiesų laimei užtikrinti svarbios vos 7 kompetencijos. Turint jas esą nereikės bijoti, kad ateityje liksi be darbo ar pastarąjį atims robotai – šiame amžiuje daugelį automatizuotų veiklų atliks būtent pastarieji.
Gyvename sudėtingu laiku
„Pasaulio ekonomikos forumas pernai pradėjo apie tai kalbėti, o šiemet ir pagrindine jo tema tapo, vadinamoji, 4 industrinė revoliucija. Mūsų aplinka, kurioje gyvename, nesikeičia nuosekliai, įvyksta ryškesni lūžiai ir, manoma, dabar išgyvename tokį“, – pastebėjo pranešėjas.
U. Savickas priminė, kad pirmieji lūžiai istorijoje buvo garas, vanduo, mechanizacija, darbo pasidalijimas, elektrifikacija, masinė gamyba, IT atsiradimas.
„Dabar gyvename laiku, kai technologijos ir fizinis kūnas sąveikauja intensyviau, tad ir galimybių atsiveria daugiau. Technologijos ir žmonės tampa viena sistema“, – pripažino jis.
Kaip šios sistemos dalį jis įvardijo ir dirbtinį intelektą.
„Sekundžių klausimas, kada automatinius darbus atlikinės mašinos, kurios darys tą patį visą parą, be klaidų“, – pabrėžė U. Savickas, įspėdamas, kad svarbu neišsirinkti tokio darbo, kur reikėtų konkuruoti su mašina.
Įvardijo 3 svarbiausias kryptis
Gyvenimas 4 industrinėje revoliucijoje, jo teigimu, apibūdinimas trimis pagrindiniais žodžiais: greitis (arba situacijos lakumas – čia yra, čia nėra), begalybė (informacijos, duomenų) ir kūrybiškumas.
„Dabar turi labai greitai bėgti, kad stovėtum vietoje. Jau šiuo metu mes atsidūrėme situacijoje it stovėtumėme ant nuolat žemyn besileidžiančio eskalatoriaus <...>, tai kas dėsis su mumis po dar 5 metų? Sunku pasakyti, kokių kompetencijų reikėtų, jei drįstume galvoti apie funkcines profesijas. Reikėtų ieškoti kitos atramos, kuri padėtų išgyventi ir prisitaikyti“, – greičio reikšmę plačiau paaiškino U. Savickas.
Biblioteką jis vadino vyresnės kartos „Google“ ir ragino atkreipti dėmesį į tai, kokias galimybes šiai dienai turime, kiek nemokamų šaltinių ir informacijos yra.
„Didžiuosiuose duomenyse ėmė skęsti kompanijos, jos nesusitvarko. Nekalbu apie vadovus, kurie turi greitai daryti sprendimus, atsižvelgiant į informacijos kiekį aplink mus. Vidutinės įmonės vadovas, toks tyrimas buvo atliktas, reikšmingą įmonei sprendimą, priima turėdamas ne daugiau kaip 50 proc. reikalingos informacijos, nes daugiau nebesugeba „apžioti“, – galvoti, ką turėtum sugebėti daryti, kad šiame sraute kurtum vertę, ragino pranešėjas.
Pavyzdžiai, kuriais nereikėtų sekti: kartais užtenka mažo stabtelėjimo
Buvo laikai, prisiminė jis, kai didelės kompanijos tiesiog „valgydavo“ mažąsias, tačiau dabar jos, pastebėjo, turi persiorientuoti ir prisitaikyti prie besikeičiančios sistemos. U. Savickas įvardijo ir kelis pavyzdžius įmonių, kurioms to padaryti nepavyko: „Nokia“, „Xerox“, „Kodak“.
„Tam tikru metu šios kompanijos buvo žvaigždės, dabar jos užgeso. Pasikeitė aplinka, jos kažką pražiopsojo. Tarkime, Panevėžio „Ekranas“ taip pat buvo didelė ir galinga įmonė, tačiau jie ignoravo technologines inovacijas, užstrigo tam tikroje kompetencijoje. Sakė: „Palaukite, kineskopų dar reikės“. Tačiau ekosistema pasikeitė, jiems pritrūko, nežinau, gudrumo, tačiau šiandien turime tuščius pastatus ir tūkstančius bedarbių“, – nesėkmės pavyzdį įvardijo pranešėjas.
Tuo metu „Nokia“, nors ir sukūrė liečiamojo ekrano galimybę, nesugebėjo įvertinti, kad ji taip išpopuliarės, ignoravo vartotojus, o to stabtelėjimo ir užteko, kad prarastų didelę rinkos dalį, sakė U. Savickas. Antrąja jų klaida jis įvardijo savos operacinės sistemos sukūrimą.
Svarbu nuspėti vartotojų poreikius
Savo ruožtu kaip teigiamus pavyzdžius jis pristatė „Ryanair“ pasiūlymą skraidyti pigiai, televizijų suteiktą galimybę laidas įsirašyti, o ne žiūrėti tam tikru metu.
„Gyvename tuomet, kai ypač svarbu atpažinti būsimą vartotojo poreikį. Čia tinkama Henrio Fordo citata: „Jei būčiau klausęs žmonių, ko jie nori, jie būtų norėję greitesnio arklio“. Šis kontekstas sukelia minčių: ką ateityje veiksme, kaip gyvensime, ką mokytis, kokios kompetencijos yra universalios, jei taip galima pasakyti“, – klausimus kėlė U. Savickas.
Pranešėjo teigimu, norint ateityje gyventi sėkmingai, svarbiausia atpažinti ir apčiuopti, kas tave daro laimingą. Pats jis įvardijo 7 kompetencijas, kurių, mano, turi siekti laimingas žmogus.
Įvardijo 7 kompetencijas, kurių reikia siekti
„Kūrybingumas – viena svarbiausių kompetencijų. Kas tai yra? Gebėjimas daryti nestandartinius sprendimus, atsirasti, šimtą metų egzistuojantį „Ryanair“ modelį išdraskyti ir pakeisti. Kita mano neseniai pamatyta idėja – kojinių prenumerata. Atrodo, nieko stebuklinga, bet reikėjo atrasti, sugalvoti. Sako: „Galėjau ir aš“. O kodėl nepadarei?“, – imtis iniciatyvų ragino U. Savickas.
Tiesa, jis sutiko, kad dažniausiai nepakanka tik geros idėjos – ją reikia gebėti vesti į priekį. Todėl antras svarbiausias įgūdis, kurį pranešėjas pristatė, – lyderystė.
„Man šiuo atveju tai tam tikro stuburo turėjimas: žinau, ką turiu, ką darau ir davesiu tai iki galo“, – dėstė U. Savickas.
Trečiuoju svarbiu įgūdžiu jis įvardijo kompleksiškumą – matyti ne tik idėją, bet ir aplinką, atpažinti, kurios tendencijos grėsmingos, o kurios ne. Ketvirtuoju – verslumą. Nors ši sąvoka, sutiko, labai plati, pranešėjo teigimu, šiuo atveju tą reikėtų suprasti kaip gebėjimą pamatyti galimybes.
„Žinoma, visą, apie ką anksčiau kalbėjau, sunku padaryti negebant komunikuoti. Užsidarę su savo mintimis būsite kaip Leonardo da Vinci – labai gerai, bet idėjos stalčiuje. Su aplinka, klientu mes privalėsime susikalbėti. Vadinasi, turime aiškiai iškomunikuoti savo idėjas, mokėti girdėti – apie empatiją galime daug kalbėti“, – dėstė U. Savickas.
Pabrėžė jis ir analitinio mąstymo svarbą dermėje su kūrybingumu. Pranešėjo teigimu, šis įgūdis yra kone informacinis raštingumas – gebėjimas atsirinkti informaciją ir nuspręsti, kas svarbu.
„Paskutinis sąraše – kryptingumas. Galimybių yra daugybė aplink, jų tik daugės, tačiau svarbu nesiblaškyti, išlaikyti kryptį ir turėti viziją iki tam tikro laikotarpio, atkakliai to siekti ir keliauti iki savo tikslo. Visada žavi tie, kurie sako: „Aš tai vis tiek padarysiu“, – atkaklumo svarbą įvardijo jis.
Pasak U. Savicko, nesvarbu, ką studijuoti ar veikti ateityje pasirinksi, nes jei turėsi šiuos gebėjimus, užsitikrinsi gerą ateitį – tavęs joks robotas nepakeis.