DELFI skaitytojai turės atsakyti į 30 klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais.
Vėliau, nuo 12 val iki kovo 11 d. 24 val., šis istorijos egzaminą primenantis testas ir toliau bus prieinamas smalsiems DELFI skaitytojams, tačiau jie jau netaps nacionalinio konkurso dalyviais, todėl nebegalės pretenduoti į Lietuvos istorijos žinovo titulą.
Tokį nacionalinį konkursą Lietuvos istorijos mokytojų asociacija organizuoja jau ketvirtąjį kartą. Praėjusiais metais portale DELFI testą sprendė ir nacionaliniame konkurse sudalyvavo 625 žmonės. Net du iš jų į visus testo klausimus atsakė teisingai.
Konkursas „Lietuvos istorijos žinovas“ organizuojamas ne tik DELFI portale. Vasario 26 d. gyvai panašus egzaminas buvo organizuojamas įvairiose Lietuvos mokyklose ir kitose institucijose. Jose testą sprendę konkurso dalyviai per 45 minutes turėjo atsakyti į 40 atvirų klausimų, kurie, pasak organizatorių, reikalavo trumpų atsakymų.
Kaip skelbia organizatoriai, mokykloms buvo pateiktos pagal amžiaus grupes diferencijuotos užduotys: 5–8 klasės, 9–10 klasės, 11–12 klasės. Konkurse dalyvauti buvo pakviesti ir užsienio lietuviai – tam skirtose vietose jiems užduotis buvo leidžiama spręsti vasario 27 – kovo 4 dienomis.
Konkurse gali dalyvauti 5–12 klasių mokiniai, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, Lietuvos Respublikos piliečiai ir gyventojai, užsienio lietuviai. Organizatorių tikinimu, istorikai, istorijos mokytojai ir istorijos mokslų studijų studentai taip pat gali spręsti testą, bet nepretenduoja į „Lietuvos istorijos žinovo 2018“ apdovanojimus.
Tiek gyvai, tiek DELFI portale egzaminą sprendę dalyviai pretenduoja patekti į antrąjį konkurso etapą, kuris vyks kovo 10 d. 10 val. Lietuvos Respublikos Seime. Antrojo etapo užduotį sudarys 30 klausimų, į kuriuos atsakyti reikės per 40 min.
Organizatorių duomenimis, pirmajame konkurso etape dalyvavo apie 500 mokyklų ir 25 vietos komitetai.
Daugiau informacijos apie konkurso metodiką ir antrąjį etapą galite rasti ČIA.
„Konkurse išdrįsta dalyvauti verslo įmonių atstovai ir kitos organizacijos, pavyzdžiui, šauliai ir policininkai. Konkursas jungia tiek skirtingas kartas, tiek po visa pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Nuolatiniais konkurso ambasadoriais yra Toskanos lietuvių bendruomenė, Austrijos lietuvių jaunimo sąjunga, Minsko lietuvių susivienijimas „Vytis“, Kijevo Lietuvių Maironio draugija. Ne vieną grupę lietuviai suburbia Didžiojoje Britanijoje , JAV . Šiemet šį sąrašą papildė Vengrijos ir tolimojo Krasnojarsko istorijos mylėtojai“, – rašoma Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos pranešime spaudai.
Pateikiame 4 klausimus, kurie praėjusiais metais konkurso dalyviams buvo įkandami sunkiausiai:
Senovėje šį žaidimą žaisdavo ne tik piemenėliai, bet ir suaugę vyrai. Savo raštuose žaidimą mini Simonas Daukantas ir Motiejus Valančius. Pietryčių Lietuvoje jis buvo vadintas „katilka“, Klaipėdos krašte – „rifle“. Nuo 1961 m. rengiamas šio žaidimo Lietuvos čempionatas, kurio laimėtojai gauna pereinamąjį gintarinį prizą. Kaip vadinamas šis žaidimas? (Atsakymas: Ritinis, Ripka)
Kurio Lietuvos kunigaikščio pagonio vardu buvo pavadinti keli lenkų Mazovijos kunigaikščiai krikščionys? (Atsakymas: Traidenis)
Mokslininkas ištremtas iš Rusijos, tarpukariu dėstė Kaune, kuriame parašė daugiatomį veikalą „Europos kultūros istorija“. 1949 m. buvo suimtas, mirė Abezės lageryje. Įvardykite šį kultūros istoriką ir filosofą. (Atsakymas: Levas Karsavinas)
Būdamas partizanu šis rašytojas, literatūros kritikas, vertėjas ir toliau kūrė eilėraščius, sonetų ciklus, rašė satyrinius kūrinius. Jo poezija plito nuorašais, buvo spausdinama partizanų leidiniuose. Skrybėlėtą, su akiniais ir šautuvu rankose bendražygiai jį vadino „literatūros profesoriumi“. Įvardykite šį rašytoją. (Atsakymas: Bronius Krivickas)