Kaip DELFI pasakojo beveik metukų atžalą auginanti Akvilė, skaitydama naujas registracijos į Vilniaus darželius taisykles ji aptiko punktą, kurio anksčiau nebuvo.
Kaip skelbia Vilniaus savivaldybė, pretenduojant į konkretų darželį, pirmenybė teikiama vaikams, kurių tėvų „deklaruota gyvenamoji vieta Įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metus“.
„Nesuprantu, kodėl toks ilgas terminas. Esame jauna šeima, būstą nusipirkome prieš pusmetį ir tik įsikraustę – gruodį – deklaravome gyvenamąją vietą. Ar dabar reikia laukti dvejus metus, kad gautume prioritetą eilėje į šalia esantį darželį? Antraip nukrisime į eilės galą“, – sakė Akvilė.
Moteris supranta, jog naująja tvarka bandoma užkirsti kelią piktnaudžiavimams, kad žmonės nedeklaruotų gyvenamosios vietos vien dėl registracijos į darželius. „Tačiau gal prioritetas gali būti ne tik dvejų metų gyvenamosios vietos deklaracija darželio aptarnaujamoje teritorijoje, bet ir būsto pirkimo sutartis, kuri liudytų, kad iš tiesų kursimės šiame rajone“, – siūlė moteris, naujuosius namus matanti, ne kaip trumpalaikę, o kaip nuolatinę šeimos gyvenamąją vietą.
Akvilė įsivaizduoja, kad neturintiems būsto, tik nuomojantiems gyvenamąjį plotą žmonėms naujasis reikalavimas sukelia dar didesnį stresą. Retenybė, kad nuomininkams būtų leidžiama deklaruoti gyvenamąją vietą šeimininkų bute.
„Du metai – labai ilgas laiko tarpas jaunoms šeimoms“, – pakartojo mama. Jos šeimos atveju motyvas pirkti nuosavą gyvenamąjį plotą kaip tik ir buvo vaikelio gimimas. Būsto paieškos, pirkimas ir dokumentų tvarkymas užtruko beveik metus. Rugsėjo gale įsigijusi būstą šeima jame dar nedeklaravo gyvenamosios vietos. Tai padarė tik įsirengę ir persikraustę į naujuosius namus.
Vicemeras: dvejus metus vienoje vietoje gyvenantis žmogus – sėslus
Kaip priminė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, dvejų metų gyvenamosios vietos deklaracija kaip prioritetas į pasirinktus darželius buvo nustatytas birželį.
Pasak vicemero, kai eilės į darželius didelės, bet kokiu atveju atsiras tėvų, kurie netenkins vieno ar kito kriterijaus pirmumui.
„Su nuomojančiais būstą problema ta, kad daugelis nuomos sutarčių nėra oficialiai registruotos ir šeimos, nuomojančios butus, gyvenamosios vietos juose nedeklaruoja. Tačiau ilgalaikės nuomos pagrindu iš buto savininko galima gauti sutikimą deklaruoti gyvenamąją vietą ir pasirašant sutartį šis punktas paprastai aptariamas“, – sakė vicemeras.
Jo žodžiais, svarstant, kokia deklaruota gyvenamosios vietos trukmė būtų priimtina kaip prioritetas eilėje į pasirinktą to rajono darželį, buvo siūlyta ir ilgesnis terminas. „Apsistojome prie dvejų metų, nes tada jau galima sakyti, kad žmogus yra sėslus, tikrai prisirišęs prie tos konkrečios teritorijos ir tokiu atveju jam pirmenybė suteikiama“, – motyvavo V. Benkunskas.
Paklaustas, ką siūlytų „nesėslioms“ šeimoms ar neturintiems kur deklaruoti gyvenamosios vietos, V. Benkunskas priminė, kad tai – ne vienintelis ir ne pagrindinis kriterijus, pagal kurį bus teikiama pirmenybė gauti vietą valstybiniame darželyje.
Patarė atsakingiau rinktis
„Be to, reikia atsakingai rinktis pačius darželius, – atkreipė dėmesį vicemeras. – Ten, kur populiarūs darželiai ir eilės labai didelės, tikimybė papulti neturint prioriteto bus maža. Tačiau yra darželių, kur eilės mažesnės ir galbūt galima koreguoti prašymą, nurodant būtent juos“.
Dažnai būna, kad žmonės įsikelia į naują būstą ir po mėnesio sako, kad norėtų vesti vaikus į darželį, kuris čia pat už tvoros. „Tačiau to paties norėtų ir šeima, kuri tos seniūnijos senbuvė, gyvena ilgą laiką. Mūsų požiūriu, jie turėtų turėti prioritetą prieš tuos, kurie yra keliautojai“, – mano V. Benkunskas.
Kaip priminė vicemeras, registracija į sostinės darželius tęsis iki gegužės, paskui bus formuojamos grupės.
Per 100 tūkst. gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų
DELFI primena, jog nuo šių metų pradžios pasikeitė gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka, pagal kurią faktinės gyvenamosios vietos nedeklaravę gyventojai metams įpusėjus gali prarasti kai kurias socialines, švietimo bei kitas paslaugas.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisose numatyta, jog į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ribotam terminui gali būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotuose psichikos sveikatos įstaigose.
Nuo naujų metų būsto savininkai gali nustatyti datą, iki kurios leidžia nuomininkams deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Savo realią gyvenamąją vietą deklaruoti norintys būsto nuomininkai turi gauti jo savininkų sutikimą.
Vyriausybės duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra per 100 tūkst. savo gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų.