Jaunimo nedarbas taip pat palaipsniui mažėja, tačiau būtent šioje amžiaus grupėje yra fiksuojama didžiausia emigracija. Jaunuoliai teigia, kad užsienyje jie tikisi geresnių atlyginimų nei gimtinėje. Specialistai sako, kad problema slypi švietimo sistemoje.
Naujausiais duomenimis Lietuvoje nedarbo lygis gegužę sumažėjo iki 7,3 proc. - tai mažiausia nedarbo riba nuo 2008-ųjų metų. Darbo biržos duomenimis 2017 metų gegužės mėnesį jaunimo nedarbo lygis buvo 12,5 proc., o Europos sąjungos vidurkis yra didesnis – 16,9 proc.
Nori per didelių atlyginimų?
Abiturientės Gerda ir Aistė šiais metais ruošiasi studijuoti, tačiau abi užsidirbti pinigų ruošiasi užsienyje. Jos sako, kad atlyginimas – vienas iš svarbiausių motyvų vykti prieš studijas dirbti į užsienį.
Abiturientė Gerda DELFI sakė, kad šiemet net negalvojo apie darbą Lietuvoje. Iš karto po mokslų metų pabaigos ji išsiuntė savo CV įvairioms darbovietėms Londone, kurioms reikia nekvalifikuotų darbininkų. Kaip ji pati teigė, daug studentų ieško tokių darbų, o vasarą Londone jų yra pakankamai daug. Šiuo metu ji dirba restorane Londone. Prieš metus tokį pat darbą ji dirbo Lietuvoje, o atlyginimų skirtumai – nemenki.
„Londone dažnai per savaitę galima uždirbti daugiau nei Lietuvoje aš gaudavau per mėnesį“, - pripažino Gerda.
Ji pasakojo, kad liks studijuoti Londone, todėl paskata čia pradėti dirbti buvo ir tai, kad abiturientė norėjo priprasti prie naujos aplinkos.
Būsima studentė Aistė planuoja studijuoti Lietuvoje ir kol kas dar atostogauja gimtinėje, tačiau artimiausiu metu ji išvyks į Vokietiją ir likusią vasaros dalį ten dirbs. Ji teigia, kad dirbti į užsienį vyksta dėl didesnių algų nei Lietuvoje.
„Noriu prieš studijas papildyti savo santaupas, o Lietuvoje atlyginimai už tuos pačius darbus kaip Vokietijoje mažesni“, - sakė Aistė.
Visi kalbinti specialistai teigia, kad pradėję dirbti jaunuoliai neturėtų tikėtis didelių atlyginimų. Galima išskirti sostinę, joje jaunuoliai tikisi didesnių atlyginimų nei rajonuose. Darbdaviai darbo pradžioje siūlo mažesnį atlyginimą, nes nori įvertinti potencialų darbuotoją, bet tai dažnai netenkina jaunų darbininkų.
Kaip DELFI teigė „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas, Nyderlanduose taikoma sistema, kurioje numatomas minimalus atlyginimas jaunimui gerokai žemesnis. Dėl to įmonė gali už mažesnį atlygį darbinti jaunuolį, ką tik baigusį studijas. Trumpuoju laikotarpiu jis gauna mažesnį atlyginimą, įgyja įgūdžių, o po to gali reikalauti aukštesnio atlyginimo, pereiti į kitą įmonę.
„Vienas iš būdų didinti jaunimo užimtumą, būtent taikyti mažesnę minimalią algą, nes gali būti, kad įmonės nenori darbinti darbuotojo, nes galvoja, kad jiems tai per brangu“, – sakė ekonomistas.
Nedarbas mažėja, kvalifikuotų darbininkų trūkumas - ne
Šių metų birželio pirmąją Lietuvoje buvo įregistruota 8,6 tūkst. 16-24 metų bedarbių. Kaip DELFI teigė Lietuvos darbo biržos atstovė, jaunimo nedarbas mažėja: 16-24 metų amžiaus grupėje jis sumažėjo 0,5 proc., o 16-29 metų – 0,9 proc. Didžiausias jaunimo nedarbas yra Visagine, Jurbarko rajone, Kalvarijos ir Ignalinos rajonuose. Mažiausias nedarbas Birštono ir Skuodo savivaldybėse.
Net 40 proc. iki 29 metų žmonių, ieškančių darbo, neturi jokio profesinio pasirengimo. Darbdaviai noriai į darbą priima motyvuotus, darbo patirties turinčius asmenis. Ypač to reikalaujama srityse, kurioms reikia technologinio išprusimo, gerų darbo įgūdžių su įvairiomis kompiuterinėmis programomis.
„Negalima teigti, kad rinkai trūksta tik jaunimo – trūksta konkrečias kompetencijas turinčių specialistų daugelyje ūkio sektorių“, - teigė Darbo biržos atstovas.
Pagrindinės darbuotojų stokos priežastys – emigracija, darbo rinkos poreikių neatitinkantis profesinis rengimas ir perkvalifikavimo sistema, netenkinančios darbo sąlygos ir darbo užmokestis.
R. Grajauskas teigė, kad jaunimo nedarbo problemoje labai svarbi yra švietimo sistema. Viena iš jaunimo nedarbo priežasčių yra ta, kad dažnai universitetai, kolegijos ar profesinės mokyklos nesuteikia studentams tinkamų darbo įgūdžių, kurie būtų pritaikomi darbo rinkoje.
„Niekas nesako, kad universitetus reikia padaryti profesinėmis mokyklomis, bet problema, kurią mes turime šiandien, yra ta, kad universitetai suteikia tik teorinį išsilavinimą“, – sakė ekonomistas.
Studentai, pabaigę studijas, neturi patirties, reikiamų įgūdžių dėl to jiems kyla sunkumų susirandant darbą. Pavyzdžiui, vakarų Europos universitetuose šalia teorinio išsilavinimo dažnai suteikiami praktiniai įgūdžiai. R. Grajauskas pasakojo, kad tokia praktika leidžia studentams lengviau pasirinkti: ar eiti moksliniu keliu, ar savo įgytas žinias pritaikyti darbe.
„Lietuvoje inžinerinėse, fizinėse specialybėse turi būti daugiau dėmesio skiriama pritaikomumui ir verslui, produktų kūrimui. Studentai turėtų įgyti labiau į praktiką orientuotą išsilavinimą. Tai padidintų jų paklausą darbo rinkoje“, – teigė R. Grajauskas.
Profesinė praktikos nauda ne visiems vienoda
Magistro studijas dabar Vilniaus universitete studijuojantis Voldemaras prieš metu baigė informologijos bakalauro studijas. DELFI jis teigė, kad vienintelis darbas, kurį yra dirbęs pagal įgytą specialybę, buvo praktika paskutinio kurso pabaigoje.
„Vasarą po 3 kurso ir studijų baigimo ieškojau darbo pagal specialybę. Buvau keliuose pokalbiuose, bet vienur nepriėmė, o kitur darbo laikas nebuvo suderinamas“, - teigė Voldemaras.
Labiau pasisekė šiais metais magistro studijas baigusiam Justinui . Universitetinės praktikos vieta dabar yra jo darbovietė.
„Studijavau įmonių ir įstaigų administravimą. Paskutiniame kurse atlikau praktiką vienoje įmonėje ir joje pasilikau. Dabar ten dirbu jau daugiau nei dvejus metus“, - sakė Justinas.
Darbo sąlygos vaikiną tenkina, nors pripažįsta, kad kol kas jų neturi su kuo palyginti, nes dirba tik pirmajame darbe. Jis turėjo minčių išvykti į užsienį, nes vaikino motina gyvena Didžiojoje Britanijoje, tačiau jis nusprendė pasilikti Lietuvoje ir dėl to dabar nesigaili.
Studentai ruošiami Darbo biržai
R. Grajauskas išskyrė, kad Lietuvoje yra neatitikimas tarp to, ką ruošia aukštosios mokyklos ir ko reikia darbo rinkai. Lietuvoje didžiausias procentas žmonių Europos Sąjungoje, kurie dirba ne pagal specialybę, nes studentai studijuoja nepaklausias specialybes.
Kaip teigė Darbo biržos atstovai, daugiausiai trūksta programuotojų, IKT specialistų, finansų ir matematikos specialistų, programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjų ir analitikų, duomenų bazių ir tinklų specialistų, informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovų, jaunesniųjų finansų ir matematikos specialistų, įvairių inžinierių.
Sparčiai augančią paklausą nulėmė Lietuvos sėkmė pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas į finansinių ir IKT paslaugų centrus bei startuolių kūrimasis. Aukštosios mokyklos pastaraisiais metais priėmė daugiau studentų atitinkamose studijų programose, tačiau praeis ne mažiau kaip ketveri metai, kol jie baigs studijas.
R. Grajauskas tvirtino, kad priimamų studentų skaičius į šias specialybes vis dar yra per mažas. Ypač opi problema yra rajonuose, į kuriuos norima pritraukti daugiau investicijų, ten dažnai ruošiami specialistai, kurių profesijos nėra paklausios.
„Profesinėse mokyklose ruošiame gerokai daugiau grožio specialistų, maitinimo, apgyvendinimo specialistų negu, kad inžinierių. Akivaizdu, kad mūsų pramonė įdarbina žymiai daugiau specialistų nei grožio, maitinimo įmonės ar viešbučiai“, - sakė R. Grajauskas.
Darbo biržos atstovai teigė, kad ypač inžinerinės specialybės nepritraukia talentingų abiturientų, kurie siektų inžinieriaus karjeros.
Paklausių specialybių nerengimas prisideda prie bendro nedarbo ir nesugebėjimo pasinaudoti visomis galimybėmis, kurios prisidėtų prie ekonominės šalies gerovės ir naujų darbo vietų sukūrimo.